Jauni politikai ne visiems kelia pasitikėjimą, tačiau kaunietė R.Miliūtė apie save jau turi ką papasakoti. Dar studijuodama turėjo galimybę stažuotis Briuselyje, Ludwigo von Miseso institute, sprendimų centre, bendradarbiaujančiame su Europos Komisija ir Europos Parlamentu.
Rūtai teko pagal mainų programą studijuoti ir Stambule, stažuotis Lietuvos nacionalinėje televizijoje, kurį laiką dirbti su rinkodaros projektais, savanoriauti organizacijoje „Transparency International“.
Be to, prieš kelias dienas 26-ąjį gimtadienį atšventusi naujoji Seimo narė atmeta bet kokią moterų dalyvavimo politikoje kritiką. Pasak jos, šiuolaikinės moterys gali viską.
– Kaip nutiko, kad atsidūrėte Seime nė nevykdžiusi jokios rimtesnės politinės kampanijos?
– Pastarąjį pusmetį dirbau Valstiečių ir žaliųjų sąjungos veiklos koordinatore, buvau viena Kauno rinkimų štabo narių. Dirbau su visais Kauno vienmandatėse apygardose kandidatavusiais politikais. Savos kampanijos tikrai nevykdžiau, bet buvau daugiamandačiame sąraše.
Iš pradžių neturėjau minčių tapti Seimo nare šiemet, apsidžiaugiau sulaukusi pasiūlymo kandidatuoti. Be to, nebuvau visiškai nematoma visos kampanijos metu, tad nebuvo ir visiška naujiena, kad tapsiu Seimo nare. Pasirodo, ir žmonės, esantys sąrašo pabaigoje, gali būti pastebėti.
– Šiuo metu esate jauniausia Seimo narė. Nejaučiate nerimo, kad teks atsilaikyti prieš senus politikos vilkus?
– Žinojau, kur einu ir ką darysiu, jei būsiu išrinkta. Turėjau ir planą B, jei nebūčiau buvusi išrinkta. Nesutrikau ir priėmiau šį faktą kaip gyvenimo iššūkį. O tai, kad esu viena jauniausių, – smagu ir didelė atsakomybė.
Tikrai labai norėčiau, kad Seime kuo toliau, tuo daugiau būtų jaunų žmonių. Tai, kad mūsų parlamente vis atsiranda jaunesnių, rodo, jog jaunimas nesijaučia išstumtas iš politinio gyvenimo, nori jame dalyvauti, būti atstovaujamas, išgirstas. Tikiuosi, kad kituose rinkimuose mano amžiaus žmonių bus trigubai daugiau. Labai dažnai žiūrime į Estiją kaip į pavyzdį, bet ten ir vyriausybės, ir parlamento narių amžiaus vidurkis yra gerokai mažesnis. Ir prezidentė buvo išrinkta gana jauna.
– Prieš kiek laiko atsiradote politiniame gyvenime?
– Viskas prasidėjo su pirmaisiais studijų metais, nes pasirinkau studijuoti politikos mokslus Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Pirmieji mokslo metai buvo rimtesnė pažintis su politika. Tačiau studijų pasirinkimą lėmė ir mano ankstesnė veikla mokykloje. Buvau aktyvi debatų anglų kalba klubo narė. Dažnai dalyvaudavau nacionaliniuose turnyruose, kurių temos būdavo susijusios su politika. Turėjau puikią progą susipažinti su politikos aktualijomis ir daugybe žmonių, išmanančių politiką. Tada ir atsirado pirmosios mintys gyvenimą sieti su politika.
– Kartais jauni entuziastingi politikai Seime greitai užgęsta. Nemanote, kad galėtų taip nutikti ir jums? Ar esate pasiruošusi kitiems spardyti užpakalius?
– Šiemet per 80 Seimo narių – nauji parlamentarai. Kultūra irgi keičiasi. Nuostata, kad senbuviai neleidžia naujiems žmonėms nieko veikti, turėtų pasikeisti. Nebūtina Seime būti išdirbus dvidešimt metų, kad galėtum ką nors pasiūlyti.
– Daugelis politikų labai aktyviai naudojasi socialiniais tinklais. Jūs feisbuke kaip politikė neaktyvi. Turite savo filosofiją šiuo klausimu?
– Nesu prieš socialinius tinklus. Pradėjusi aktyviau dalyvauti politikoje turėčiau sustiprinti šią komunikavimo dalį. Tai puikus būdas bendrauti su žmonėms tiesiogiai. Nebuvau iš tų, kurie praleidžia daug laiko socialiniuose tinkluose. Anksčiau man tai buvo priemonė bendrauti su žmonėmis, kuriuos jau pažįstu, kur nors buvau susitikusi. Tačiau sutinku, kad tai galimybė plačiau paskleisti savo mintis.
– Kadaise buvo kalbama, kad politika – ne moterims. Kokia turi būti šiuolaikinė politikė moteris?
– Moterų politikoje ir aukštuose postuose pasaulyje nėra labai daug. Šiame Seime netgi mažiau nei praėjusiame. Mitas, kad politika – tik vyrų reikalas, nes politikoje turi būti atstovaujama visoms socialinėms grupėms, nesvarbu, kokios jų pažiūros.
– Ko reikia, kad politikė dirbtų sėkmingai, būtų išgirsta kolegų vyrų?
– Reikia nesivadovauti pasenusia nuostata, kad moteris turėtų būti nuolankesnė. Šiais laikais tai visiškai nebeaktualu. Deja, kai kurios moterys vis dar tiki, kad negali ko nors pasiekti vien dėl to, jog yra moterys. Juk viskas priklauso nuo žmogaus noro, sugebėjimo, išsilavinimo, įdirbio.
– Jums pačiai šiuolaikinis moteriškumas asocijuojasi ir su šeima, buitimi?
– Kol kas nesu sukūrusi šeimos, tačiau turiu antrąją pusę. Be abejo, man šeima yra labai svarbu. Kai kalbame apie šeimą, buitį, vaikus, tikrai negalvoju vien apie moteris. Atsakomybė turi tekti vienodai tiek vyrams, tiek moterims. Šiais laikais ir vyrai eina tėvystės atostogų, dalijasi buitimi su moterimis. Kaip ir kitus darbus, politiką galima derinti su šeima.
– Nebijote, kad dalyvavimas Seime ir viešumas gali pakenkti asmeniniam gyvenimui?
– Ir iki tol aktyviai dirbau. Žinoma, politinė kampanija buvo geras išbandymas, nes tuo metu nebuvo svarbu nei darbo valandos, nei laisvadieniai. Labai džiaugiuosi, kad mano šeima labai palaiko, skatina ir supranta. Nesu sulaukusi nė vieno priekaišto dėl to, kad nepakankamai dėmesio skiriu artimiesiems.
Politikai – vieši asmenys, matomi bet kokiu atveju. Tikrai nesiruošiu slėptis, tačiau svarbiausia – darbas. Norėčiau, kad žmonės daugiau žinotų apie mano darbo veiklą nei apie kitas gyvenimo detales. Dirbti Seime – rimtos ir atsakingos pareigos. Norėčiau, kad būčiau matoma kaip rimta ir atsakinga.
– Daug kas teigia, kad į Seimą patekote per klaidą. Kaip reaguojate į istoriją su žurnaliste Rita Miliūte?
– Labai natūraliai ir paprastai. Tokių pavardžių Lietuvoje daug, sutapimų gali būti dar daugiau.
Nepasirinkau kandidatuoti į Seimą ar dirbti politikoje manydama, kad Lietuvoje yra ir daugiau žmonių tokiais pat vardais ir pavardėmis. Galbūt kas nors susipainiojo, manė balsuojantis už gerbiamą žurnalistę. Tačiau didelė atsakomybė dirbti šį darbą, nepaisant to kokia tavo pavardė. Nelaikau to nei privalumu, nei trūkumu.
– Neišvengiamai sulauksite ir kritikos. Ar sugebate iš savęs pasijuokti, nereaguoti jautriai?
– Iš savęs pasijuokti tikrai sveika ir net būtina mokėti, kitaip gali būti sunku įžvelgti kai kuriuos dalykus. Lietuvoje politinės satyros yra nemažai, svarbu, kad tai netaptų patyčiomis.
Kritika gali paskatinti padaryti tam tikras išvadas. Yra ne vienas pavyzdys, kad kai kurie pralaimėjimai žmones pamoko labiau nei pergalės.
– Ar pati esate savikritiška?
– Gana savikritiška. Tačiau nereikia savęs graužti dėl dalykų, kurių negali pakeisti. Bet jeigu yra dalykų, kuriuos įmanoma pakeisti, reikia stengtis keisti ir daryti išvadas. Tik taip galima tobulėti.
– Kokius reikalavimus jūs keliate kitiems žmonėms?
– Labai vertinu atvirumą, sąžiningumą. Man tai atrodo labai svarbios savybės. Garbinga, jei žmogus tau gali pasakyti tiek teigiamus, tiek neigiamus dalykus. Vertinu ištikimybę, pasitikėjimą ir tikrai žinau, kad jei tikėjimą sugriauni, jį labai sunku atkurti. Tad reikia stengtis laikytis savo žodžio, būti atviram, priimti viską atvira širdimi.
– Ko negalėtumėte atleisti politikos bendražygiui ar artimajam?
– Labai svarbu laikytis žodžio.
– Ar esate griežta moteris?
– Stengiuosi būti sąžininga ir objektyvi. Kartais reikia ir panuolaidžiauti. Kita vertus, dėl svarbių asmeninio gyvenimo ar politikos dalykų reikia būti griežtam.
– Esate patraukli mergina. Kaip manote, grožis padeda moterims?
– Neneigiu, kad tinkama išvaizda yra privalumas. Apie tai rašo ir kalba daugybė verslo ir psichologijos vadovėlių, dėstytojų: reikia laikytis protokolo, atrodyti tinkamai ir jaustis gerai, kad pasitikėtum savimi.
– Ar tapusi Seimo nare papildėte spintą klasikiniais drabužiais?
– Klasikiniai drabužiai mano spintoje užima didžiąją dalį. Dabar parduotuvėse reikės atkreipti dar daugiau dėmesio į elegantiškus drabužius.
Eidama į darbą ir anksčiau rinkdavausi paprastesnį, klasikinį, kuklų stilių, kad galėčiau jaustis gerai, neatkreipčiau pernelyg daug dėmesio į save. Vis dėlto norisi, kad žmonės labiau įsimintų tai, ką darau ir kalbu.
– Papasakokite daugiau apie savo laisvalaikį.
– Mėgstu keliones. Norėčiau, kad jų būtų daugiau, nors didžiąją dalį Europos esu apkeliavusi. Gyvenant Briuselyje buvo labai patogu laisvu laiku, savaitgaliais, įsėdus į automobilį, aplankyti aplinkines šalis.
Be kelionių, dar labai mėgstu teatrą, o mokyklos laikais net esu vaidinusi. Mėgaujuosi ir muzika, koncertais, lankausi parodose, kine ir kino festivaliuose. Skaitau daug knygų. Ypač mėgstu istoriją, bet skaitau ir labai daug profesinės literatūros, mat studijuoju viešosios politikos magistrantūroje Kauno technologijos universitete.
Mėgstu sportą – man artimas sveikas gyvenimo būdas. Labai patinka vandens sportas. Esu išbandžiusi vandens slides, tačiau derėtų patobulėti šioje srityje. Tai sezoniška, bet labai smagi veikla. Negalėčiau pasakyti, kad yra vienas dalykas, dėl kurio esu pamišusi, nuolat patinka atrasti ką nors nauja ir taip paįvairinti gyvenimą.
– Kaip praktikuojate sveiką gyvenimo būdą?
– Ką kiekvienas žmogus gali mažiausiai padaryti, tai pasistengti kasdien daugiau vaikščioti. Tai pats paprasčiausias sportas, kurį galima įtraukti į savo kasdienybę.
Mėgstu jogą, kalanetiką, bėgiojimą. Sporto srityje noriu išbandyti viską, kad tik netaptų nuobodu. Renkuosi sezoninį maistą, lietuvišką produkciją, kuri skani. Nemanau, kad mityboje reikia vaikytis madų. Svarbiausia – atrasti, kas kiekvienam skanu, sveika ir leidžia gerai jaustis.
– Kaip po aktyvių darbo dienų dar randate laiko rūpintis savimi?
– Laiko trūkumas neturėtų tapti pasiteisinimu. Labai svarbu planavimas, kuris ir padeda viską suspėti.
– Esate studentė. Kaip ketinate suderinti mokslą ir darbą?
– Magistrantūroje studijuoju jau antrus metus, tad liko tik paskutinis etapas – parašyti baigiamąjį darbą. Nekils jokių problemų.
– Kokių tikslų esate užsibrėžusi politikoje? Ką norite keisti?
– Mano, kaip jaunos politikės, uždavinys yra kiek įmanoma geriau atstovauti jauniems žmonėms ir paskatinti juos. Noriu, kad jie Lietuvoje jaustųsi saugūs, laimingi, kad nenorėtų išvykti iš savo šalies. Lietuvą matau kaip saugią, nepriklausomą, klestinčią valstybę, kurioje žmonėms gera gyventi.
O konkretūs darbai labai priklauso nuo Seimo darbotvarkės, Vyriausybės programos ir bendradarbavimo su kolegomis. Priklausau Audito ir Europos reikalų komitetams, esu deleguota į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos asamblėją, dirbsiu Peticijų komisijoje.
– Ką jums pačiai reiškia laimė?
– Laimė man reiškia jaustis gerai ten, kur esu. Užsiimti ta veikla, kuri man patinka, ir matyti aplink save laimingus žmones. Be abejo, laimė priklauso ir nuo to, kaip jaučiamės, ką perduodame aplinkiniams. Žinoma, ir aplinkinių emocijos neišvengiamai veikia mus. Laimė yra gera aplinka, kurioje visiems jauku gyventi. Stengiuosi kurti laimę aplink save. Labai norėčiau, kad tai sklistų kuo plačiau.
