Televizijos projekte „Šok su manimi“ išgarsėjusi buvusi kolektyvo „Žuvėdra“ šokėja tikina, kad joga kardinaliai pakeitė jos gyvenimą ir požiūrį į jį. Milana suprato, kad būti gražia, įtakinga, protinga ir turtinga verslo moterimi, seginčią pieštuko formos sijoną, – ne jai. Moteris tikina, kad sugriauti iki tol turėtas iliuzijas ir susiplanuoti gyvenimą iš naujo nebuvo paprasta, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „Stilius“.
Dabar Milana tvirtai stovi ant žemės, nes žino savo pranašumus ir trūkumus. To per jogą nori išmokyti ir kitus. Praėjusią vasarą mėnesį praleidusi Kalifornijoje, Milana gavo sertifikatą, patvirtinantį, jog ji gali vesti „Vinyasa flow yoga“ treniruotes.
– Kaip šiandien atrodė jūsų diena?
– Kiekviena diena yra visiškai kitokia. Jeigu papasakočiau, kaip šiandien atrodė mano diena, tai nebūtų kitų dienų atspindys.
Kartais dieną pradedu septintą ryto, kartais leidžiu sau išsimiegoti. Esu savo dienos režisierė. Aš darau tai, kas man atrodo tinkama, arba tai, ką privalau atlikti.
– Milana, kuo dabar kvėpuojate?
– Bendravimu su žmonėmis, kurie domisi joga. Visai neseniai vedžiau pirmąją jogos pamoką. Susipažinau su daugybe žmonių. Jie be galo įdomūs, noriu su jais bendrauti asmeniškai. Noriu sužinoti, kodėl jie domisi joga, ar ateis į antrąją mano pamoką. Jei neateis – kodėl?
– Norint išgarsėti reikia būti pasirengus ir nusiteikus, kad žmonės vertins dvejopai. Kaip pavyksta išlaikyti vidinę ramybę?
– Joga padeda. Tačiau aš nelaikau savęs žinoma. Į viešumą išėjau pirmą kartą dalyvaudama projekte „Šok su manimi“. Į šį projektą žiūrėjau kaip į darbą ir asmeninį iššūkį. Aš nenutuokiau, kokį poveikį žinomumas turės mano gyvenimui.
Buvo ir tokių etapų, kai paskaičiusi komentarus bei vertinimus priverkdavau kibirą. Dabar niekam nepavyktų priversti manęs pasijusti, kad žemė slysta iš po kojų. Aš ant jos stoviu tvirtai. Labai aiškiai žinau, kas esu. Žinau, kokie mano pranašumai ir trūkumai. Žinau, ką galiu duoti visuomenei. Visa tai suvokiau studijuodama jogą ir bandydama pažinti save.
Kiekvienas, tapęs žinomas ar matomas viešumoje, nors kartą pasmalsaus paskaitydamas komentarus apie save. Tada gauni per veidą šlapiu skuduru ir padarai išvadas.
– Gal komentarai padeda sužinoti, ką negerai darote?
– Komentarai neturi grįžtamojo ryšio. Komentatoriai neturi žalio supratimo, kas tu esi ir kas tavo viduje. Dažniausiai komentarus rašo nelaimingi žmonės. Jie nėra tie, kurių derėtų paisyti. Įsiklausyti reikėtų į artimųjų nuomonę.
– Į pirmąjį jūsų surengtą „Vinyasa flow yoga“ treniruotę susirinko apie pusšimtį vilniečių. Tikėjotės tokio žmonių antplūdžio?
– Nesitikėjau. Mane pradėjo spausti draugės ir aplinkiniai, prašydami jogos pamokų. Buvau įsitikinusi: kai reikės susirinkti, niekas neateis. Tačiau supratau, kad turiu gerbėjų būrį, tai mane paskatino surengti pirmąją pamoką. Savo feisbuko paskyroje parašiau žinutę. Ji plito kaip virusas.
Susirinko pusšimtis žmonių. Dalis buvo pažįstami – buvę šokėjai. Be abejo, didžioji atėjusių žmonių dalis buvo nepažįstamieji. Buvo įdomu pabendrauti su jais ir prieš pamoką, ir po jos. Ačiū Dievui, laiko pakako viskam. Regis, turėjau galimybę susipažinti su kiekvienu atėjusiu.
– Kodėl jūsų treniruotės vyksta būtent sekmadienį?
– Tai suteikia pozityvumo, leidžiančio puikiai pradėti naują savaitę.
Anksčiau nekęsdavau sekmadienių. Pradėdavau nervintis dėl to, kas įvyks pirmadienį, nors dar turėdavau visą dieną. Jaudulys ir nerimas niekuo nepadėdavo, aš tai suvokdavau, bet nieko padaryti negalėdavau. Pagalvojau, jeigu pradėčiau sekmadienį gerai nusiteikusi, padariusi ką nors gero tiek kūnui, tiek sielai, tada tai taptų atsipalaidavimo diena.
Po jogos negali pradėti sukti galvos dėl pirmadienio darbų. Joga turi nuteikti kuo geriau. Ji turi priversti pailsėti, nusišypsoti.
– Dažnai žmonės susidomi joga ieškodami harmonijos, siekdami geriau pažinti save. Kas paskatino jus?
– Būdama 21-erių išgyvenau sunkų momentą. Ilgą laiką man buvo nepaprastai liūdna. Nežinojau, ką daryti, kur dėtis. Pradėjau užsiimti joga norėdama pažinti save. Skirtingais gyvenimo laikotarpiais bandžiau suvokti, kur yra mano baimės, kodėl esu tokia kompleksuota. Po tam tikro laiko man pagerėjo, tada jogą mečiau.
Buvau labai jauna, gilintis į dvasinius dalykus reikėjo laiko. Būna labai brandžių tokio amžiaus merginų, bet aš tokia nebuvau. Buvau šiek tiek vėjavaikė.
Tikriausiai nepatikėsite, kaip aš savęs nemylėjau iki 28-erių. Nepasidariau nei geresnė, nei blogesnė. Priėmiau save tokią, kokia esu.
Prie jogos sugrįžau būdama nėščia. Vėliau su trijų mėnesių dukrele išvažiavau į Aziją. Tris mėnesius praleidome Balyje. Dažnai praktikuodavau jogą išvykusi svetur.
Dalyvaudama šokių projekte, jogą buvau apleidusi. Neturėjau laiko net pavalgyti. Duok Dieve, pamiegodavau bent keturias valandas. Atvirai sakant, po šokių projekto man labai patiko mano tonusas, norėjau jį išlaikyti, tad ieškojau sportinės veiklos. Ketinau užsirašyti į baleto pamokas, bet pamaniau, kad netapsiu balerina būdama per 30. Kaip šokėja niekada nebuvau pakankamai lanksti. 28-erių nusprendžiau vėl aktyviai užsiimti joga.
– Kaip supratote, jog esate pasiruošusi kitus mokyti jogos?
– Jeigu turiu pakankamą žinių bagažą, mėgstu juo dalytis, man tai turi labai didelę prasmę. Nenoriu laikyti žinių tik sau, noriu jas skleisti. Turiu mokytojos pašaukimą.
– Ką patartumėte norintiems pradėti sportuoti, bet stokojantiems valios?
– Reikia pradėti ne rytoj, o dabar. Žmogus turi atrasti savo sportą. Aš visiškai nemėgstu sporto, labai blaškiausi ir fizines jogos asanas atradau po ilgų ieškojimų.
– Kuo meditacija jums padeda?
– Meditacija – tai savęs valdymas. Jos rūšių yra labai daug. Esu dariusi mirties meditaciją.
– Įdomiai skamba „mirties meditacija“. Papasakokite apie tai.
– Skaitydama knygą apie tai sekiau nurodymus. Knygoje užduodamas klausimas, tu užsimerki, bandai sutelkti dėmesį ir emocijas, apgalvoji atsakymą. Bandai patirti emocijas, kurias knygoje prašoma patirti. Atsimerkus reikia greitai užrašyti atsakymą.
Mirties meditacijos esmė – svarstymas, kas būtų, jei gyvenime turėtume 24 valandas. Turėjau įsivaizduoti, kad kvėpavimas, kurį seku, nutrūks po paros, tokiu atveju labai greitai susidėlioji prioritetus.
– Ar pamenate, kokie buvo jūsų prioritetai?
– Artimi žmonės. Nors esu labai veikli, rinkčiausi grįžti pas mylimus žmones.
– Jums pakanka 24 valandų per parą?
– Jeigu ko nors nespėju, vadinasi, netikslingai susidėlioju prioritetus, kurioje nors srityje esu nepakankamai organizuota ar produktyvi.
Kartais žmonės skundžiasi, kad vis kartoju, kaip noriu ramybės, nors jie žino, jog šneku nesąmones. Duokite man išsimiegoti aštuonias valandas ir viskas bus gerai.
Ramybė – santykinis dalykas. Galiu būti rami, bet labai veikli arba atvirkščiai – labai sudirgusi. Klausimas, kaip valdai savo stresą ir kaip sugebi susidoroti kritiniais momentais, kai spaudžia laikas. Ar norėčiau praleisti daugiau laiko namuose? Galbūt šiek tiek daugiau nei dabar.
– Ar joga išstums į antrąjį planą šokius?
– Jogos pamokas ketinu vesti iki gegužės mėnesio. Turiu savo šokių akademiją, mokymas šokti yra mano pagrindinis darbas. Tai ir liks prioritetas. Negaliu pasakyti savo mokiniams, jog dabar mano varikliukas yra joga, tad atleiskite, bet šokių pamokų nebus.
Mano gyvenime liks ir šokiai, ir joga. Tai nėra tik veikla. Joga, šokiai ir kelionės – tai, kas aš esu. Tai trys sritys, suformavusios mane. Tai mano gyvenimo džiaugsmas.
– Jūsų veikla yra susijusi su energijos dalijimu kitiems. Ar jaučiate poreikį pabėgti nuo žmonių, pabūti su savimi?
– Ir taip būna. Aš save puikiai pažįstu ir žinau, kad tokiais atvejais turiu pasisemti energijos iš naujo. Daliju savo energiją, bet ji grįžta atgal, tai lyg mainai. Teigiama energija plinta. Bet yra ta riba, už kurios norisi užsidaryti kambaryje ir neišeiti.
Kol būnu Vilniuje, atostogauti nemoku. Nemoku žmonėms neatsakyti į laiškus, neatsiliepti, nenueiti į repeticiją. Dievinu savo veiklą. Į repeticiją nenueinu tada, kai nebegaliu atsikelti iš lovos, nes esu absoliučiai išsekusi, bet tai nutinka kartą per pusmetį.
Atostogos laukia svetur, kai nusiperki lėktuvo bilietą ir pakeli sparnus.
– Esate profesionali šokėja. Ar skatinate savo dukrelę šokti?
– Danielė Teresa lanko gimnastikos būrelį. Kartą per savaitę eina į baleto pamokas. Du kartus per savaitę į jos darželį ateina šokių mokytoja ir moko sportinių šokių. Tačiau šokių lankymas nebuvo mano noras, ji pati paprašė. Visi mano dukros draugai šoko, o ji ne. Planavau ją leisti tik į baleto pamokas norėdama, kad jos laikysena būtų taisyklinga. Tai estetinis momentas, kuris man, šokėjai, be galo svarbus.
Gali pasirodyti, jog ji auginama kaip būsima šokėja, bet ji labai dramatiška – galbūt jai labiau tiktų aktorystė. Ji turi labai tvirtą charakterį. Jeigu aš jai tinkamai įskiepysiu dalykus, kuriuos privalau įskiepyti, ji pasirinks teisingą kelią.
– Jūs atrodote labai laiminga ir pozityvi moteris. Meilė daro jus laimingą?
– Aš vien tik meile ir gyvenu. Visada privalau ką nors mylėti.
