Šią vasarą ji leido sau atsipūsti – pasiruošimas prieš beveik metus vykusiam grožio konkursui ir veikla po jo atėmė daug jėgų. Už palaikymą ji dėkinga savo mylimajam šokėjui ir dainininkui Tomui Legenzovui (27 m.). Šiomis dienomis poros gyvenimas pilnas emocijų – buvęs grupės „ŠarkA“ narys T.Legenzovas pradėjo solinę karjerą, išleido pirmąją dainą, tuoj pat pasirodys ir vaizdo klipas.
Per beveik penkerius metus jųdviejų santykiai klostosi harmoningai, vienas kitą papildant. Agnė mano, kad būtent tai – vienas svarbiausių dalykų, juodu laikantis draugėje.
Mergina įsitikinusi – jaus Tomo ranką, kai ir pati pradės įgyvendinti savuosius sumanymus. Vienas jų – modelių agentūra. Tapusi grožio karalaite Agnė gerą pusmetį dalyvaudavo įvairiuose socialiniuose projektuose ir jaunimo stovyklose dalydamasi savo patirtimi. Ir ne kartą matė, kaip sužiba klausančiųjų akys.
„Žinau tą jausmą: viduje jauti, kad gali – siekti svajonės, ryžtis atsakingam žingsniui, išskleisti sparnus, bet kartu ir justi barjeras. Tačiau jį gali ištirpdyti kito žmogaus patirtis“, – „Stiliui“ sakė Agnė, įsitikinusi, kad turi mergaitėms ir merginoms pasakyti kai ką, kas joms praverstų ateityje ar padėtų ekstremaliomis aplinkybėmis.
– Tykiai gyvenusi mergina, tapusi grožio karalaite, staiga tapo be proto užsiėmusi – pasipylė daugybė kvietimų dalyvauti renginiuose. Tai jums tapo darbu?
– Turėjau teisę rinktis – ėjau, kur noriu. Jei kviečiama, tarkime, į rankinių ar drabužių pristatymą neturėdavau laiko, neidavau. Kviečiami visi nors kiek žinomi žmonės. Priimdamas kvietimą savotiškai reklamuoji tą prekę. Tad pagalvodavau, ar verta save pardavinėti.
Už viešnagę viename ar kitame renginyje pinigų man niekas nesiūlė. Iš ko gyvenu? Šiek tiek užsidirbu pati, gyvenu pas tėvus, Vilniuje – pas draugą. Bet jei gyvenu su tėvais, dar nereiškia, kad esu nesavarankiška. Tiesiog kol kas tokios mano gyvenimo aplinkybės. Mano brolis jau sukūręs šeimą, tad tėvai tikrai nori, kad džiuginčiau juos savo buvimu kuo ilgiau.
– Praėjo beveik metai po konkurso, dabar, kai susigulėjo įspūdžiai, ar jau galite pasakyti, kokia iš viso to nauda? Kaip pakėlėte nuolatinį konkursus lydintį visuomenės nepasitenkinimą, kad išrinkta ne pati gražiausia mergina?
– Sulaukiu klausimo, ką nuveikiau būdama „mise“. Bet juk karūna – tai ne mano profesija, pirmiausia esu studentė. Bet kaip šio titulo savininkė nuveikiau nemažai. Jei bent vienai merginai padėjau įgyti daugiau pasitikėjimo savimi, atskleisti save, – jau daug. Kad tokių atvejų buvo ne vienas, sprendžiu iš padėkos žinučių.
O po konkursų visuomet būna aplinkinių nepasitenkinimo, bet žiūriu kitaip: žinoma, išrinko ne pačią gražiausią, o aš ir nesu pati gražiausia, – išrinko vertesnę. Konkursas Lietuvoje pakeitė mano vidų, o pasaulinis Londone man iš viso padėjo suvokti, kam jis rengiamas, kokia jo misija. Visos dalyvės – išskirtinės asmenybės, kiekviena jų savo šalyje nuveikia daug gerų darbų. Būtent už parodomus namų darbus – savo veiklą skiriama daugiausia balų.
Jaučiausi prastokai be savo namų darbų, tačiau mano konkurentės turėjo tam visus metus, o aš buvau išrinkta iki „Mis pasaulis“ likus pusantro mėnesio. Per tiek laiko neįmanoma sugalvoti idėjos, jos įgyvendinti ir išplėtoti, visa tai nufilmuoti. Aš tik spėjau susirinkti sukneles.
Taigi gražus veidas sudaro tik 50 procentų sėkmės. Mane sužavėjo merginų darbai, pavyzdžiui, Gajanos Respublikos atstovė išplėtojo projektą, padedantį moterims, nukentėjusioms nuo smurto. Mergina iš Kenijos nutiesė tiltą per baisų tarpeklį. Per jį permestu palaikiu tilteliu kasdien vaikai eidavo į mokyklą – būdavo labai pavojinga. Dabar jų kelionė saugi.
Aš perduosiu karūną kitai laimėtojai, bet titulas juk liks, ir aš įgyvendinsiu savo idėjas. Vieną brandinu. Pamačiau, kad Lietuvoje nėra daug informacijos, ką veikia gražuolė, – žmonės mato tik konkursą ir kai kada pačią merginą kokiame nors renginyje. Noriu pasitelkti kitų Lietuvos gražuolių patirtį ir papasakoti, kokia konkurso esmė. Juk tau būna suteikta garbė atstovauti šaliai – tai yra labai daug.
– Pabūsiu cinikė ir paklausiu: o kokia nauda iš to atstovavimo?
– O kokia nauda, kai šaliai atstovauja sportininkai, dainininkai? Garsini savo tėvynę, prisidedi prie to, kad visi žinotų, jog nesame nei maži, nei prasti. Pavyzdžiui, ne vienai pasaulinio konkurso dalyvei atvėriau akis – daugelis jų manė, kad Lietuva vis dar Sovietų Sąjungos dalis. Kai susirinkdavome kalbėtis, tikrai ne apie šukuosenas ar nagų laką, rodydavome viena kitai nuotraukas: čia mano laukai – o, kokie jūsų kanjonai!, čia mūsų jūra – koks nuostabus jūsų vandenynas! Tuščių plepalų nebūdavo.
– Ruošiatės kaip nors – galbūt dokumentiniu filmu – įamžinti Lietuvos grožio karalaites, bet žinote, kad kai kurios jų nenori nieko bendra turėti su viešumu?
– Žinau, taip dar įdomiau. Labiausiai norėčiau pasikalbėti su pirmąja gražuole – Ingrida Saboniene. Noriu, kad jos istoriją išgirstų ir kiti žmonės. Mes visos perėjusios lyg ir per tą patį – konkursas, viešumas, bet kiekviena skirtingai.
– Jei gyvenime nutiktų taip, kad verkiant reikėtų pinigų – ar galėtumėte būti klube „go-go“ šokėja?
– Turiu pažįstamų merginų, kurios šoka klubuose užsienyje. Ar man tai būtų priimtina? Stengčiausi to išvengti, nes man nemalonu apsinuoginti. Bet nežinai, kaip gyvenime gali susiklostyti – šiandien esi žymus, o kitą dieną – niekas. Tuo gyvenimas ir yra įdomus.
Daugiau – antradienio žurnale „Stilius“.
