Nuo NBA legendų iki futbolo „dievukų“: sporto asmenybės, 2024-aisiais palikusios pasaulį

Šių metų gegužę Lietuvos futbolo bendruomenę sukrėtė skaudi netektis. Eidamas 67-uosius metus Anapilin iškeliavo legendinis Lietuvos futbolininkas Stasys Danisevičius.

Panevėžietis buvo tikra Vilniaus „Žalgirio“ klubo legenda, ten jis praleido dešimt metų (nuo 1976-ųjų iki 1986-ųjų), taip pat žaidė „Atlanto“ ir „Panerio“ komandose.

„Žalgirio“ gretose futbolininkas sužaidė beveik 300 rungtynių ir įmušė 34 įvarčius. Du kartus – 1979 ir 1984 metais – S.Danisevičius buvo pripažintas geriausiu Lietuvos futbolininku. Taip pat jis žaidė ir pirmose oficialiose nacionalinės rinktinės rungtynėse po Nepriklausomybės atkūrimo su Šiaurės Airija.

Vėliau kurį laiką buvo „Panerio“ klubo prezidentas, dar vėliau dirbo su mėgėjais, treniravo mažojo futbolo komandas ir vienu metu buvo Lietuvos mažojo futbolo treneris. Dar praėjusių metų rudenį S.Danisevičius žaidė Lietuvos ir FIFA legendų rungtynėse Kaune.

Rugsėjį netekome krepšinio legendos, į NBA krepšinio „Šlovės muziejų“ įtraukto Dikembes Mutombo.

Legendinis vidurio puolėjas, eidamas 59 metus, pralaimėjo kovą su smegenų vėžiu.

D.Mutombo buvo keturis kartus išrinktas geriausiai NBA lygoje besiginančiu krepšininku. 2015 metais Kongo DR krepšininkas buvo įtrauktas į krepšinio „Šlovės muziejų“.

Aukštaūgis karjerą baigė 2009 metais. Per 18 metų trūkusią karjerą krepšininkas vilkėjo „Denver Nuggets“, „Atlanta Hawks“, „Philadelphia 76ers“, „New Jersey Nets“, „New York Knicks“ ir „Houston Rockets“ komandų marškinėlius.

Per savo karjerą D.Mutombo varžovams išrašė net 3289 blokus ir pagal šį rodiklį jis užima antrąją vietą.

Dėl savo gynybos pagarsėjęs krepšininkas išsiskyrė gerais darbais ir už aikštės ribų. D.Mutombo dar 1997 metais įkūrė „Dikembe Mutombo fondą“, kuriuo gerino medicinos prieinamumą ir kokybę centrinėje Afrikoje. Po karjeros baigimo krepšininkas buvo paskirtas NBA ambasadoriumi.

Rugpjūčio pabaigoje netekome olimpinio bei Europos čempiono Roberto Žulpos.

R.Žulpa olimpiniu čempionu tapo 1980-ųjų Maskvos olimpiadoje, kurioje auksu sužibo 200 m plaukimo krūtine rungtyje.

„Ta pergalė – pati svariausia mano karjeroje. Olimpiniais metais buvau pasaulio sezono lyderis plaukiant 200 m distanciją krūtine. Man buvo pranašaujamas aukso medalis.

Net jeigu olimpinėse žaidynėse būtų dalyvavę ir amerikiečiai, savo rungtyje būčiau laikomas vienu rimčiausių favoritų nugalėti. Kažkur skaičiau, kad galvojama įkurti Olimpinį muziejų, tai, manau, jame vietos atsirastų ir manajam medaliui, kuris dabar yra mano namuose“, – prisiminimais apie olimpinį auksą „Olimpinės panoramos“ žurnalistei Marytei Marcinkevičiūtei praeityje dalinosi čempionas

Vilniuje gimęs R.Žulpa per savo karjerą tapo ne tik olimpiniu čempionu. Plaukikas net triskart pasidabino Europos pirmenybių auksu ir sykį tapo planetos vicečempionu bei universiados nugalėtoju. Plaukimo žvaigždė taip pat net 12 kartų tapo Tarybų Sąjungos plaukimo čempionu, penkis kartus laimėjo Europos plaukimo taurės varžybas.

R.Žulpai priklausė pasaulio 200 m plaukimo krūtine rekordas – 2 min. 15,85 sek. Vilnietis 1981 metais buvo išrinktas populiariausiu Lietuvos sportininku

R.Žulpa taip pat buvo apdovanotas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpinė žvaigžde (2010 m.) ir medaliu Už nuopelnus olimpizmui (2015 m.), Kūno kultūros ir sporto departamento Sporto garbės kryžiumi (2015 m.) bei Gedimino ordino Karininko kryžiumi (2024 m.).

Eidamas 78 metus sausį mirė Vokietijos futbolo legenda, vienas geriausių planetos futbolininkų Franzas Beckenbaueris.

„Kaizerio“ pravardę turėjęs F.Beckenbaueris 1974 m. laimėjo pasaulio futbolo čempionatą su Vakarų Vokietijos rinktine, jis taip pat 1990 m. buvo treneriu, kai vokiečiai triumfavo planetos pirmenybėse

Be to, vokietis su ekipa triumfavo 1972 metų Europos pirmenybėse, jis dukart gavo „Auksinio kamuolio“ apdovanojimus. Vokietis buvo vos vienas iš trijų futbolo pasaulio žmonių, kurie pasaulio čempionatą laimėjo žaisdami ir treniruodami. Kiti du – prieš dvi dienas miręs brazilas Mario Zagallo ir dabartinis Prancūzijos rinktinės treneris Didier Deschampsas.

Jis taip pat laikomas Miuncheno „Bayern“ klubo legenda, su kuria keturis kartus laikė Vokietijos čempionų lėkštę.

Miuncheno „Bayern“ klube „Kaizeris“ žaidė 13 sezonų. Vėliau F. Beckenbaueris kelis metus dar rungtyniavo „New York Cosmos“ ir „Hamburger“ ekipose.

Vakarų Vokietijos rinktinėje jis sužaidė daugiau nei 100 rungtynių ir pelnė 14 įvarčių. Tuo tarpu per karjerą legenda sužaidė iš viso 620 rungtynių ir įmušė 74 įvarčius. Baigęs profesionalo karjerą jis treniravo vokiečių rinktinę, prancūzų „Marseille“ ir „Bayern“ klubus. Vėliau jis tapo „Bayern“ ekipos vadovu, ėjo viceprezidento pareigas.

Gegužę po sunkios onkologinės ligos mirė 71 metų Billas Waltonas. Buvęs NBA aukštaūgis per savo karjerą 1974–1988 m. žaidė „Portland Trail Blazers“, „Los Angeles Clippers“ ir „Boston Celtics“ klubuose.

Jis dukart tapo NBA čempionu – 1977 ir 1986 metais. Jo 32-uoju numeriu pažymėti marškinėliai kabo Portlando arenos palubėse.

1993-aisias jis įtrauktas į NBA šlovės muziejų.

Kai 2011-ųjų rugpjūtį į NBA Šlovės muziejų buvo pakviestas garsiausias lietuvis aukštaūgis 220 cm ūgio Arvydas Sabonis, jį per ceremoniją ant scenos lydėjo būtent B.Waltonas. Jis savo kalboje Sabą pavadino aukštaūgiu Larry Birdu.

Šiemet netekome ir 79-erių legendinio Italijos futbolininko Luigio Rivos (1944–2024). Futbolo legenda sausį patyrė širdies smūgį.

L.Rivai priklauso neeilinis pasiekimas – jis yra visų laikų rezultatyviausias Italijos futbolo rinktinės futbolininkas.

Per 42 sužaistas rungtynes, su nacionalinės rinktinės marškinėliais, jis yra įmušęs net 35 įvarčius (palyginti antroje vietoje esantis garsusis Roberto Baggio per savo karjerą įmušė 28 įvarčius). L.Riva visą savo profesionalaus futbolininko karjerą žaidė Italijoje, o daugiausiai, net 13 sezonų, praleido „Cagliari“ klube, su kuriuo 1970 metais tapo Italijos čempionu.

Legendinis futbolininkas 1968 metais pasidabino Europos futbolo čempionato auksu, o 1970-ųjų planetos pirmenybėse tapo šio turnyro vicečempionu.

Eidamas 87-uosius metus birželį mirė vienas garsiausių ir žinomiausių NBA veidų – lygos čempionas Jerry Westas. Būtent jis buvo įamžintas ant NBA logotipo. Jis 2002–2007 m. dirbo generaliniu direktoriumi „Memphis Grizzlies“ klube.

Nuo 1956 m. iki 1960 m. J.Westas rungtyniavo Vakarų Virdžinijos universitete, priešpaskutiniais metais, o 1959-siais jis buvo pripažintas geriausiu finalinio ketverto žaidėju.

Baigęs mokslus 1960 m., krepšininkas žaidė Romos olimpinėse žaidynėse ir iškovojo aukso medalį. Tais pačiais metais antruoju numeriu jį Naujokų biržoje pašaukė „Los Angeles Lakers“.

1972 metais J.Westas pirmą ir vienintelį kartą tapo NBA čempionu.

1969 m. žaidėjas buvo pripažintas NBA finalo naudingiausiu žaidėju – pirmas ir paskutinis kartas, kai pralaimėjusios komandos narys buvo sulaukęs tokio įvertinimo.

Per savo karjerą Los Andželo komandoje jis pelnė 25 192 taškus. J.Westą sugebėjo aplenkti tik visą savo karjerą „Lakers“ komandai atstovavęs Kobe Bryantas,

Pagerbiant J.Westą, jo marškinėliai, pažymėti 44 numeriu, daugiau nenaudojami klube. Kadangi krepšininkas nebuvo laimėjęs NBA MVP titulo, jis laikomas geriausiu ne MVP krepšininku.

Nors daugiau kaip dešimtmetį „Los Angeles Lakers“ marškinėlius vilkėjęs krepšininkas NBA čempionu tapo tik vieną kartą, gerokai dažniau titulus rinko būdamas Los Andželo klubo generalinio direktoriaus poste. Viso kaip „Lakers“ vadovas J.Westas taurę į viršų kėlė 6 kartus (1980, 1982, 1985, 1987, 1988 ir 2000 metais).

Kalėdų išvakarėse šalies bokso bendruomenę sukrėtė skaudi netektis. Mirė garsus šalies bokso treneris Juozas Juocevičius.

Prienuose gimęs J.Juocevičius 1971 m. Madride vykusiame Europos bokso čempionate iškovojo aukso medalį svorio kategorijoje iki 75 kg.

Jis buvo vienas iškiliausių Lietuvos bokso atstovų, prisidėjusių prie sporto vystymo šalyje tiek kaip sportininkas, tiek kaip teisėjas ir treneris.

Šaltinių teigimu, kaip sportininkas iš 200 savo kovų J.Juocevičius laimėjo 185 susitikimus, buvo Lietuvos čempionu 1968–1969 m. ir 1971–1973 m., 1970–1971 m. antrojo vidutinio svorio kategorijoje J.Juocevičius tapo ir Sovietų Sąjungos čempionu.

1973 m. J.Juocevičius baigė Vilniaus universitetą. Vėliau dirbo bokso treneriu – 1984–1985 m. buvo Vilniaus „Žalgirio“ bokso treneris, o 1985–1991 m. treniravo SSRS bokso rinktines Lietuvoje. 1989 m. J. Juocevičius tapo tarptautinės kategorijos (AIBA) teisėju.

Rusijos sostinėje Maskvoje gruodį buvo rastas negyvas atvijos krepšininkas Janis Timma.

Pranešama, kad 32-ejų latvis buvo rastas penkiaaukščio laiptinėje Maskvos centre. Pridedama, kad šalia J.Timmos gulėjo telefonas, kuriame buvo parašyta žinutė: „Paskambinkite Anai“. Prieš savaitę latvis išsiskyrė su 42-ejų dainininke Ana Sedokova, su kuria J.Timma buvo susituokęs nuo 2020-ųjų.

Praėjusį sezoną J.Timma žaidė Santjago de Kompostelos „Monbus Obradoiro“ ir Stambulo „Daruššafaka“ ekipose.

Vasarą puolėjas taip pat žaidė Latvijos vyrų krepšinio rinktinėje, su kuria bandė iškovoti vietą olimpinėse žaidynėse. Iš viso Latvijos rinktinėje J.Timma sužaidė 68 mačus ir pelnė 584 taškus. Krepšininkas anksčiau žaidė Eurolygoje, kur gynė Vitorijos „Baskonia“, Pirėjo „Olympiakos“, Maskvos srities „Chimki“ ir Kazanės UNIKS ekipų spalvas.

„Chimki“ komandoje latvis 2019–2020 m. ir 2020–2021 m. sezonuose darbavosi kartu su dabartiniu Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės strategu Rimu Kurtinaičiu. Primename, kad lapkričio pradžioje krepšininkas į Rusiją išvyko žaisti trijulių krepšinio, kur jis dalyvavo „Liga Stavok“ turnyre, atstovaudamas „Alikson Team“ komandai.