28-osios žaidynės Atėnuose buvo rengiamos nuo nulio – Graikijos sostinė neturėjo nė vieno olimpiniam renginiui reikalingo statinio, reikėjo ir naujo oro uosto. Visą tai graikai pastatė, manydami, jog objektai bus ir toliau naudojami. Apie 2000-ųjų žaidynes svajoję graikai buvo priversti nuryti karčią piliulę, kai tų metų olimpiada buvo atiduota Sidnėjui, o IOC iškėlė sąlygą – arba 2004-ųjų žaidynės graikams, arba geriausiu atveju apie sporto renginį jie galės galvoti tik 2012-siais.
Ir Graikija suskubo imti tai, kas duodama. Ir statyti, leisti pinigus būsimoms žaidynėms.
Itin rengėjai didžiavosi nauju olimpiniu stadionu. Tačiau šiandien jis – tarsi skausmingas simbolis to, ką šalis išgyveno per pastaruosius kelerius metus. Surūdiję ir tušti fontanai, grafičiais nuterliotos sienos ir šiukšlynai. Sunku patikėti, kad vos prieš 11 metų ši vieta spindėjo. Nors šnekėta, kad sportiniai statiniai bus naudojami metai iš metų, to neįvyko. Paplūdimio tinkliniui skirta arena, kuri galėjo priimti 5 tūkst. sirgalių, buvo panaudota tik kartą – 2005 metais, kai joje dainavo Eurovizijos nugalėtoja graikė Helena Paparizou.
2300 olimpinių pastatų dabar yra palikti likimo valiai ir marodierių plėšimui. Per dešimtmetį buvo išvogta viską, ką galima buvo pavogti.
Apie oro uosto priestatą „Olympic“ graikai dabar taip pat nenori šnekėti – per porą metų pastatytas pastatas dabar dūlėja – kaip ir lėktuvai, kurie turėjo skraidyti dar ne vienerius metus.
Graikų išlaidos žaidynėms – 16 milijardų dolerių – grįžo bumerangu. 2004 m. biudžeto deficitas šoko iki 6,1 proc. bendrojo vidaus produkto – dvigubai daugiau, nei leidžia euro zonos taisyklės ir nuo to laiko Graikija grimzdo į skolų liūną, kuris pasiekė 240 mlrd. eurų.
