Sportininkė, išreiškusi poziciją dėl suteikto leidimo pasaulio funkcinio sporto čempionate Budapešte startuoti ir Rusijos atletams, buvo paprašyta marškinėlius su minėtu užrašu nusivilkti, bet nesutiko. Po federacijos sprendimo pašalinti K. Dūdaitę iš varžybų pasitraukė visa Lietuvos funkcinio sporto rinktinė, taip išreikšdama palaikymą komandos narei.
Anot sportininkės, užsivilkti marškinėlius, primenančius apie Rusijos imperialistes užmačias ir išreikiančius jos nepritarimą Rusijos agresijai Ukrainoje, ją paskatino varžybų organizatorių aplaidumas. Nors varžybų dalyviams buvo žadėta, kad Rusijos sportininkai dalyvaus varžybose su neutralia vėliava, ant jų aprangos galima buvo aiškiai matyti, kad jie priklauso Rusijos rinktinei.
Perduodama eksponatą K. Dūdaitė džiaugėsi, kad Lietuvos nacionalinis muziejus pats pasiūlė marškinėlius saugoti.
„Nė kiek neabejojau. Kai pasakė, kad į muziejų, supratau, kad taip ir reikia. Muziejuje šie marškinėliai bus vertingi visiems. Šią viešumo dozę noriu išnaudoti tam, kad priminčiau žmonėms, jog reikia daryti gerus darbus.
Savigarbą labai greitai galima sutrypti, jei leidi ją sutrypti. Manau, kad drąsa reikalinga ne pačiam veiksmui atlikti, o vėliau prisiimti savo veiksmo pasekmes. Džiugu, kad muziejus tokias istorijas puoselėja“, – viešėdama Lietuvos nacionaliniame muziejuje sakė K. Dūdaitė.
Šiuolaikybės eksponatai ir pilietiškumas
Lietuvos nacionalinis muziejus jau ne pirmą kartą išreiškia iniciatyvą savo rinkinius papildyti svarbiais gyvenamojo meto artefaktais. Tai ilgalaikės muziejaus strategijos dalis: aktualizuoti istoriją, atsigręžti į kasdienybės ir plačiosios visuomenės istoriją. Muziejus renka bei saugo ir su Lietuvos žmonių parama Ukrainai susijusius eksponatus: pavyzdžiui, praėjusių metų vasarą muziejaus kolekciją papildė Ukrainos vėliava iš Bachmuto, kurią per 17 dienų į Vilnių iš Kyjivo atnešė bėgikai.
Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos rinkinių skyriaus vedėja Giedrė Milerytė-Japertienė dalijasi, jog ji pati pasiūlė K. Dūdaitei savo marškinėlius perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui . Šie marškinėliai – dar vienas mūsų visuomenės paramos Ukrainai ženklas, o kartu muziejaus pastanga atsisukti į plačiąją visuomenę ir kasdienybės istoriją.
Anot G. Milerytės-Japertienės, svarbu, kad tokie simboliniai eksponatai būtų išsaugoti ateities kartoms, primintų apie drąsiai išreikštą pilietinę poziciją.
„Kornelijos apsisprendimas – jau politinis aktas. Ir vien tai, kad sportininkės buvo paprašyta marškinėlius nusivilkti ir tik tada jai bus leista dalyvauti varžybose, liudija apie politinę varžybų potekstę, politizavimą.
Manau, kad muziejus turi tokias istorijas fiksuoti ir saugoti. Šią akimirką apie tai pasakoja pati Kornelija, bet praeis 50 metų ir marškinėliai taps svarbiu liudijimu apie visuomenės ir valstybės laikyseną šiuo klausimu. Muziejui ypač svarbu aprėpti šiandieną ir rinkti eksponatus, kurie susiję su dabartimi“, – sakė G. Milerytė-Japertienė.
Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė teigia, kad K. Dūdaitės muziejui perduodami marškinėliai jau dabar yra istorijos dalis.
„Tokie eksponatai mūsų kolekcijai svarbūs norint akcentuoti sąmoningai reiškiamą Lietuvos žmonių pilietinę poziciją prieš Rusijos agresiją ir atkreipti dėmesį į įvairių tarptautinių organizacijų abejingumą. Šie marškinėliai ateities kartoms primins tiek apie karą Ukrainoje, tiek apie ryžtą aiškiai išreikšti pilietinę poziciją ir nebijoti ištinkančių pasekmių. Kornelijos poelgis liudija apie žmogų, kuris renkasi elgtis principingai nors jai tai asmeniškai nėra naudinga. Marškinėliai dabar jau nėra tik daiktas ar eksponatas, bet kartu ir pasakojimas apie dabarties herojiškumą. Tokius pasakojimus būtina puoselėti“, – kalbėjo Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė R. Kačkutė.
Lietuvos nacionalinis muziejus saugo didžiausią kolekciją Lietuvoje – daugiau nei pusantro milijono eksponatų – ir vienija dvylika padalinių.
