Inga ginasi, kad nereikia perdėti – iš tiesų atsikratė tik 5 kilogramų. Užtat jaučiasi graži, jauna ir pripažįsta, kad kažkoks lūžis jos galvoje tikrai įvyko. Iš laimės ir meilės sau, kurios turi į valias, stengiasi bet ko į save nekimšti net intensyvių ir varginančių filmavimų metu, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „Stilius“.
Dabar su mylimu vyru aktoriumi Aurimu Žviniu (33 m.) ji filmuojasi TV3 seriale „Naisių vasara. Sugrįžimas“. Televizijos ekrane jie – tik trumpalaikiai mylimieji. Abiem šis vaidmuo kiek keistas – juk jau ketverius metus santuokoje gyvenantys menininkai namie spėjo pastatyti tvirtus santykių pamatus. Dėl to Inga neneigia, kad dalis jos švytėjimo – ir vyro nuopelnas.
Juodu turi itin nedaug laisvų dienų, o viena kita pasitaikanti – tarsi mažytė šventė. O ir duoti interviu Inga galėjo sau leisti tik vieną iš retų sekmadienių, kai nereikėjo lėkti nei į filmavimus, nei į teatrą.
– Tomis retomis šventomis dienomis, kai esate laisva, leidžiate sau atsipalaiduoti, nieko neveikti?
– Tokia nukrinta kaip aklai vištai grūdas. Šventomis dienomis mes šventai ir dirbame, nes sekmadieniais vaidiname vaikiškus spektaklius. Jei ne, tada dažniausiai filmuojamės. Šįkart pasisekė, kad nebuvo mano scenų.
Dienos, kai galėčiau atsipalaiduoti, labai retos. Tada norisi būti namie, su savimi, daryti ką nors dėl savęs. Aišku, ir dėl vyro. Lepinuosi tiesiog būdama. Kad tokių dienų laukčiau iš anksto ar ką nors planuočiau, taip nebūna.
– Esate patenkinta tuo užburtu ratu?
– Kol kviečia, kol reikalingas, kol tavimi tiki, kodėl ne? Kol dar gali... Žinoma, visko neaprėpsi. Būna dalykų, kurių tenka atsisakyti.
Kad mane pakvietė vaidinti „Naisių vasaroje“, buvo netikėta – filmuojamas jau septintas sezonas. Man smagu ir, atrodo, lengva. Kita vertus, ir sunku. Kaip aktorei įsikomponuoti į visą kolektyvą ir personažų ansamblį, buvo savotiškas iššūkis.
– Jums, profesionalei, tokie dalykai dar būna iššūkis?
– Taip, kiekvienas vaidmuo. Su kiekvienu darbu teatre ar televizijoje viskas tarsi iš naujo. Juk dirbdamas nori sužibėti, nenuvilti, patikti. Reikia galvoti, kaip, kas ir su kuo valgoma.
– Kuo šis vaidmuo jums kitoks nei ankstesnis? Juk ir komanda artima.
– Neišskiriu ir nelyginu, tiesiog kitas vaidmuo – kita moteris. Esu vaidinusi ne tik Medą seriale „Moterys meluoja geriau“, bet nuo savęs nepabėgsi, vis tiek siūlo manąjį amplua.
Tačiau, lyginant su Meda, mano pirmuoju blynu, „Naisių vasaros“ personažas Jūratė labai skiriasi. Ji taip pat ieškanti vyrų ir norinti gerai gyventi, būti graži, nuostabi, mėgstama, bet skiriasi vertybės. Meda vertybių visai neturėjo, o Jūratė prie visko gyvenime prieina visiškai kitaip: ir kalbant apie turtus, vyrus, ir net apie žvilgsnį į save.
– Tikriausiai pastarasis vaidmuo jūsų sielai artimesnis?
– Galbūt. Aišku, ir keista. O dar šalia ir mano gyvenimo vyras. Pirmą kartą su savo vyru turiu vaidinti simpatiją darbe. Jaučiuosi labai keistai.
Labai savotiška į jį žiūrėti, matyti kitomis akimis. Seriale jis vaidina Pijų. Suvaidinome dar nedaug scenų, tačiau buvo tikrai šilta ir gera.
– Nesipriešinote būtinybei seriale atlikti būtent tokius vaidmenis?
– Visiškai ne. Sezono pabaigoje buvo pristatytas Aido Giniočio spektaklis „Vardan tos“. Tad ir teatre teko kartu suvaidinti meilužių sceną. Buvo puiku ir labai juokinga! Televizijos seriale kitaip – Pijus labai uždaras, vienišius, jo gyvenime moterys pasirodo ir dingsta. Aš irgi tikriausiai pasirodysiu ir dingsiu.
– Namuose nesunku greitai iš savo vaidmenų grįžti į tikrąsias asmenybes?
– Ne, ne. Kadangi tai abiejų profesija, viskas labai aišku ir suprantama. Mes su Aurimu išvis svarstome, kada vienas kitam nusibosime, prie vyno ir cigarečių filosofuosime apie darbą. Dažniausiai taip daro aktoriai, kurie neturi darbo ir neturi ką veikti, užtat labai postringauja apie šalia vykstančius dalykus, kitus žmones. Tikiuosi, ta akimirka neateis.
Iš tiesų, taip elgtis nėra kada, o ir kiekviena akimirka, kuri būna laisvą sekmadienį, brangi, nes galime būti vienas šalia kito. Galvoju, kaipgi galėtume kalbėti apie darbą... Ne, filosofijų mums nereikia. Va, Aurimas važiavo į parduotuvę, paprašiau: „Nupirk visko daug ir skanaus ir užsidarykime...“
– Ar jūsų laimei ir vidiniam švytėjimui turi įtakos ištirpę kilogramai? O gal priešingai, jaučiatės praradusi dalį savęs?
– Kai buvau stambi, irgi jaučiausi puikiai. Niekada nesigėdijau, neturėjau kompleksų. Gerai jaučiuosi ir dabar – kokia esu, taip man ir gerai.
– Numetusi svorio puolate į parduotuves ieškoti naujų drabužių?
– Taip, iš karto. Turiu silpnybę daiktams, o šiuo periodu jaučiu silpnybę ir kosmetikai: plaukams, nagams puoselėti tikrai negailiu pinigų. Geriau eisiu nutįsusiu megztiniu, bet švytinčia oda. O „šmutkes“ labai mėgstu užsisakinėti internetu – tai, ko nerasi įprastoje parduotuvėje. Kai sulieknėjau, išvis labai smagu!
– Sakote, kad svorio numetėte dėl darbo tempo, bet, ko gero, darbo jūsų gyvenime visada buvo daug. Kas šįkart pasikeitė?
– Ir taip daug metų – visada buvo darbo. Tačiau ilgą laiką buvau pasitraukusi iš televizijos. Tikrai nenumečiau 10 kilogramų, kaip buvo skelbiama, bet 5 kilogramų atsikračiau. Gal kitoks periodas buvo?
Apskritai valgiui pradėjau skirti mažai dėmesio. Nebeliko valgio kulto. Pajutau didelį alkio jausmo malonumą – kaip tie cirko šuniukai: kur kas daugiau padarai alkanas nei sotus, o tada tau įmeta į burną skanų gabaliuką ir valgai tik dėl to, kad būtum gyvas.
Maistas man šiuo metu atlieka būtent tokią funkciją. Filmavimo aikštelėse maitina, bet aš ten nevalgau. Visada turiu maisto su savimi.
– Sakote, esate save labai mylinti moteris. Tad kaip dėl reguliarios mitybos?
– Tai ir yra meilė, kai nekiši į save visko... Atėjo keistas laikas, kai pradėjau apie daug ką galvoti. Nerūkau jau penkiolika metų, nes kažkada pagalvojau apie odą. Anksčiau valgydavau, kad valgyčiau. Prisėdusi jausdavau tai šonus, tai pilvą. Dabar viskas dingo savaime. Maisto gali ir nebūti. Tik tiek, kad išgyvenčiau.
Nors žaliavalge tapti neplanuoju ir valgau viską, man reikia visai nedaug mėsos, o šiltuoju metų laiku atsisakau bulvių, kurios jau nešviežios, įvairių batonų, makaronų ar kito karšto sunkaus maisto. Juk gali būti, kad žiemą vėl priaugsiu svorio. Kadangi televizijoje pasirodau protarpiais, mane žiūrovai mato visokią: ir stambesnę, ir lieknesnę.
– O ar sportuojate?
– Nesu sporto žmogus. Užtenka judesio ir scenoje. Jei einu į sporto salę, man dienos jau nėra. Būtų gaila laiko, be to, tingėčiau keltis ryte, tingėčiau tuo užsiimti ir vakare. Galėčiau nebent šokti, pavyzdžiui, tango. Kartu man tai turėtų būti ir pramoga.
– Galima susidaryti vaizdą, kad esate pelėda?
– Atsikelti aš galiu, bet taip myliu rytą, kad net negaliu apsakyti! Vyras yra pelėda.
Jei man kur nors reikia būti 8 valandą ryto, atsikeliu 5 valandą ir dvi valandas be skubos atlieku visas procedūras. Jau geriau nueisiu anksčiau miegoti.
– Kokie jūsų rytiniai ritualai?
– Atsibudusi lovoje išsitampau kaip katinas. Paskui einu atsigerti vandens, tada pasėdžiu su vandeniu, pergalvoju, kas tądien vyks, einu į vonią, atlieku grožio ritualus.
Tada jau ramiai geriu kavą, pusryčiauju, ką nors paskaitau šviežia galva ir tik po to važiuoju į darbą. Taip į darbą neatnešu streso kitiems žmonėms, nereikia bėgti, vėluoti. Labai nemėgstu vėluoti ir nemėgstu vėluojančių, ant tokių labai pykstu. Šiuo klausimu esu vokietė – labai tiksli.
Taigi mano rytas už vakarą gudresnis. Vakarais įprastai nieko ypatinga neplanuoju.
– Ką rytais ruošdamasi mėgstate įsimesti į rankinę?
– Rankinėje visada rasi figų, avižinių dribsnių batonėlių, obuolį. Bananų nemėgstu. Visada bus pripjaustytas indelis meliono. Taip pat visada rasi vytinto itališko Parmos kumpio. Visa tai pasiimu pietums. Ir, žinoma, vandens!
– Mėgstate gurmanišką, estetišką maistą?
– Mėgstu... Taip pat ruošdama sau maistą mėgstu pasistengti, viską susidėti dar iš vakaro. Kad nereikėtų pirkti ko nors užkąsti pravažiuojant ar valgyti sumuštinių. Štai kur meilė sau!
– Bet kiek yra moterų, kurios norėtų išmokti save mylėti ir nesugeba. Koks receptas?
– Nežinau. Aš neturiu vaikų ir puikiai suprantu moteris, kurios turi. Dabar sapalioju atsisėdusi apie savo gyvenimą, bet jos turi tai, ko aš neturiu. Nors pažįstu draugių, kurios sugeba save mylėti ir turėdamos vaikų. Kitos skundžiasi, kad tampa daiktu, tad meta šeimą, palieka vaikus... Bet jei taip elgsiesi, nebūsi išmintinga, būtent dėl to ir tapsi daiktu. Visada lengviausia pasitraukti. Atrodo, kad kitur geriau... Visą laiką viskas bus tas pat. Reikia pačiai rasti laiko, mokėti apgauti. Aišku, svarbu ir koks vyras šalia, koks bendras susitarimas, kiek paleidžiate vienas kitą pabūti.
Daugiau skaitykite antradienio „Stiliaus“ žurnale.
