Jordanijos valdovo žmona išskirtiniame interviu leidiniui „Hello!“ prabilo apie arabų pasaulį krečiančius neramumus, savo karališkąsias pareigas ir prisipažino, kad be galo džiaugiasi tapusi pirmąja karaliene, turinčia paskyrą „Instagram“ tinkle.
– Į labdaringus renginius jus dažnai lydi vyriausia duktė princesė Iman. Ar šitaip siekiate vaikams įskiepyti humanitarinio darbo svarbą?
– Hashimite’ų karališkoji šeima nuo seno puoselėja glaudų ryšį su Jordanijos gyventojais. Visuomet raginu savo vaikus palaikyti man kompaniją labdaringuose renginiuose, kad jie suvoktų atsakomybę savo šaliai ir jos gyventojams.
Didžiausias tėvų prioritetas – sukurti saugią ir mylinčią aplinką savo vaikams, padėti jiems suvokti buvimo geru ir atsakingu piliečiu svarbą. Viliuosi, jog Jordanijos vaikai augs žinodami, kad kiekvienas jų gali palikti ryškų pėdsaką savo gyvenime ir turi stengtis bendruomenės labui.
– Arabų pasaulį krečia neramumai. Kaip vertinate švietimo sistemą karo paliestose zonose?
– Mokslo sritis, kad ir kaip būtų liūdna, viena pirmųjų pajunta konfliktų ir politinio nestabilumo padarinius. Šiandien šimtai tūkstančių vaikų negali lankyti mokyklos dėl Arabijos pusiasalį drebinančių neramumų. Šie vaikai rizikuoja tapti prarastąja karta.Išsilavinimas turėtų būti didžiausias kiekvienos šalies prioritetas. Tiesą sakant, nėra geresnės investicijos krizės laikotarpiu nei investuoti į mokslą. Švietimo sistemos stabilizavimas atveria duris į ramesnį ir taikesnį pasaulį.
– Pastaraisiais metais Jordanija priėmė daugybę pabėgėlių. Koks jūsų šalies požiūris į Siriją sudrebinusią humanitarinę krizę?
– Nors mūsų šalis mažytė, visuomet palaikome ir palaikysime savo kaimynus. Galbūt mūsų šalyje ištekliai ir yra riboti, tačiau žmonių gerumui ribų tikrai nėra. Jordanijos gyventojai nestokoja noro padėti pabėgėliams iš karo paliestų zonų. Mes dalijamės su atvykėliais savo maistu, vandeniu, mokyklomis, ligoninėmis – viskuo, ką turime, ir niekada dėl to nesiskundžiame.
Net 20 proc. mūsų šalies gyventojų sudaro Sirijos pabėgėliai. Nepaisant dosnių aukų bei Jungtinių Tautų pagalbos, šios humanitarinės tragedijos mastas didesnis nei mūsų galimybės padėti.
– Visai neseniai dalyvavote eitynėse prieš terorizmą ne tik Jordanijoje, bet ir užsienio šalyse. Ar teroro aktai – grėsmingiausia šių dienų problema?
– Kova su terorizmu – viena sunkiausių ir svarbiausių viso pasaulio užduočių. Šiandien kaip niekad privalome būti vieningi.
Religija prisidengiančios grupuotės juodina mūsų tikėjimą, niekina islamą ir jo tikrąsias vertybes. Pasaulio akyse musulmonai tapo grėsmės simboliu ir tai skaudina milijonus niekuo dėtų žmonių.
Nepaisant visko, Jordanija šalies gyventojams visuomet buvo ir išliks taikaus sambūvio pavyzdžiu.
– Jūsų humanitarinė veikla tiesiog stebina – rūpinatės našlaičiais, senoliais, daug dėmesio skiriate vaikų saugumui, jų lavinimui. Taip pat aktyviai palaikote mokytojus bei išsilavinimo siekiančius studentus. Ar dar yra projektų, prie kurių prisidėjote?
– Visi projektai, kuriuos stengiuosi įgyvendinti, turi viena bendrą tikslą – suteikti žmonėms galimybę keisti savo gyvenimą. Mokslas man – tarytum galimybių ir vilties simbolis. Šiandien mums reikia kokybiškos ir stabilios švietimo sistemos, kompetentingų mokytojų ir galimybės mokytis nuotoliniu būdu. Būtent dėl to ir paskatinau internetinių kursų platformos „Edraak“ atsiradimą.
„Edraak“ suteiks galimybę ne tik semtis žinių, bet ir gauti mokslo baigimą liudijančius sertifikatus. Didžioji dalis kursų buvo sukurti arabų kalba, tačiau mūsų duomenų bazėje – ir daugybė verstinių kursų iš prestižinių pasaulio universitetų.
– Jūsų darbui reikia daugybės laiko ir energijos. Ar tai kelia įtampa šeiminėje aplinkoje?
– Viskas turi savo kainą ir aš, kaip ir bet kuri kita dirbanti motina, stengiuosi atrasti pusiausvyrą tarp darbo ir motinystės. Tačiau neturiu nė menkiausios abejonės – jeigu reikėtų rinktis, pasirinkčiau šeimą.
Dabar mano vaikai jau ganėtinai suaugę ir su kiekvienais metais jie tampa vis labiau nepriklausomi. Jie vertina mano darbą ir suvokia, kokią svarbą jis turi Jordanijos gyventojams. Be to, tiek mano vyresnėlis, sosto paveldėtojas Husseinas bin Abdullah, tiek pirmoji dukra princesė Iman šiuo metu užsiėmę studijomis universitete – mano dėmesys jiems nebėra toks reikalingas.
– Tapote viena pirmųjų karalienių, panirusių į socialinių tinklų „Facebook“, „Twitter“ ir „Instagram“ virtinę. Kas jus pastūmėjo ryžtis tokiam žingsniui?
– Socialiniai tinklai tapo nepamainoma komunikacijos priemone, leidžiančia skleisti žodį ir, svarbiausia, suteikiančia galimybę jį išgirsti visam pasauliui. Negana to, jaučiu, jog asmeninio gyvenimo viešinimas leido man numesti tą paslapties skydą ir parodyti, jog karališkoji šeima – tokie pat paprasti žmonės, besidžiaugiantys tokiais pat paprastais dalykais.
– Kaip jūs įsivaizduojate Jordaniją ateityje?
– Mūsų ateitis – jaunų, išsilavinusių ir smalsių žmonių rankose. Turime sutelkti daug dėmesio į švietimo sistemos tobulinimą.
Augindami problemas sprendžiančių, inovatyvių ir galimybių ieškančių žmonių kartą ilgainiui sutrypsime regioną krenčiančias problemas. Tarp jų – ir skurdą, nedarbą, ekstremizmą bei nelygybę.
Sosto paveldėtojas princas Husseinas – XXI amžiaus lyderis
Neseniai 21-ąjį gimtadienį atšventęs princas Husseinas jau įrodė turįs šalies vadovui būtinų lyderio savybių. Jis ne kartą pavadavo savo tėvą karalių Abdullah II šiam išvykus ar susirgus, taip pat seka motinos pėdomis smerkdamas terorą.
Balandžio mėnesį princas Husseinas tapo jauniausiu asmeniu, vadovavusiu Jungtinių Tautų (JTO) Saugumo Tarybos susirinkimui, per kurį buvo diskutuojama apie jaunimo pasipriešinimą ekstremizmui.
Nors yra labai jaunas, Jordanijos sosto paveldėtojas sulaukė pagyrų iš JTO generalinio sekretoriaus Ban Ki-moono. Kiek anksčiau jis teigė, jog princas „dar nė nesulaukęs 21-ojo gimtadienio įrodė esąs XXI amžiaus lyderis“.
