24 metų G. Valinčius praėjusiais metais po studijų JAV grįžo į Lietuvą. Kalifornijoje studijavęs lietuvis baigė bakalauro ir magistro studijas, tačiau karjerą tęsia Lietuvoje, o jį treniruoja „Love Streams Running“ treneris Jonas Žakaitis.
„Pirmus metus sekėsi gerai, antrus labai patobulėjau ir vertinu pozityviai, nors paskutiniai metai nebuvo patys geriausi ir malonūs. Tai sakau dėl vidinės komandos būsenos – ryšio tarp komandos draugų, trenerių ir bendros atmosferos. Svarbiausias dalykas man buvo trauma, ilga kelio trauma, nežinau, kiek rimta, bet ilgai užtruko, kol galėjau grįžti iki pilno treniruočių režimo“, – apie savo patirtį JAV pasakoja G. Valinčius.
Grįžęs į Lietuvą marijampolietis nusprendė apsistoti Vilniuje, kur ir prisijungė prie „Love Stream Running“ klubo, kuriame pats Giedrius dirba ir kaip treneris su sportininkais mėgėjais.
Varžybos Valensijoje atletui buvo antrosios 10 km plentu varžybos po grįžimo į Lietuvą, o pasakojimą apie jas galite išgirsti tinklalaidėje. Vėliau G. Valinčius pirmą kartą karjeroje turėjo sporto stovyklą aukštikalnėse, Ispanijos Siera Nevados kalnuose.
„Nebuvau pilnai pasirengęs prieš stovyklą, bet nusprendėme važiuoti, nes viskas buvo suplanuota. Važiavau su idėja, kad bus tam tikras eksperimentas, pažiūrėsiu kaip organizmas reaguoja į aukštį. Stovykla sekėsi labai gerai, nuvažiavęs jaučiausi tikrai gerai. Bėgau ten tokiu pat tempu ir realiai su tokiu pulsu, kaip bėgčiau Lietuvoje, jūros lygyje. Aišku, darant sprintus kvėpuoti buvo sunkiau, bet po savaitės ar dviejų pradėjau jaustis puikiai, daryti greitas specifines treniruotes“, – pasakoja G. Valinčius.
Prieš startą Valensijoje laukė dar viena stovykla, Monte Gardo, Portugalijoje, kurios įspūdžius Giedrius irgi papasakoja gana plačiau video. Beje, kiekvienas bėgikas mėgėjas Giedrių gali sekti sporto socialiniame tinkle „Strava“, kur atletas neslepia savo treniruočių ir dalijasi visais jų duomenimis – laiku, atstumu, pulsu ir net laktato testo duomenimis.
„10k Valencia Iberacaja By Kiprun 2025“ varžybose lietuvis pateko į subelito grupę, kas reiškia startą ne pačiame trasos priekyje. Dėl ko Giedrius sugaišo tiek laiko, tiek nervų. Apie tai Giedrius pasakoja daug ir išsamiai.
„Dieną prieš varžybas gana daug pavaikščiojau su draugais, kas atrodė kaip gera idėja, nes atitraukia dėmesį nuo varžybų. Man tai patinka, visada JAV dieną prieš varžybas leidi dieną su komandos draugais, pavalgai restorane, veiki kažką smagaus ir taip negalvoji apie varžybas. Manau, kad išgyventi varžybas dieną prieš jas yra negeras dalykas. Reikia atrasti ir balansą, kad iš vakaro prieš varžybas kojos nebūtų sunkios lyg po salės.
Prieš startą iššovus ginklui supratau, kad mano spėjimas, jog užtruks nusigauti iki starto linijos, pasitvirtino. Nesupratau, ar turėčiau nuspausti laikrodį, nes iššovus ginklui atrodė, kad niekas aplink nejuda. Oficialus Lietuvos rekordas ir mano subėgtas laikas yra 28 min. ir 45 sek., bet rezultatuose tikras laikas (vadinamas „gun time“ – aut. past.) yra 28:40 – realiai penkias sekundes trukau iki starto linijos“, – pasakojo G. Valinčius.
Bėgikas iškart po finišo pamatė, kad pasiekė Lietuvos rekordą, nors jo ratifikavimui dar reikėjo praeiti dopingo kontrolę. Finišo laikai rodo, kad Valensijoje varžybos buvo itin aukšto lygio, kuo gyrėsi ir bėgimo organizatoriai.
Iš viso Valensijoje startavo per 13 tūkst. bėgikų, žinoma, čia bėgo ir daugybė mėgėjų. Vis dėlto be G. Valinčiaus pasiekto Lietuvos rekordo čia krito dar 11 valstybių nacionaliai vyrų ir 2 valstybių nacionaliniai moterų rekordai. Nugalėtojas švedas Andreasas Almgrenas tuo pačiu pagerino ir Europos rekordą (26:53 min.), urugvajietis Santiago Catrofe – Pietų Amerikos žemyno rekordą (27:16).
„Manau, kad šis rekordas yra tik tarpinė stotelė, jį reikėjo subėgti, norint bėgti greitai. Apie rekordą per daug negalvojau, tai gerai, nes nebuvau susifokusavęs bėgti rekordo tempu, tiesiog stengiausi bėgti kuo greičiau. Prieš varžybas planas buvo pirmą kilometrą išbėgti apie 2:50 min/km tempu, o toliau jį laikyti apie 2:53–2:50. Atrodė, kad tai realus tempas pagal treniruotes.
Realiai pirmas kilometras buvo apie 2:46, kaip ir nugalėtojo. Tempas atrodė gana komfortiškas, nors bėgau asmeniniam rezultatui. Į laikrodį nežiūrėjau, automatiniai ratukai buvo išjungti, realiai nežinojau, kokiu tempu bėgu, buvau susifokusavęs laikytis grupėje ir vis aplenkti kažkiek žmonių“, – pasakojo G. Valinčius.
Varžybų metu lėčiausiai atletas įveikė 5 ir 6 km, po to pradėjo greitėti, o tam padėjo ir vadinamoji „flow“ būsena: „Pajaučiau motyvaciją, visai kitą savijautą, bėgti ir greitėti net neatrodė sunku. Sporto psichologijoje tai vadinama „flow“ būsena, kai jautiesi tame momente, visos kitos mintys dingsta ir tiesiog nori bėgti kuo greičiau, o daugiau niekas neegzistuoja. Labai geras jausmas.“
G. Valinčius atskleidė, kad tiek pasiektas rezultatas, tiek savijauta jį labai įkvepia ateičiau: „Tai, kad varžybų pastanga atrodė gana lengva motyvuoja treniruotis ir toliau gerinti formą.“
