Lietuvos rinktinės varžovų ginklas - maorių šokis haka

Sportininkai sustoja aikštės viduryje ir atlieka tik jiems suprantamus judesius bei rėkia kažkokius žodžius. Tokį vaizdą žiūrovai ir varžovai pamato prieš kiekvienas Naujosios Zelandijos komandų rungtynes.

Neįprastas ritualas yra senas maorių šokis haka, kuriuo naujazelandiečiai nuteikia save artėjančiai kovai.

Atlikti haką prieš sporto varžybas yra šimtametė tradicija, pradėta dar XIX amžiuje. Europiečiai keistą maorių šokį pirmą kartą pamatė 1888 metais, kai Britanijoje ir Airijoje apsilankė Naujosios Zelandijos čiabuvių regbio rinktinė.

Tautiniais maorių drabužiais apsivilkę svečiai haką sušoko prieš pirmąsias 1888 metų spalio 3 dieną Sarėjuje vykusias rungtynes. Nežinia, ar naujazelandiečiai ketino atlikti haką prieš kiekvieną mačą, bet anglams ji taip patiko, kad šeimininkai patys paprašė pakartoti šokį kituose miestuose, kuriuose žaidė svečiai iš Okeanijos.

Neatsiejama regbio dalimi haka tapo XX amžiaus pradžioje. Nuo 1905 metų Naujosios Zelandijos regbio rinktinė šį šokį atlieka prieš kiekvienas rungtynes.

Haką pasaulyje labiausiai išgarsino „All Blacks“ – Naujosios Zelandijos regbio rinktinė. Tačiau šį šokį atlieka ir daug kitų sporto šakų komandų: „Tall Blacks“ (krepšinio rinktinė), „Kiwis“ (regbio lygos rinktinė) ir netgi „Ice Blacks“ (ledo ritulio rinktinė).

Beje, savo tautinius šokius prieš varžybas atlieka ir mažesniųjų Okeanijos salų – Tongos, Fidžio, Samoa – regbio rinktinės.

Nors haka dažnai vadinama karo šokiu, tai nėra visiškai teisinga. Haka iš pradžių buvo skirta maorių vasaros deivei Hine-raumati. Tiesa, maoriai atlikdavo šį šokį ir eidami į karą, bet dažniausiai ne mūšio lauke, o atsisveikindami su artimaisiais gimtajame kaime.

„Haka būdavo šokama be ginklų, priešingai nei karo šokiai (tutu ngaruhu ar peruperu), kurie būdavo šokami laikant ietis, vėzdus ar kitus ginklus. Hakai, kuri atskleidžia jausmų – džiaugsmo, pykčio, liūdesio – įvairovę būtinas išskirtinis ritmo pojūtis. Hakai būdingi keisti, greiti rankų virpesiai, kiti judesiai, tarp jų darnus trepsėjimas, veido kraipymas (liežuvio iškišimas ir akių vartymas), plaštakų judinimas ir viso kūno kratymas. Sėdint atliekama haka yra švelnesnis variantas. Kiekviena haka turi šokio vedėją, kuris diktuoja muzikos ir judesių ritmą“, – apie seną šokį rašoma 1966 metais išleistoje Naujosios Zelandijos enciklopedijoje.

Griežtų taisyklių, kaip turi būti atliekamas šis maorių šokis – nėra. Kiekvienas kolektyvas pats kuria judesius ir hakos tekstą. Kaip skirtingai šokamas valsas arba tango, taip pat skirtingai atliekama haka.

Naujosios Zelandijos krepšinio rinktinė šiais metais mokėsi naujos hakos, kurią pavadino „Tu Kaha O Pango Te Kahikatia“. Išvertus iš maorių kalbos šis pavadinimas reiškia: „Laikykis tvirtai, juodoji baltoji pušie“.

Lietuviškai ar angliškai pavadinimas skamba paradoksaliai, bet jis lengvai paaiškinamas. Tradicinė Naujosios Zelandijos rinktinių aprangos spalva yra juoda, o aukščiausias Naujosios Zelandijos medis yra Pirongijos miške auganti 66,5 metrų baltoji pušis (maorių kalba – „kahikatia“).

„Šios hakos tekstas tiesiogiai visai nesusijęs su krepšiniu, – pasakojo buvęs Naujosios Zelandijos rinktinės žaidėjas Paora Winitana, kuris aktyviai dalyvavo kuriant šįmetę haką. – Šios hakos tekstas yra apie kovą. Apie tai, kad privalome likti tvirti, ištverti negandas ir išgyventi mus supančiame chaose“.

Regbio bendruomenėje kartais pasigirsta reikalavimų, kad „All Blacks“ būtų uždrausta atlikti haką. Nepasitenkinimo balsai periodiškai sklinda iš įvairiausių pasaulio kampelių nuo Australijos iki Anglijos.

„Jie įgyja nesąžiningą fizinį pranašumą, – neseniai išmąstė australų „Fox Sports“ televizijos regbio komentatorius Gregas Martinas. – Regbio žaidimo esmė – vyro pranašumas prieš kitą vyrą, o jie šaukia, rėkia ir gąsdina. Varžovai tuo metu privalo ramiai stovėti ir laukti, kada tai baigsis. Kas čia gero? Jei norite pamatyti spektaklį, eikite į teatrą. Jų pasirodymas yra kaip tik tai: daina ir šokis“.

Vis dėlto pavieniai kritikai greitai nutildomi. Haka – sena regbio tradicija ir puiki šio žaidimo reklama.

Kita vertus, pastaraisiais metais hakos priešininkų būrys gausėja. Dėl to kalti ir patys Naujosios Zelandijos regbininkai, praėjusio dešimtmečio viduryje pradėję atlikinėti naują haką „Kapa O Pongo“.

Ji neišstūmė šimtametės „Ka Mate“ – „Kapa O Pongo“ atliekama tik ypatingais atvejais. Tačiau naujoji haka net Naujojoje Zelandijoje neretai kritikuojama dėl to, kad tiek jos judesiai, tiek tekstas yra daug agresyvesni negu „Ka Mate“.

Anglijos dienraščio „Daily Telegraph“ apžvalgininkas Mickas Cleary pavadino „Kapa O Pongo“ haką „neabejotinai provokuojančia“. Dar griežčiau pasisakė buvęs „Wallabies“ (Australijos regbio rinktinės) treneris Johnas Connolly, kurio manymu „Kapa O Pongo“ yra skatinanti smurtą.

Kai „All Blacks“ atlieka haką, varžovai išsirikiuoja priešais ir stebi naujazelandiečių šokį. Kitų šalių regbininkai paprastai apsikabina ar susikabina rankomis, ir taip irgi demonstruoja savo vienybę.

Regbio legenda tapo Airijos rinktinės elgesys per 1989 metais Dubline vykusias draugiškas rungtynes. Pečius surėmęs airių penkioliktukas perėjo į varžovų aikštės pusę ir vos neatsitrenkė į haką atliekančius naujazelandiečius kaktomis.

Tose rungtynėse aršiai nusiteikę airiai buvo sumalti į miltus. Airijos regbio rinktinė per daugiau negu šimtmetį apskritai nėra nė sykio nugalėjusi Naujosios Zelandijos komandos, greičiausiai būtent dėl to Airijoje haka sutinkama priešiškiausiai.

Kiekvieną sykį Dublino „Lansdowne Road“ stadione naujazelandiečiams vos atlikus pirmuosius garsiojo šokio judesius tribūnose kyla toks kurtinantis triukšmas, kokio nebūna jokioje kitoje pasaulio regbio arenoje.

Atsukti nugarą šokantiems haką laikoma nepagarbos ženklu, tačiau kitų sporto šakų varžybose hakos tradicijos nėra susiformavusios, rungtynės su tolimųjų salų atstovais vyksta nedažnai, todėl varžovai kartais paprasčiausiai užsiima savo reikalais.

Šių metų pasaulio krepšinio čempionate abejingumą Naujosios Zelandijos tradicijoms parodė turkai. Kol „Tall Blacks“ atliko savo ritualą, Turkijos krepšininkai klausėsi trenerių nurodymų.

„Gerbiu Naujosios Zelandijos komandą, bet manau, kad jei visi pradės pristatinėti savo istoriją, nesusikaupsime pagrindiniam darbui, – paaiškino Turkijos ekipos treneris Erginas Atamanas. – Šiandien (tai vyko rugpjūčio 30-ąją – red.past.) – taip pat labai svarbi diena mūsų respublikai. Mes švenčiame pergalės dieną ir taip pat galėjome surengti poros minučių ceremoniją. Bet nemanau, kad tai būtų teisinga“.

Vis dėlto didžiausią nepagarbą hakai 2002 metų pasaulio čempionate parodė Venesuelos krepšinio rinktinė. Venesueliečiai kitoje aikštės pusėje pradėjo juoktis ir maivytis.

„Mes negalime to kontroliuoti. Yra kaip yra. Galbūt ne visi mus supranta, bet mes vis tiek atliksime haką prieš kiekvienas rungtynes“, – tvirtino vienas Naujosios Zelandijos krepšinio rinktinės lyderių Corey Websteris.

Žurnalistas Marcas Hintonas (stuff.co.nz): „Ar atėjo laikas „Tall Blacks“ atsisakyti hakos? Krepšinio pasaulis, regis, pasiuntė garsią žinią, kad laikas atėjo.

Haka yra tokia stipri Naujosios Zelandijos kultūroje ir dėl regbio stipriai išplitusi, kad kartais mes pamirštame, jog už mūsų sienų ir mūsų aistros taip pat yra pasaulis. Ir kas pasaulis, skirtingai negu mes, nepriima hakos kaip šventos karvės.

Krepšinyje haka neturi istorijos ir reikšmės. Krepšinyje haka yra keistenybė. Tai tapo akivaizdu per 2014 metų pasaulio pirmenybes Ispanijoje. Akivaizdu, kad daugelis varžovų nesupranta hakos kultūrinės svarbos Naujajai Zelandijai.

Gaila. Bet tokia yra tikrovė.

„Tall Blacks“ šiais metais paaukojo jų hakai daug laiko ir energijos. Jie perdarė „Tu Kaha O Pango Te Kahikatia“, kuri visiškai yra jų pačių haka. Jos žodžiai ir judesiai šiai komandai turi gilią prasmę. Deja, likęs krepšinio pasaulis neploja“.

Buvęs Naujosios Zelandijos rinktinės žaidėjas Paora Winitana: „Dėl hakos esame kitokie nei likęs pasaulis, esame ypatingi. Sakantys, kad krepšinio pasaulyje nėra vietos hakai, turėtų apsižvalgyti. Jie pamatytų, kad pasaulis yra margas.

Svarbu ne tai, kaip kiti supranta mus. Haka yra būdas mums bendrauti vienam su kitu. Nejaugi turime atsitraukti dėl to, kad kažkam nepatinkame ar kažkas mūsų nesupranta.

Anksčiau Pero Cameronas, aš arba kuris nors kitas vyresnis žaidėjas įspėdavome varžovus ir paaiškindavome jiems, kodėl haka yra mūsų kultūros dalis. Žinau, kad ir šiame čempionate Kirkas Penney rungtynių rytą buvo susitikęs su JAV rinktinės treneriu Mike‘u Krzyzewskiu ir kalbėjo apie haką“.

Lyderis: Suplokite rankomis prieš šlaunis, Išpūskite krūtinę, Sulenkite kelius, Nuleiskite klubus, Iškreipkite pėdas, kiek tik galite.

Lyderis: Aš mirštu, aš mirštu.

Komanda: Aš gyvenu, aš gyvenu.

Lyderis: Aš mirštu, aš mirštu.

Komanda: Aš gyvenu, aš gyvenu.

Lyderis: Tai plaukuotas žmogus, Kuris privertė saulę šviesti man vėl, Kopėčiomis, kopėčiomis, Kopėčiomis iki pat viršaus. Saulė šviečia! Kyla!