Aktorei galima pavydėti ne tik laimingos santuokos, bet ir žavesio, gracijos bei energijos. Kad ir ko griebtųsi, jai sunkiai pavyksta išlikti tyliai, ramiai ar subtiliai.
Pernai ją restorane kalbinęs amerikiečių žurnalistas pasakojo, jog jau per pirmas interviu minutes Ruta Lee suspėjo skirti aplinkiniams keletą ne visai padorių žodžių ir kitokių sodrių frazių – žinoma, garsiu balsu.
„Tomis akimirkomis aplinkiniai turėjo atkreipti į mus dėmesį, bet greičiau dėl jos įstabios raudonos skrybėlės ir impozantiškos asmenybės, – rašė žurnalistas. – Ji yra iš tų žmonių, kuriems nereikia stengtis atsidurti dėmesio centre, nes tai nutinka savaime. Visų akys tiesiog krypsta į ją.“
Holivudo žvaigždė neturi Lietuvos paso, bet yra tikra mūsų šalies – savo tėvų gimtinės – ambasadorė. Šią vasarą ji jau penktą kartą lankysis savo tėvų gimtinėje – atvyks dalyvauti Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime, kuris liepos 8–10 dienomis vyks Prienų rajone, „Harmony Park“ teritorijoje.
„Nepaprastai didžiuojuosi savo kilme ir savo vardu – per kiekvieną interviu jis būna proga pakalbėti apie kilmę, – ruošdamasi dar vienai kelionei į protėvių žemę sako Ruta Lee. – Kai pradėjau dirbti pramogų versle, Ruta amerikiečiams buvo negirdėtas vardas, todėl jį reikėdavo paaiškinti. Dabar daug nelietuvių kilmės mergaičių juo vadinamos. Man didžiulė garbė! Džiaugiuosi, kad vardo niekada nepakeičiau.“
Aktorės pavardė atrodo egzotiškai, bet pabandykite ją ištarti kartu su vardu – ar neskamba lyg Rūtelė? Tai tėra pseudonimas. Tikrasis vardas – Ruta Mary Kilmonis (Kilmonytė). Jį pseudonimu mergina pakeitė pasirodžiusi didžiajame ekrane. Žiūrovų palankiai įvertintos juostos „Septynios nuotakos septyniems broliams“ („Seven Brides for Seven Brothers“) prodiuseriams titruose pasirodžiusi pavardė Kilmonis neatrodė tinkama žvaigždei, todėl netrukus atsirado Lee.
Ruta buvo vienintelis 1929 metais į Kanadą emigravusių lietuvių – siuvėjo ir namų šeimininkės – vaikas. Kiną mėgusi mama svajojo vieną dieną ekrane išvysti ir šokančią, vaidinančią dukrą, todėl vesdavo ją į dainavimo, šokių pamokas. Būtent mamos sumanymu šeima 1948-aisiais persikėlė į Los Andželą – arčiau kino pasaulio. Ten mergaitė pasirodydavo mokyklos vaidinimuose, dainavo chore, priklausė tautinių šokių grupei, studijavo aktorinį meistriškumą.
Dar būdama moksleivė ji gavo darbą garsiame kino teatre „Grauman’s Chinese Theatre“ – sodinti žiūrovus į jų vietas, vėliau pardavinėjo salėje saldainius, traškučius. Vieną dieną Rutai teko pakeisti susirgusią kasininkę. Gal dėl to, kad matematika nebuvo jos pranašumas – šokti sekėsi kur kas geriau, sykį kasoje pritrūko 40 dolerių. Įsitikinęs, kad naujokė juos nugvelbė, viršininkas ją atleido. Išeidama ji įspėjo grįšianti.
Beveik taip ir nutiko – sugrįžo kaip aktorė į kino teatro ekraną, o prieš dešimtmetį gavo žvaigždę Holivudo šlovės alėjoje – tiesiai prieš to paties kino teatro bilietų kasą. Viena iš 2,5 tūkst. alėjoje esančių žvaigždžių Rutai Lee buvo skirta už jos indėlį į Amerikos TV kultūros plėtrą.
Televizijoje jau dirbusios aktorės karjera kine prasidėjo 1954-aisiais, kai gavo jauniausios nuotakos vaidmenį vėliau „Oskarą“ laimėjusiame filme. Pakviesta į perklausą kino studijoje MGM lietuvaitė imigrantė sužibėjo grožiu ir talentu – kaip ir dar kelios pretendentės. Ne tai padėjo gauti vaidmenį miuzikle, o iš tautiečių gautos pamokos. Paprašyta sušokti ką nors išskirtinio, Ruta pasileido suktis polkos ritmu.
„Mano kilmė neatrodė pernelyg egzotiška, nes kalbėjau be akcento, – pamena aktorė. – Bet esu dėkinga savo kilmei, kuri turėjo didelės reikšmės gaunant pirmą ir mėgstamiausią iš visų kino vaidmenų filme „Septynios nuotakos septyniems broliams“. Mano sušoktas baletas buvo neblogas... Užtat polka – fantastiška! Žinoma, ji buvo lietuviška!“
Netrukus Ruta pasirodė romantinėje muzikinėje komedijoje „Juokingas veidas“ („Funny Face“) su Audrey Hepburn ir šokėju bei aktoriumi Fredu Astaire’u, kuriam Amerikos filmų instituto sudarytame Senojo Holivudo didžiųjų žvaigždžių sąraše tarp vyrų teko penktoji vieta. O 1962 metais aktorė gavo pagrindinį moters vaidmenį komiškame vesterne „Seržantai 3“ („Sergeants 3“), kuriame du iš trijų kavaleristų įkūnijo kitos garsenybės – Deanas Martinas ir Frankas Sinatra. Pastarojo koncerte apsilankiusi Ruta sulaukė kvietimo pažiūrėti filmą jo namuose ir atkreipė dėmesį į savo gabumus. F.Sinatra žavėjosi jaunos aktorės vaidyba, tad negailėjo jai rekomendacijų.
„Regis, Johnas Gielgudas (taip pat lietuvis Didžiosios Britanijos aktorius. – Red.) pasakė: „Nėra mažų vaidmenų, tik maži aktoriai.“ Taigi nesvarbu, kokie vaidmenys man tekdavo, mėgavausi visais“, – tvirtina Ruta Lee. Jai patiko vaidinti šiame pašėlusiame vesterne kartu su F.Sinatra ir D.Martinu, kaip ir būti Tyrone’o Powero herojaus meiluže filme „Kaltintojo liudininkė“ („Witness for the Prosecution“), kuriame vienas pagrindinių vaidmenų teko vokiečių žvaigždei Marlene Dietrich.
Aktorė mielai kalba apie darbą šiose juostose. Užtat paklausta, kurių vaidmenų nenori prisiminti, ji prisipažino, kad vieno kito filmo iš daugiau nei šimto, kuriuose teko bent epizodiniai vaidmenys, niekada nemini. „Tačiau, kad ir kokie nevykę jie buvo, vaidinti juose buvo smagu“, – tikina Ruta Lee, niekada neatsisakydavusi siūlomų vaidmenų.
Be kino, ji nuolat gastroliavo po šalį su miuziklais (viename vaidino užaugti nenorintį berniuką Piterį Peną) ir spektakliais. Dar įspūdingesnė buvo karjera televizijoje. Ji pasirodė daugiau nei 3 tūkst. šou. Ruta Lee vaidino vesternuose, situacijų komedijose, muilo dramose, kriminaliniuose ir kitokiuose serialuose, sumažėjus vaidmenų vedė žaidimus. 9-ajame dešimtmetyje jos balsu kalbėjo „Flinstounų“ ir „Smurfų“ herojai.
„Metų metus ji, atrodo, ekrane buvo visur“, – rašoma vienoje Ruta Lee biografijų.
Šios vasaros kelionė į Lietuvą aktorei bus penktasis apsilankymas tėvų gimtinėje. Dar sovietmečiu ji sugebėjo prasmukti pro geležinę uždangą. „Trys kartai buvo valdant komunistų režimui! – pati stebisi. – Ką ir sakyti, buvo bjaurūs, apgailėtini ir tamsūs laikai. Buvau jauna, sulaukiau puikaus priėmimo, bet troškau ištrūkti iš sovietinės Lietuvos ir įkvėpti gaivaus laisvės oro.“
1964-aisiais krautis lagaminus ją paskatino ne turistės smalsumas, o galimybė pasimatyti su iš Sibiro grįžusia močiute Liudvise Kamalduliene.
Atsisveikindama anūkė pažadėjo ją parsivežti į Ameriką. Aktorė prisiskambino Sovietų Sąjungos lyderiui Nikitai Chruščiovui ir... pataikė pas jo sekretorę lietuvę! Tad galėjo lietuviškai išdėstyti savo prašymą reabilituoti tremtinę ir išleisti ją į Jungtines Valstijas. Atsakymas buvo teigiamas, tad netrukus Ruta Lee grįžo pasiimti 90-metės močiutės. Senolė Los Andžele išgyveno dvejus metus, du mėnesius ir dvi dienas.
Rutos užsispyrimas ne tik padėjo parsivežti močiutę, bet ir papildė jos biografiją naujais vaidmenimis.
Spaudoje perskaitęs apie šią istoriją Teksaso valstijos mieste Fort Verte veikiančio teatro „Casa Manana“ režisierius Michaelas Pollockas panoro susitikti su jaunąja aktore. „Bet kuri mergina, turinti tiek įžūlumo, yra Molly Brown“, – pasakė jai režisierius, turėdamas omenyje amerikiečių filantropę ir aktyvistę, kuri ištrūko iš skęstančio „Titaniko“, bet netrukus privertė pustuštės gelbėjimo valties įgulą grįžti į katastrofos vietą paieškoti daugiau likusių gyvų. Moters gyvenimo istorija virto Brodvėjaus miuziklu „Neskęstančioji Molly Brown“ („The Unsinkable Molly Brown“), o vėliau ir filmu. Lietuvių dukra buvo pakviesta vaidinti Molly teatro „Casa Manana“ spektaklyje, vėliau – kituose ir dirbo jo scenoje penkis dešimtmečius.
Pastarąjį kartą Ruta Lee lankėsi jau nepriklausomoje Lietuvoje. 2007-ųjų kovą prezidentas Valdas Adamkus įteikė jai ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių. „Po daugelio metų, kai tuometis prezidentas V.Adamkus pakvietė atsiimti apdovanojimo, už kurį esu nuolankiai dėkinga, radau žėrinčią, energingą, stipriai motyvuotą ir gražią naujai atgimusią Lietuvą, – gerų žodžių negaili aktorė. – Bravo tiems, kurie tam paaukojo savo svajones ir gyvenimą. Tegul jauni šios gyvybingos šalies žmonės niekada nepamiršta ir gerbia tuos, kurie skyrė gyvenimą laisvei iškovoti.“
Žinoma, fakto, kad Ruta Lee yra labiausiai sėkmės lydima visų laikų lietuvių kilmės JAV aktorė, vienintelė iš jų gavusi žvaigždę Holivudo šlovės alėjoje, ordinui nebūtų pakakę. Ji visuomet pabrėžia savo šaknis ir ne tik didžiuojasi esanti lietuvė, bet ir puikiai lietuviškai kalba.
Tuo buvo galima įsitikinti per pastarąjį garsenybės apsilankymą Lietuvoje. Vos įžengusi į Vilniaus oro uosto laukiamąją salę prašmatnius kailinius vilkinti moteris parklupo ir garsiai ištarė: „Bučiuoju išlaisvintą Lietuvą.“
Meilę mūsų šaliai įdiegė ir kalbėti lietuviškai išmokė tėvai. Per trumpą su anūke praleistą laiką tremtinė močiutė taip pat daug pasakojo, kokia Lietuva buvo prieš karą, kaip ji buvo okupuota. Todėl Ruta Lee, anot jos pačios, savo silpną balsą skyrė kovai už Lietuvos laisvę ir pažangą (esą jei Dievas davė talentą, dalį sėkmės reikia grąžinti). Aktorės namų Kalifornijoje, kurių durys visuomet atviros svečiams iš Lietuvos, sienos nukabinėtos žinomų lietuvių nuotraukomis.
Tėvai išmokė dukrą ir lietuvių kalbos, nors buvo bene vieninteliai jos pašnekovai kartu su kitais lietuvių bendruomenės nariais. Ruta Lee ne šiaip kalba lietuviškai, o dzūkuoja, mat tėvai kilę nuo Daugų (Alytaus r.). Tiesa, pati pripažįsta, kad jos kalba skurdi, kaimiška – taip šnekėdavo didelių mokslų nebaigę tėvai, galvoje sukasi kur kas daugiau minčių, nei randasi tinkamų žodžių joms išreikšti. Bet tai netrukdė išgarsėjusiai imigrantų dukrai rengti radijo programų „Amerikos balsui“. Kone prieš dešimtmetį grįžusi į Lietuvą aktorė nepabūgo ir duoti interviu lietuviškai.
Holivude nieko nenustebinsi keliomis santuokomis ar nuolat keičiamais partneriais. Ruta Lee yra reta išimtis – ištekėjo 41-erių ir su tuo pačiu vyru gyvena jau bemaž tiek pat laiko.
Restorano vadovą Websterį Lowe’ą ji pamatė oro uoste ir iškart atkreipė dėmesį į jo aprangą, bet pokalbis užsimezgė vėliau. Mat, pavėlavus lėktuvui, teksasietis atsitiktinai gavo vietą šalia būsimos žmonos. Nors ir be makiažo, pavargusi po kelionės, kamuojama temperatūros, aktorė jam irgi krito į akį.
Ruta Lee pasidalija ilgos ir tvirtos santuokos receptu: „Neištekėjau būdama paauglė. Ilgai laukiau Pono Teisingojo. Bent kartą buvau nuėjusi į pasimatymą su kiekvienu pasaulio vyru, kol radau jį. Kas išlaiko mūsų ryšį tvirtą? Abu su Webbu esame apdovanoti puikiu humoro jausmu, juokiamės iš visko. Be to, Webbo kantrybė begalinė, o aš jos neturiu visai!
Jis mėgaujasi mano žinomumu ir vertina visus mano gerbėjus bei draugus taip pat, kaip aš, nors kartais tai yra sunkus darbas.“
Porai priklauso namai Holivude, netoliese esančiame kurortiniame milijonierių mieste Palm Springse (kur irgi turi žvaigždę tenykštėje Šlovės alėjoje), Fort Verte ir Meksikoje. Namus tam tikram laikui sutuoktiniai renkasi atsižvelgdami į tai, kur Ruta Lee tenka vaidinti. „Miegu tai šen, tai ten“, – juokauja ji apie nuolatines keliones iš vienų namų į kitus.
Šį kartą aktorę pagavome pakeliui iš Meksikos į Palm Springsą, o po savaitės ji jau atsakinėjo į klausimus iš Los Andželo.
Ne tokia jauna susituokusi žvaigždė vaikų neturi. Užtat giriasi esanti išdidi keturių šunų, trijų kačių, didelės baltosios papūgos kakadu ir maždaug 150 kolibrių motina. „Jie suteikia mums daug džiaugsmo, – sako Ruta Lee ir pašmaikštauja: – Ir visi gyvena kur kas geriau už daugumą mano pažįstamų žmonių.“
Aktorė vis dar aktyviai dalyvauja labdaringoje ir visuomeninėje veikloje, už kurią tuometis JAV prezidentas George’as W.Bushas įteikė prestižinį Geltonosios Teksaso rožės apdovanojimą.
Daugiau nei pusę amžiaus ji kartu su kita aktore Debbie Reynolds vadovavo labdaringai psichikos sveikatos organizacijai „The Talians“, o dabar yra garbės narė. Aktorės pasirūpino, kad būtų pastatytas psichikos sveikatos centras, kuriame gydomi tiek vaikai, tiek garbaus amžiaus pacientai.
Pastaraisiais metais jos daugiau dėmesio skyrė iš karo zonų grįžtantiems sužeistiems kariams. „Jie išsigydo sužeidimus, o „The Thalians“ pasirūpina jų dvasia. Tam reikia daug laiko ir išlaidų!“ – pasakoja Ruta Lee.
Be to, ji rengia įvairias paramos akcijas ir globoja ligonius, prisideda prie įvairių medicinos fondų darbo, buvo Amerikos vėžio bendrijos atstovė spaudai, Los Andželo aplinkos kokybės tarybos komisarė, Ekonominio vystymosi tarybos narė.
Aną sykį viešėdama Vilniuje Ruta Lee pajuokavo, kad turėtų gauti dar vienas pareigas – JAV ambasadorės Lietuvoje. Paklausta, ar tebenori šio darbo, ji net nedvejoja: „Po šimts, taip! Mane reikėjo skirti ambasadore jau prieš aštuonerius metus!“
