Jis nebijo griauti stereotipų ir aštrių frazių: „Judesio analizėje vadovaujuosi Leonardo da Vinci pasakymu: visada abejok. Dar pridedu nuo savęs: arba/ir pagrįsk paskutiniais
moksliniais tyrimais“.
Birštone medikas kalbės apie žmogaus biomechaninius
veiksnius, kurie veikia bėgime.
„Grubiai kalbant, bėgimo batelių pasirinkimas yra ne batelių
reikalas. Tai žmogaus raumenų ir žmogaus išsivystymo reikalas.
Dažnai žmonės to nežino ir batelius perka kurie papuola,
negalvodami, kam jie skirti“, – pastebėjo V.Aušra.
Pirmiausia specialistas ištiria, kaip žmogus juda. Tik tuomet
galima atsakyti į visus klausimus, o atsakymai gali būti visiškai
netikėti.
„Bateliai yra niekam nereikalingi, nes bateliai gadina bėgimą,
gadina bėgimo techniką. Apie tai ir kalbėsiu – ar reikalingi bėgimo
bateliai? Jie dažnai apskritai nereikalingi, nes žmogus
biomechanine prasme geriau bėga basas, nei su bateliais. Bateliai,
o ypač jei blogai parinkti, labai dažnai iškraipo. Visa esmė, kad
reikia žvelgti giliau“, – patarė V.Aušra.
Medikas pastebi, kad žmonės skuba į bėgimo trasą mažai
išmanydami apie savo kūną ir jo galimybes.
„Visuomet tai lyginu su kraujo grupe – juk visi žino savo
kraujo grupę. Čia lygiai taip pat. Jei norite bėgti maratoną, kuris
yra didelis išbandymas kūnui, jūs turite žinote, kaip judate. Jeigu
jūs to dalyko nežinote, jūs nežinote savo galimybių. Jūs nežinote,
kurios pusės raumenys silpni, jūs to neįtariate. Tai yra 42 km, 42
tūkst. žingsnių. Jei dalinsime per pusę, tai bus 84 tūkst.
žingsnių. Kiekvieno žingsnio metu mes turime smūgį, kuris yra
200-300 kg svorio jėgos. Tai mes gausime daugiau nei 20 tonų,
kurias žmogus gauna bėgimo metu. Visa tai eina per čiurną, per
kelią, per dubenį, per stuburą. Niekur kitur jis nedingsta“, –
pasakoja V. Aušra.
Kiekvienam bėgikui, net ir mėgėjui, patartina tiksliai žinoti,
kur tenka didžiausias krūvis.
„Problema ta, kad žmogus per daug save apkrauna, nežinodamas
savo galimybių. Reikia investuoti į tyrimą, kad daugiau sužinoti
apie save. Lietuviai ateina pas bet kokį gydytoją ir jis visuomet
sako, kad bėgimas žaloja kelius. Tai mitas, kuris yra visiška
nesąmonė. Patys keliai nesukuria jokios jėgos. Tai lietuviai, kaip
ir viso pasaulio žmonės, dabar sėdi prie kompiuterio, prie stalo ir
atrofavę savo dubens ir stuburo raumenis. Kai jie atsistoja ir
bėga, jų stuburas ir dubuo neveikia. Tada atsiranda disbalansas ir
pradedama linkti į vieną ar kitą pusę. Esmė ne kelių problema –
keliai turi tik atlaikyti jėgą. Reikia stiprinti dubenį ir stuburą.
Žmonės pakyla ir bando bėgti“, – sakė specialistas.
Reklaminėse kampanijose gamintojai žada, kad bėgimo bateliai
padės įveikti distanciją.
„Pagal fizikos dėsnius to negali būti, juk energija iš nieko
neatsiranda. Energija yra sugeriama į batą ir kažkiek atiduodama.
Bet geriausi bateliai atiduoda tik 50 proc. energijos. Bateliai iš
esmės nesukuria energijos, o tik pablogina, sumažina, todėl ir kyla
klausimas: gal geriau bėgti basom, nes nėra tarpinės, kuri blogina
bėgimą?“, – retoriškai klausė medikas.
Bėgimo batelių padas turi būti kuo storesnis. Šią plačiai
paplitusią frazę girdėjo ne vienas. Tačiau ir šiuo atveju V. Aušra
nesutinka.
„Parduotuvėje pardavėjai siūlo duoti pačius minkščiausius
batelius, kad apsaugoti kelius. Absoliutus mitas. Minkštų batelių
nereikia, nes minkšti bateliai daugiau sugeria energijos ir daugiau
nieko neduoda. Gal jie per daug minkšti ir koja ima linkti į kurią
nors pusę ir jie dar labiau pablogina ir dar labiau padidina
apkrovą į šoną, tačiau pirkėjui tai labai gerai skamba. Jis
galvoja, kad užsidės pagalves ant kojų ir lėks. Bateliai negali
atlikti didesnės funkcijos, nei leidžia fizika“, – sakė V. Aušra.
Paskutinį balandžio savaitgalį Birštonas alsuos sporto dvasia.
Jau oficialiai patvirtintos sertifikuotos trasos. Iš viso bus net
keturios distancijos – 1,5, 5, 10 ir 21 km.
Balandžio 30-ąją startas bus duotas prie Birštono savivaldybės.
Tuomet kurorto gatvėmis trasa pasieks Žvėrinčiaus mišką – čia
bėgikams padės ir tyras miško oras. Bėgimo dalyviai finišuos starto
vietoje – prie Birštono savivaldybės.
Paskutinį balandžio savaitgalį Birštone vyks ne tik
pusmaratonio bėimas, bet ir visas sveikatingumo savaitgalis – bus
organizuojamas paskaitų ciklas „Fizinis aktyvumas ir sveikata“.
Būtent šio renginio metu pranešimą tarp kitų žymių specialistų
skaitys ir V. Aušra.
Birštone paskutinį mėnesio savaitgalį bus ką veikti visai
šeimai.
Viena iš šio renginio organizatorių, „Savas miestas“ projektų
koordinatorė Justina Klimavičiūtė teigė, kad artėja ne tik puikus
renginys sveikuoliams ir bėgimo aistruoliams – Birštono
pusmaratonyje yra laukiami ir mažieji miesto gyventojai bei
svečiai.
Vaikų sporto klubas „Startukas“ organizuoja bendro fizinio
pasirengimo treniruotes vaikams, naudojant lengvosios atletikos
pratimus. Treniruočių krūvis parenkamas pagal vaiko amžių ir
gebėjimus, tai leidžia vaikams efektyviai ugdyti greitumą, vikrumą,
koordinaciją, lankstumą, raumenų jėgą, ištvermę, bendradarbiavimą
vaikų kolektyve, meilę sportui iš gerą sveikatą.
Birštono pusmaratonio metu treneriai organizuos sportinius
užsiėmimus vaikams nuo 4 metų amžiaus atskiroje vaikų sporto
zonoje. Šioje sporto zonoje bus vedamos mankštos, įvairiausios
estafetes ir kiti smagūs sportiniai žaidimai. Užsiėmimų metu bus
naudojama Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (IAAF)
rekomenduojama treniruočių programa ir inventorius „Kids
Athletics“. Gerą nuotaiką kurs puiki muzika, animuoti herojai,
prizai, siurprizai ir kitos smagios sportinės veiklos.
