Trečias kartas Erikai nemeluos? O gal bus dar ir ketvirtas, penktas? Ar jaunas vyras ilgai išbus šalia brandžios moters?
Taip šių metų rugpjūčio 22-osios rytą garsiai spėliojo negausiai susirinkę vestuvių svečiai ir praeiviai gatvėje tuomet, kai už rankų susikibę jaunavedžiai žengė į Kauno rotušę.
Erika, tuomet dar Lisauskienė, vilkėjo trumpa žalia suknele, prie kurios priderino rankų nagų spalvą. Jaunikis ryšėjo žalią kaklaraištį. Prieš santuokos ceremoniją ir po jos pora šypsojosi ir atrodė labai laiminga.
Tokie Erika ir Tomas pasirodė ir po medaus mėnesio. Sutuoktiniai vis dar laikėsi už rankų, Tomas žmonai, nepaisydamas pašalinių žmonių, į ausį pašnibždėjo: „Erikute, aš tave myliu.“
„Šiuos žodžius iš vyro per dieną girdžiu daugybę kartų. Prisipažinsiu, prie jų, kaip ir prie švelnių žvilgsnių, dar pratinuosi. Ankstesnėse santuokose ir santykiuose tokių akimirkų buvo labai nedaug“, – atvirai kalbėjo Erika.
Vyrų dėmesio nestokojusios praeityje žinomos dainininkės Erikos ir tuomet dar mokslus Lietuvos sporto universitete krimtusio studento Tomo draugystė kiek daugiau nei prieš pusę metų užsimezgė internetu.
Jau kitą dieną jie pasikeitė telefono numeriais. Erika netruko naująjį socialinės paskyros „Facebook“ draugą pakviesti į svečius.
Ar moteriai nebuvo šiek tiek baugu įsileisti nepažįstamą žmogų į savo namus? Šis klausimas kaunietės nė kiek nesutrikdė.
Socialinėje paskyroje ji su Tomu turėjo bendrų draugų. Be to, žinojo, jog vyras studijuoja sporto psichologijos magistrantūroje.
„Daugybė Tomo nuotraukų, jo rašytos žinutės, kalbos apie studijas ir gyvenimo planus rodė, kad tai – ne tik labai patrauklus išore, bet ir įdomus, padorus žmogus“, – tikino pašnekovė.
Poros jausmai įsižiebė vos išvydus vienam kitą. Susitikę Erika ir Tomas daugiau nesiskyrė. Abu sakė greitai pajutę, jog būti kartu gera.
Erika neslepia: jos gyvenime būta skausmo, liūdesio, išdavysčių, skandalų, net alkoholio. Tačiau įsimylėjusi moteris tiki, kad gana ilgas juodas jos gyvenimo dryžis jau praeityje.
– Erika, po vestuvių atrodote laiminga, jūsų akys spindi. Tačiau ar gyvenimas su 25 metais jaunesniu ir dar patraukliu vyru negąsdina?
– Ką mylėti, širdžiai neįsakysi. Ji meilės nematuoja pagal tai, kiek kuriam partneriui metų.
– Mūsų visuomenė dar nėra tokia tolerantiška, kad ramiai žiūrėtų į netipišką santuoką. Dėl amžiaus skirtumo už akių tikriausiai dažnai esate apkalbami, o tiesiai šviesiai kas nors yra rėžęs, kad iš jūsų santykių greičiausiai nieko nebus?
– Ne tik Lietuvoje, bet ir daug kur pasaulyje įprasta, kad brandžios moters ir jauno vyro santuoka dažnai būna apipinta apkalbų, net pašaipų. O kai vyresni vyrai veda jaunas merginas, tai lyg ir tapo norma.
Man taip pat prieš kelerius metus piršosi į devintą dešimtį įkopęs užsienietis, tačiau jo nemylėjau ir apie jokią santuoką negalėjo net būti kalbos. Be jausmo tekėti negalėjau.
Žinau, kad besistebinčių mūsų amžiaus skirtumu netrūksta, tačiau į akis dėl to priekaištauti nedrįsta. Yra kitų dalykų, dėl kurių kai kurie žmonės nori mus išskirti.
– Nesunku atspėti, jog kalbama apie jūsų skandalingą praeitį. O jūsų santuokai dėl to nepritaria vyro šeima?
– Pataikėte. Esu kalbėjusi su vyro tėvais, tačiau kol kas šiltai jie manęs nepriima. Turbūt įsivaizduojate, ką jie visą šį laiką kalba Tomui.
– Vestuvėse teko matyti tik jūsų dukterį iš pirmosios santuokos Eveliną. Kitų artimųjų nebuvo?
– Kad tuokiamės, žinojo tik mano dukra ir keli mūsų draugai. Kitiems artimiesiems nieko nesakėme. Tą pačią dieną po kelių valandų vyko ir Tomo sesers vestuvės. Jos pasveikinti į bažnyčią nuvažiavome jau kaip šeima, tačiau niekas žiedų ant mūsų pirštų nepastebėjo. Apie mūsų santuoką visi sužinojo tik tada, kai parašė žiniasklaida.
– Kaip 27 metų jūsų duktė reagavo į net už ją jaunesnį mamos vyrą?
– Iš pradžių mūsų draugystei dukra nelabai pritarė, tačiau dabar viskas gerai. Ji suaugusi, turi savo gyvenimą, į mūsų santykius nesikiša.
Evelina nelaiminga jautėsi, kai tekėjau antrą kartą. To vyro ji niekada nemėgo. Suprantu ją. Ji buvo paauglė, iširo mūsų šeima, atsirado naujas žmogus.
– Didelių vestuvių nekėlėte. Nenorėjote linksmo ir triukšmingo pokylio?
– Po pirmųjų didelių, linksmų ir gana triukšmingų vestuvių buvo 15 metų nusivylimo, liūdesio ir skausmo. Daugiau puotų nenoriu. Su Tomu susituokėme nedideliame svečių būryje. Jeigu būtų buvę įmanoma, šioje ceremonijoje mielai būtume buvę tik mudu.
– Erika, kuo gi tas jaunuolis jums taip apsuko galvą?
– Iš karto pajutau, kad jis kitoks nei daugelis vyrų, su kuriais bendravau, – rūpestingas, pastabus. Dažnai tuo pat metu ištariame tuos pačius žodžius, panašiai galvojame, net tą pačią vestuvių dieną vienas kitam pasiūlėme.
– Tomas yra sakęs, kuo jūs jį sužavėjote?
– Jis pasakojo, kad anksčiau jo gyvenimą buvo galima pavadinti absurdo komedija. Būta visko, tik ne meilės. Kai susitikome, ir jis, ir aš pasijutome suradę antrąją puselę.
– Jūsų vestuvės įvyko po pusės metų pažinties. Ar ne per greitai? Spėjote vienas kitą pažinti?
– Mano pirmosios vestuvės įvyko dar greičiau. Prisimenu, apie jas su būsimuoju vyru pradėjome kalbėti po 9 dienų pažinties. Šiek tiek užtruko, kol buvo paskirta vestuvių data. Su antruoju vyru susituokiau po 2 mėnesių. O su Tomu draugystė buvo ilga. (Juokiasi.)
– Vyras jus lepina?
– Nuo pat pirmųjų pažinties dienų. O svarbiausia – kad nuolat apipila dėmesiu ir bet kada gali ištarti: „Aš tave myliu.“ Tokio gražaus gyvenimo etapo dar neturėjau. Vis negaliu atsistebėti, iš kur jaunas žmogus moka taip rūpestingai ir pagarbiai elgtis su moterimi.
– Kavos į lovą atneša?
– Žinoma, kad atneša. Ir gėlių padovanoja. Dažnai be progos. Bet būna, kad moteriškai įsižeidžiu dėl kokios smulkmenos, tuomet Tomas išeina iš namų ir grįžta su gėlių puokšte. Man jo dovanotos gėlės pačios gražiausios ir brangiausios.
– Bendraujant su jumis sunku būtų pamanyti, kad esate įžeidi.
– Tokia ir nesu. Bet juk aš moteris. Ir dar mylinti.
– Koks vyro komplimentas įstrigo į atmintį?
– Tomas mane pavadino tyru kalnų krištolu. Dėkinga jam už šiuos žodžius ir už tai, kad jam nesvarbu, kas yra buvę praeityje.
– Niekada neslėpėte, kad anksčiau buvote du kartus ištekėjusi, turėjote ne vieną gerbėją Lietuvoje ir užsienyje. Nejaugi iš tų vyrų nesulaukdavote meilės žodžių ir dėmesio?
– Nemeluosiu. Tie, su kuriais gyvenau ar už kurių buvau ištekėjusi, taip nesielgė. Iš pirmo vyro, su kuriuo pragyvenau 15 metų, meilės žodžių nesu girdėjusi. Jis vis sakydavo, kad širdyje mane myli, bet išreikšti garsiai negali. Netrūko nuoskaudų, pykčių, barnių. Prisimenu, verkdavau po kelias dienas užsidariusi vonioje.
Kiti mano vyrai irgi nebuvo angelai. Būdavo taip, kad aš dirbu, juos apiperku, rūpinuosi, kad gerai gyventume, o jie tuo naudojasi. Su vienais nudegiau, kai mano santaupas pasigvelbė, kiti turėjo aistrą lošti.
– Ko nors pasimokėte iš ankstesnių santuokų?
– Supratau, jog jie tiesiog buvo ne tie žmonės. Stengiausi juos keisti, aukojausi. Tačiau žmogaus nepakeisi, jeigu jis pats to nenori. Geriau išsiskirti negu kentėti.
– Jūsų gyvenime netrūko skandalų, buvote sulaikyta prie vairo neblaivi, fotografams pozavote apsinuoginusi, buvote net praminta lietuvių Pamela Anderson. Ar dėl praeities nesigailite?
– Kitiems tokio kaip mano gyvenimo nelinkėčiau, bet pati dėl nieko, ką padariau, nesigailiu. Visa tai man padėjo gyventi. Kai sopėdavo širdį, iškeldavau kokį skandalą, pasilinksmindavau. Tai buvo tarsi kaukė, gelbėjanti nuo vienišumo ir liūdesio.
– Esate stipri moteris, perėjusi ir ugnį, ir vandenį, tačiau nepalūžusi ir tikinti gyvenimu?
– Didžiuojuosi, kad turiu tiek stiprybės. Moku pakilti, pradėti viską iš naujo. O gyvenimas man negaili staigmenų, kaip juo netikėti?
Ne vienus metus praleidau užsienyje. Keliavau ir dirbau Ispanijoje, Anglijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje, Kipre, Bulgarijoje. Ieškojau laimės ir meilės už jūrų marių, o, pasirodo, jos abi manęs laukė čia, Lietuvoje.
– Vėl kelti sparnų į užsienį, dabar jau su vyru, neketinate?
– Iš patirties galiu pasakyti, kad niekas nežino, kaip bus ateityje. Tačiau kol kas apie gyvenimą svetur negalvojame. Tomas nenori palikti Lietuvos.
– Ko moteriai labiausiai reikia, kad ji jaustųsi mylima, geidžiama ir laiminga?
– Kiekvienai moteriai reikia sutikti tokį vyrą kaip mano Tomas. Aš pati dar negaliu patikėti, kad man gali taip sektis.
– Kokių turite ateities planų?
– Gyventi kartu ilgai ir nesipykti. Dar norime, kad mums niekas netrukdytų. Viską susikursime patys.
– Jaunas vyras tikriausiai pagalvoja ir apie vaikus?
– Šia tema esame kalbėję, ir ne kartą. Galbūt įsivaikinsime mažylį iš vaikų namų.
– Jau kelerius metus netenka jūsų matyti scenoje, albumų taip pat neleidžiate. Nejaugi visai nutraukėte muzikinę veiklą?
– Buvau sustojusi. Privertė nesusiklosčiusios gyvenimo aplinkybės, be to, ir surinkti pilnas sales klausytojų nebuvo lengva. Dabar grįžtu į sceną. Pradėjau planuoti rudens koncertų grafiką. Nors iš pasirodymų greičiausiai uždirbsiu ašaras, pasiilgau publikos.
– Atskleiskite slapčiausią svajonę.
– Noriu išleisti knygą apie savo gyvenimą. Joje kalbėsiu nuoširdžiai ir atvirai. Visokio plauko žmonių esu mačiusi, netikėčiausiose situacijoje buvusi. Tikriausiai paklausite, kas minimi patikės. Jeigu ir nepatikės, tai bent pamatys, kad galima pakilti puolus į bedugnę, kaip svarbu turėti stiprybės ir neprarasti tikėjimo.
