Praėjusią vasarą televizijos projekte „Meilė ar pinigai?“ suspindusi J.Leonavičiūtė iškart prikaustė žiūrovų dėmesį. Nemažai vyrų ja žavisi, o kai kurie net socialiniuose tinkluose žarsto nepadorius pasiūlymus. Dailiosios lyties atstovės jai akimirksniu prilipdė akiplėšiškos vyrų vilioklės etiketę. Bet moteriai tai kelia šypseną, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „Stilius“.
„Visur pilna piktų žmonių, kurie palydi kreivais žvilgsniais, žiūri, juokiasi. Kritiką visi žarsto pasislėpę už kompiuterio ekrano, tačiau sakyti į akis bijo. Nekreipiu dėmesio, kiekvienas turi savo nuomonę. Nei noriu pakeisti tos nuomonės, nei stengiuosi. Šalia esantys žmonės žino, kokia esu“, – tvirtai savo nuomonės įsikibusi Jolanta.
Tačiau viešumos piešti vien juodomis spalvomis optimizmo kupina moteris taip pat nelinkusi. Kasdien ji sulaukia daugybės įvairaus amžiaus moterų žinučių su palaikančiais tekstais ar tiesiog prašymu patarti.
„Savo gyvenime dėmesio gaudavau visada. Dabar jis kitoks, kita vertus, ir malonus. Ruošdamasi projektui „Šuolis“, treniruojuosi Lietuvos vaikų ir jaunimo centro baseine. Dažnai, kol po treniruočių laukiu Mariaus, prie manęs pribėga mergaitės, prašo autografų, reiškia susižavėjimą mano pasirodymais projekte „Šok su manimi“, – šypsojosi J.Leonavičiūtė.
– Kokią Jolantą pažįsta artimieji?
– Visada esu draugiška ir maloni, turiu daug draugų ir pažįstamų. Niekas niekada manęs nematė piktos ar šaukiančios ant žmonių, rodančios neigiamų emocijų. Esu pozityvus žmogus. Jei jaučiuosi blogai, pabūnu viena, išsiverkiu. Kiek galiu, stengiuosi visiems padėti, visada tesiu pažadus. Tokiomis vertybėmis vadovaujuosi nuo mokyklos laikų. Nors tada buvau drovesnė, bijodavau žmonių ir net nedrįsdavau nepažįstamų paklausti, kiek dabar valandų. Laikui bėgant gyvenimas užgrūdino.
– Dabar regis, kad jei kas nors užgautų, pakovoti už save tikrai sugebėtumėte?
– Gal net labiau už kitus, kirsčiau atgal ir eičiau kovoti. Už save nekovoju – nueinu, ir tiek. Tas, kuris laukia atsako, lieka kvailio vietoje. Nenusileidžiu iki to paties lygio.
– Kokiais būdais gyvenimas grūdino?
– Reikėjo pačiai atsistoti ant kojų ir tvarkytis savo gyvenimą. Jau baigusi mokyklą pirmą kartą viena išvažiavau į Milaną dirbti modeliu. Tuo metu dar studijavau universitete. Ėjau į modelių atrankas kartu su šešiolikmetėmis. Nors buvau vyresnė, amžiaus skirtumo nebuvo matyti, visada atrodžiau labai jauna. Tačiau buvo sunku. Milane gyvenau su kitais modeliais, neturėjau jokių pažįstamų. Nuo ryto iki vakaro tekdavo eiti į atrankas, nebūdavo laiko net pavalgyti, o ir rankpinigių agentūra duodavo labai mažai.
Ten įvyko lūžis, pramokau italų kalbą. Niekada nemėgau stovėti vietoje, norėjau ko nors pasiekti.
– Visada viską pavyksta pasiekti lengvai?
– Būta visko. Ir asmeninio gyvenimo situacijų... Nenoriu per daug leistis į asmeniškumus.
– Daug keliavote. Kas apskritai jauną merginą paskatino išvykti? Juk galėjote ramiai studijuoti.
– Mano šeima normali, kaip ir daugelis Lietuvoje, gaudavo vidutines pajamas. Dirbau ne dėl to, kad neturėjome ko valgyti. Stimulas buvo nesėkminga pirmoji meilė, skaudus išsiskyrimas.
Norėjosi kai ką keisti, atsidurti toliau nuo Lietuvos ir aplinkinių žmonių. Norėjau išsivaduoti iš senų jausmų.
Milane prasidėjo visiškai kitoks gyvenimo etapas. Prieš tai buvau ir namų šeimininkė, ir maistą ruošdavau. Daugelio gyvenimas lengvai banguoja, kol neįvyksta kokios audros, ir tada...
Duodamas smūgį likimas priverčia susivokti, kad tavo gyvenimo kelias nėra teisingas ir reikia ieškoti kitų kelių.
– Kokiame kelyje esate šiuo metu?
– Savęs ieškau visada. Kuo vyresni esame, tuo daugiau turime išmokti – ieškojimo etapas nesustoja niekada. O viskas gali pasikeisti per metus, per mėnesį. Kalbu iš patirties, nes per daug planavau, o atsitiko kitaip ir visi planai žlugo. Buvau paprasta naivi mergaitė, kuri tikėjosi gražaus laimingo gyvenimo lyg iš pasakos. Viskas daug sudėtingiau.
– Ar gyvenime kyla sunkumų, kurių nepajėgiate įveikti viena?
– Viskas, ko imuosi, pavyksta, nes visko išmokstama. Niekas negimė mokėdamas tvarkyti buhalteriją ar rašyti straipsnius. Juk po daugybės dvejonių ir atsisakymų buvau įkalbėta dirbti televizijoje ir mano darbas tęsiamas. Svarbiausia – išlikti savimi.
Visi žmonės lygūs. Nesuprantu tokių, kurie tampa arogantiški. Kai man kas nors pasako, kad nesu susireikšminusi, atsakau: iki dangaus man dar anksti.
– Baigėte teisės studijas, dirbote pagal specialybę. Nesigailite palikusi saugų uostą?
– Dirbau advokato padėjėja ir tai man patiko. Daugelis žmonių turi nuolatinį darbą, stabilias pajamas, bet jiems vis tiek ko nors trūksta, vaikšto paniurę ir pikti. Žmonės pavargsta nuo rutinos, viskas ima erzinti, net pro šalį einanti besišypsanti porelė. Kad ką nors išbandyčiau, dažnai net rizikuodavau. Kitos valstybės ir skirtingi darbai išplėtė pasaulėžiūrą, dabar į viską žvelgiu paprasčiau. Jeigu visą laiką būčiau praleidusi tik čia, pasaulį suvokčiau siauriau.
– Kodėl grįžote?
– Čia yra mano šeima, žmonės, kuriuos myliu. Esu prisirišusi prie artimųjų, negalėčiau išvažiuoti visam laikui. Kad ir kaip gerai būdavo svetur, anksčiau ar vėliau atsirasdavo minusų, kai ko trūko, nesijausdavau laiminga.
– Vienas jūsų buvusių darbų – Anglijos televizijoje. Kaip ten atsidūrėte?
– Viskas prasidėjo Lietuvoje. Filmavimai vyko studijoje Vilniuje, tik transliuota Anglijoje. Tai buvo loterija „Big Box Bingo“, o aš buvau viena iš šešių laidos vedėjo asistentų, patekau tiesiog per atranką. Po poros metų filmavimai buvo perkelti į Londoną, tad tekdavo vykti ten. Esu buvusi ir Kinijoje – atstovavau Lietuvai grožio konkurse „Miss World Top Model“. Tokie dalykai padovanoja daug nuostabių pažinčių.
Svetimam žmogui tai gal ir atrodo šokinėjimas nuo vieno prie kito, bet aš tai laikau gyvenimu. Visada norėjau gyventi taip, o ne tik egzistuoti. Tokiu atveju ir pati pasidaryčiau pikta, viskuo nepatenkinta. Pasaulis yra didelis ir nuostabus, suteikiantis labai daug galimybių. Nereikia bijoti pabandyti.
– Pastaruoju metu tiesiog įsisukote į televizijos verpetą. Kodėl anksčiau atsisakydavote pasiūlymų?
– Dirbti Lietuvos televizijoje pasiūlymų sulaukdavau jau keletą metų, bet vengdavau viešumos. Niekada neturėjau tikslo tapti populiari. Televizija yra darbas, kaip ir viešumas. Tačiau joks darbas nėra idealus.
– Viešumas turi didelę kainą ir tai patyrėte savo kailiu. Paviešinti pikantiški vaizdai ir apkalbos nėra per didelė kaina?
– Apie tą skandalą kalbėti nenoriu – viskas buvo išpūsta. Savo nuomonės dėl televizijos nepakeičiau. Tie žmonės, su kuriais dirbu, ir tie, kurie kuria skandalus, skirtingi. Kiekvienas dirba savo darbą. Atsitraukti nuo žmonių, su kuriais gerai sutariu, būtų juokinga ir absurdiška. Aišku, tai nemalonu. Kiekvienai merginai nemalonu, kai smulkiai aptarinėjamas asmeninis gyvenimas. Praeitis yra praeitis.
Visas interviu – antradienio žurnale „Stilius“. Daugiau Lietuvos ir užsienio garsenybių gyvenimo naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje!
