1980 metais JAV ir daugelis Vakarų šalių boikotavo tuometinės SSRS sostinėje Maskvoje vykusias olimpines žaidynes dėl rusų invazijos į Afganistaną 1979-siais.
Po ketverių metų olimpiada vyko Los Andžele ir tuomet jau SSRS su savo vasalais paskelbė boikotą ir 1984-siais surengė „Draugystės“ žaidynes, kurias prilygino olimpiadai.
Tačiau jose varžėsi tik atsilikusios Afrikos šalys, kurios svajojo apie komunizmą bei socialistinės Varšuvos karinio bloko valstybės.
Po 40 metų, Rusijai užpuolus Ukrainą ir ją dėl to suspendavus visose tarptautinėse organizacijose, rusai sugalvojo surengti vėl „Draugystės“ varžybas, o Maskvoje ir Jekaterinburge turėjo grumtis 18 tūkst. sportininkų 33-ose olimpinėse ir neolimpinėse sporto rungtyse.
Tačiau jau liepos pabaigoje organizacinis komitetas pasiūlė V.Putinui atidėti „Draugystės“ žaidynes. Motyvas – ne visų Vakarų pasaulio valstybių boikotas, o, neva, sportininkų užimtumas ir glausti sportiniai tvarkaraščiai.
Tuo tarpu Tarptautinis olimpinis komitetas pranešė, kad imsis sankcijų prieš tuos sportininkus, kurie sieks dalyvauti „Draugystės“ varžybose Rusijoje.
Rusijos Dūmos deputatė olimpinė ir pasaulio greitojo čiuožimo čempionė Svetlana Žurova aiškino sprendimą tuo, kad pasaulinės žvaigždės bijos pralaimėti rusams.
„Tai neturi nieko bendra su tuo, ar Rusija grįš į tarptautinę areną, ar ne. Kai po olimpiados buvo planuotos „Draugystės“ žaidynės, nuo pat pradžių sakiau, kad jų surengti aukštame lygyje bus neįmanoma, nes sportininkai neatvažiuos.
Ne todėl, kad jie nenorės vykti į Rusiją, o todėl, kad visos planetos sporto žvaigždės, olimpiniai čempionai liks savo šalyse – jie turi savo įtemptą grafiką, jų sportinė forma jau nebus tokia, kokia buvo per olimpiadą.
Ir tikrai niekas iš jų nenorės pralaimėti rusams. Ir Vakarai tai panaudotų aiškindami, kodėl neverta važiuoti į Rusiją. Išanalizavome, pažiūrėjome situaciją ir supratome, kad geriau būtų žaidynes atidėti metams, kai nebus olimpiados“, – aiškino S.Žurova.
Ji pridūrė, kad Rusija tikisi pirmaujančių sportininkų dalyvavimo „Draugystės“ žaidynėse, o ypač – ukrainiečių.
„Svarbu, kad Rusijos ir Ukrainos sportininkai žaidynėse paspaustų vienas kitam rankas, kad jie nebėgiotų vieni nuo kitų, ypač ukrainiečiai“, – propagandą drėbė S.Žurova.
Pasaulio „Draugystės“ žaidynės atidėtos iki Rusijos prezidento V.Putino sprendimo. Joms surengti buvo planuota išleisti 350 mln. JAV dolerių.
