Būtent dėl Marios verslininkė ir apsigyveno šioje nykštukinėje valstybėje, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „Stilius“. Dar būdama nėščia Vaida kartu su mylimuoju nutarė, kad atėjo metas liautis galvojus apie save, nuo šiol svarbiausia yra jų dukra. Todėl lietuvė ir italas apsigyveno Monake – šalyje, kuri garsėja rūpinimusi vaikais.
Tačiau neskubėkite daryti išvadų – Vaida toli gražu nėra namų šeimininkė, kurią turtingas vyras uždarė namuose. V.Židonytė tebesirūpina savo įkurtais grožio namais „Classy Beauty“, noriai dalyvauja naujuose projektuose. Tuo metu jos mylimasis italų verslininkas užsiima savo darbais.
Juodu susipažino tarsi filme – Vaidai su draugais sėdint viename Monako restorane pro šalį praėjo Jis.
Jųdviejų žvilgsniai susitiko, bet būsimasis Vaidos vaiko tėvas praėjo ir daugiau nebeatsisuko. Po kelių dienų V.Židonytė sulaukė jo skambučio. Vienoje mažiausių pasaulio valstybių italui nebuvo sunku rasti akį patraukusią gražuolę.
Po to viskas vyko savaime: pasimatymai, gėlės, kelionės... Plaukdami jachta tarp dviejų susiliejusių uolų, esančių šalia Kaprio salos, Vaida pasibučiavo su būsimuoju savo vyru. Legenda byloja, kad čia pasibučiavusi pora visą gyvenimą bus kartu.
Prabėgus daugiau nei penkeriems metams V.Židonytės gyvenime ir vėl netrūksta legendų. Tik šįkart jos – filmavimo aikštelėje. Garsi moteris priėmė savo pačios mestą iššūkį ir tapo aktore.
Vaida gavo vaidmenį režisieriaus Ruslano Korostenskio fantastiniame filme „Velnio ragas“. Jai skirtas pagrindinio personažo Radaro buvusios meilužės, miško valdovės Tarani vaidmuo.
– Kokių įspūdžių išsinešėte iš filmavimo aikštelės?
– Jau ir anksčiau buvau gavusi pasiūlymų filmuotis, bet nesutikdavau, nes darbas atrodydavo įtemptas ir labai įpareigojantis, turintis daugiau formalumų nei paties filmavimosi.
Bet režisierius pasakė, kad kurdamas savo personažus stengiasi išsaugoti juos vaidinančių žmonių savybes. Man buvo lengva ir įdomu filmuotis, nes nereikėjo savęs perlaužti ar atsisakyti savęs pačios.
Po filmavimosi pajutau atgaivą, tikrą nuotaikos pakilimą, adrenaliną ir gerą, šildantį jaudulį. Tai buvo smagi ir įsimenanti patirtis. Atvėriau sau naują gyvenimo plotmę per meną, kurį galima materializuoti.
– Galbūt užsikrėtėte noru vaidinti ir nuo šiol jus galėsime išvysti ekranuose?
– Taip, mano akys užsidegė. Gyvenimiška kiekvieno žmogaus užduotis – niekada nesuabejoti savimi išbandant naują gyvenimo etapą.
Esu Vandenis, o šis Zodiako ženklas nuolat verčia ieškoti naujovių ir nesustoti pasiekus tikslą. Kalbėjome apie tai su Ruslanu. Džiaugiuosi, kad susitarėme su juo ir dėl tolesnio bendradarbiavimo. Šiuo metu rašomas naujas scenarijus, kuriame režisierius numatė man pagrindinį vaidmenį. Po mėnesio planuojame pradėti bandomuosius filmavimus. Mane domina ši nauja patirtis ir su ja atkeliaujantys kūrybiniai iššūkiai.
– Filmas – fantastinis. Ar pati esate svajotoja?
– Svajonės yra žmogaus sparnai. Kaip paukštis negali skristi be sparnų, taip ir žmogus negali gyventi be svajonių. Net jeigu ir gali viską turėti, svarbiausia – neprarasti galimybės svajoti.
Kaip ir kiekviena moteris svajoju būti laiminga kartu su savo šeima, tikiu tyrais jausmais. Jeigu tai apibūdina svajotojus, tuomet aš – viena jų. Svajoti yra iš tiesų svarbu, nes tuomet žmogui atsiranda jėgų siekti įgyvendinti savo troškimus.
– Bene didžiausia fantazija pasižymi vaikai. Kuo jus nustebina dukra Maria?
– Mano dukrytės fantazijų yra tiek daug, kad ji kasdien nepaliauja manęs stebinti. Stebiuosi jos sugebėjimu prisitaikyti aplinkoje, pavyzdžiui, per vakarienę ji įsiterpia į suaugusiųjų diskusiją ir papildo ją savais argumentais. Kitą kartą prabėgdama pro berniukus, žaidžiančius futbolą, Maria sugebės įsitraukti į žaidimą ir dar įspirti kamuolį į vartus. Lygiai taip pat ji lengvai prisitaiko mergaičių baleto grupėje...
Vaikai yra nesugadinti žmonės, todėl suaugusieji turėtų mokytis iš jų gyvenimo lengvumo, gebėjimo džiaugtis paprasčiausiais dalykais. Mes, suaugusieji, nešamės savo patirties bagažą, kuris slegia ir neleidžia taip nuoširdžiai džiaugtis gyvenimu. Vaikai yra tyri ir nesineša jokio balasto, todėl sugeba pastebėti didelius dalykus mažuose.
– Apskritai kaip dukra pakeitė jūsų gyvenimą?
– Ar įsivaizduojate dieną be šviesos?! Taip ir aš neįsivaizduoju gyvenimo be savo dukters.
Mano gyvenimą Maria pakeitė taip, kaip kiekvienos motinos gyvenimą pakeičia vaikas. Įprastinė dienotvarkė, pomėgiai, įpročiai keitėsi, bet su malonumu prisitaikiau prie jų, nes dukra yra mano pasaulio ir gyvenimo centras, apie kurį sukasi kiekviena mano diena.
Motiniška meilė yra besąlygiškas vaiko gyvenimo ir jo svarbos įtvirtinimas. Be jokių išlygų, su nuolatiniu rūpinimusi, globa bei atsakomybe.
– Meilės fronte likimas jums negailėjo iššūkių. Ar pagaliau viskas susidėliojo į savo vietą?
– Taip. Aš sutikau gyvenimo vyrą, kuriam padovanojau dukrytę, ir esame laimingi sugebėdami trise vieni kitus pripildyti meilės, harmonijos, kasdienio džiugesio. Pajutau visišką pilnatvę, o tai – tikra būsena. Esu laiminga.
– Kada supratote, kad sutikote sau likimo skirtąjį?
– Daugžodžiauti nebereikia, kai moteris žiūrėdama į vyrą sau pasako: „Tai – jis, mano vaikų tėvas.“
– Jūsų išrinktasis – turtingas ir įtakingas vyras. Ar nesijaučiate uždaryta į auksinį narvelį?
– Aš negaliu žinoti, koks gyvenimas auksiniame narvelyje, pirma jame nepagyvenusi. Jei tokių moterų yra, tikiuosi, kad jos bus išlaisvintos. Juk žmogus niekada nebus laimingas be laisvės.
Mano šeimoje labai svarbi lygybė, bendri interesai, svajonės, norai, tikslai, tad tikrai nėra poreikio manęs uždaryti į auksinį narvelį. Šeimos laimė – tai pilnatvė, ramybė bei vidinė harmonija. Šiandien tai turiu ir labai branginu.
Visą interviu skaitykite šios savaitės žurnale „Stilius“.
