Ventos miestelyje gyvenanti mergina išgarsėjo kone per naktį, kai jos pieštu portretu pasidalijo Holivudo aktorius Tayloras Lautneris, rašo žurnalas „Stilius“.
„Valio talentingai KLL Arts (šiuo pseudonimu prisistato Kamilė. – Red.). Fantastiškai gerai! Ačiū už darbą“, – dėkojo filmo „Saulėlydis“ žvaigždė T.Lautneris, pasidalijęs Kamilės piešiniu, kuris netrukus sulaukė ir 29 tūkst. patiktukų.
„Per daug ir nesidžiaugiau, bet ir neliūdėjau, savaime suprantama, – prisiminusi savo reakciją, kai Tayloras pasidalijo jos piešiniu, juokėsi K.L.Lukošiūtė. – Linksma, kad pastebėjo. Be to, iš karto portretų užsakymų padaugėjo. Tačiau nesureikšminu tokių dalykų, nerandu čia džiaugsmo.“
Juolab kad ir T.Lautneris nėra Kamilės numylėtinis. Jo portretą menininkė nutapė tik todėl, kad ją sužavėjo fotografo Steveno Kleino daryta aktoriaus nuotrauka. K.L.Lukošiūtė – didelė šio fotografo gerbėja, atpažįstanti Steveno darbus iš tolo.
Neįtikėtinu kuklumu pasižyminti mergina tikino, kad po Tayloro išsakytų pagyrų jos gyvenimas beveik nepasikeitė. Tik draugai kartą juokais Kamilę pavadino žvaigžde.
„Nelabai malonu, kai mane taip vadina, nes tikrai nesijaučiu žvaigžde, – pasiteiravus, ar nepastebėjo pavydo iš bendraamžių. Kamilė papurtė galvą. – Galbūt tarp mano pažįstamų tiesiog nėra Tayloro gerbėjų. Jei mano draugai būtų jaunesni, kokių devynerių metų, gal ir pavydėtų Tayloro dėmesio“.
Priešingai nei daugelis jos bendraamžių, Kamilė aiškiai žino, ko nori iš gyvenimo. Artimiausi jos planai – įgyti vidurinį išsilavinimą ir išsikraustyti į Vilnių studijuoti mados dizaino. K.L.Lukošiūtė svajoja tapti dizainere ir šios svajonės atkakliai siekia.
Jau dvi vasaras iš eilės mergina atvyksta į Vilnių, kur dvi savaites darbuojasi pas dizainerį Robertą Kalinkiną. Dizainerio dirbtuvėse Kamilė atlieka smulkius darbelius. Tačiau ne tai svarbiausia – mergina labiausiai vertina galimybę iš arti pamatyti mados pasaulį.
Todėl nėra nė vieno žmogaus, su kuriuo Kamilė norėtų pavakarieniauti labiau nei su dizainere Donatella Versace. Ventiškė žavisi viskuo, ką ši dizainerė daro.
„Aš jos paklausčiau, kaip pradėti mados verslą, kaip dirbti, kaip viską išlaikyti. Turėčiau jai labai daug klausimų, nes man labai įdomu, kaip pakilti iki tokio aukšto lygio. Kartais atrodo, kad tai tiesiog nepasiekiama, bet paskui suprantu, kad viskam iš tiesų reikia sunkaus darbo“, – sakė Kamilė.
Mada ventiškė susidomėjo atsitiktinai. Prieš ketverius metus aktyviai piešti pradėjusi Kamilė praktikavosi piešdama portretus. Taip jau išėjo, kad K.L.Lukošiūtė pradėjo piešti ir garsenybes, o jos, kaip žinome, – didelės mados gerbėjos. Stebėdama jų aprangą, išskirtinį stilių Kamilė ir pati susidomėjo mada.
Tad tik įsivaizduokite, kaip Kamilė nudžiugo, kai per socialinį tinklą „Instagram“ su ja susisiekė dizaineris Kyle’as Brincefieldas! Galbūt daugeliui K.Brincefieldo vardas visai negirdėtas, bet JAV jis susikūrė puikią reputaciją. Šio dizainerio drabužiais puošiasi Madonna, o supermodeliai pozuoja su jais įvairiems mados žurnalų viršeliams, tarp jų ir prestižiniam „Vogue“.
Niujorke dirbantis mados kūrėjas susižavėjo K.L.Lukošiūtės darbais ir pasiūlė jai bendradarbiauti – lietuvė turėjo sukurti piešinius marškinėliams. Kamilė nusprendė perkurti Leonardo da Vinci legendinę Moną Lizą ir Granto Woodo garsiąją amerikietišką gotiką. Marškinėliai su Kamilės kurtais piešiniais buvo pristatyti per Singapūro mados savaitę.
Projektas buvo itin vykęs, nors Kamilė ir Kyle’as visą laiką bendravo tik susirašinėdami.
„Jeigu nebūtų interneto, galbūt nieko ir nebūtų įvykę. Šiandien labai lengva susisiekti su žmonėmis, net tais, kurie gyvena Niujorke“, – kalbėjo K.L.Lukošiūtė.
Nors Kamilės talentą piešti įvertino ir K.Brincefieldas, ir R.Kalinkinas, merginos dailės mokytojos požiūris į meną buvo kitoks. Abstrakcionistiniai K.L.Lukošiūtės paveikslai neretai ją nemaloniai dirgindavo. Juolab kad Kamilė dažnai užduotį įvykdydavo kitaip, nei buvo užduota.
„Pamenu, reikėjo nupiešti bažnyčią. O aš nupiešiau bažnyčią ir didelę koją su aukštakulniu, nuspiriančia kryžių, – prisiminusi kvatojosi Kamilė. – Mano darbai rėžiantys akį. Galbūt tai mokytojai nelabai patikdavo. Mečiau dailės pamokas, nes nenorėjau pyktis.“
Menininkė pripažino, jog jos dailės mokytoja nėra vienintelė, kuriai buvo sunku suprasti, kaip tokia kukli mergina gali piešti tokius provokuojamus paveikslus. Net Kamilės draugai sako, kad iš išorės ji neatrodo tokia, kokie būna jos piešiniai.
Regis, dar taip neseniai menininkės karjerą pradėjusiai Kamilei privačių užsakymų netrūksta – kai kuriuos jų mergina jau nukėlė į spalio mėnesį. Mergina pasakojo, kad didelis darbo tempas jos negąsdina ir įkvėpimo paieškos nevargina.
„Mano piešimo stilius jau išsigrynino, tai tiesiog sėdu ir piešiu. Didelio įkvėpimo tam nereikia. Jau žinau, koks tas mano stilius, ir piešdama per daug negalvoju.
Kartais mama stebi, kaip piešiu: bet kaip teptuku taškau dažus. Mama vis sunerimsta: „Ką čia darai?! Atsargiai, sugadinsi!“ Bet taip turi būti, toks mano stilius“, – juokėsi Kamilė.
Geriausiai jos stilius išsigrynino, kai R.Kalinkinas paprašė per mėnesį sukurti apie 15 piešinių. Tuomet išryškėjo ir svarbiausias Kamilės kūrybos bruožas – ji žmones piešia su viena akimi. Kitą akį menininkė uždažo arba visai jos nenupiešia.
„Kai mokykloje būdavo nuobodu, kiti spalvindavo sąsiuvinio langelius, o aš į sąsiuvinio paraštes piešdavau veidus tik su viena akimi. Man paprasčiausiai nepatikdavo piešti kitos, ant lapo esančios kairėje pusėje, akies. Kartą pagalvojau, kodėl nepradėjus piešti tokių didelių portretų? Visada norėjau turėti kokį nors išskirtinį bruožą, kad žmonės, pamatę darbą, iš karto žinotų, jog jis mano“, – tikino K.L.Lukošiūtė.
