1939 metais Kaune buvo surengtas pirmasis Lietuvos slidinėjimo čempionatas, todėl ši data ir pasirinkta oficialia sporto pradžia mūsų šalyje. Tuo metu buvo vystomos keturios slidinėjimo atšakos – lygumų slidinėjimas, kalnų slidinėjimas, šuoliai su slidėmis ir šiaurės dvikovė.
Dabar LNSA – daugiausia olimpinių ir paralimpinių sporto šakų vienijanti Lietuvos sporto organizacija. Ji rūpinasi lygumų, kalnų, akrobatiniu slidinėjimu, snieglenčių sportu, o praėjusiais metais įstojo į Tarptautinę slidinėjimo alpinizmo federaciją – ši sporto šaka debiutuos 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse.
„Jau 1939 metais Lietuvoje buvo net penki šuolių su slidėmis tramplinai. Mūsų tikslas – atstatyti bent vieną“, – ambicingus planus atskleidė R.Arlauskas susirinkusiems į iškilmes Molėtų rajone esančiame Lietuvos etnokosmologijos muziejuje.
Čia buvo eksponuojamos nuotraukos iš svarbiausių Lietuvos slidininkams tarptautinių varžybų, taip pat – trofėjų kolekcija, kurioje labiausiai akį traukė 1988 m. Kalgaryje lygumų slidininkės Vidos Vencienės iškovoti aukso ir bronzos medaliai.
„Vida yra mūsų kelrodė žvaigždė. Bet, manau, Lietuva jau subrendo laimėti naujesnį medalį olimpinėse žaidynėse“, – įsitikinęs LNSA vadovas.
Jis tikisi, kad 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos žaidynėse startuos rekordinis LNSA sportininkų skaičius – nuo 8 iki 10. Tai bus kalnų ir lygumų slidininkai bei akrobatinio slidinėjimo atstovai.
Apie olimpinius medalius kalbėjo ir slidininkų bei snieglentininkų bendruomenės pasveikinti atvykęs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) generalinis direktorius Einius Petkus.
„Noriu pasidžiaugti jūsų bendruomenės aistra slidinėjimui. Per visą šios sporto šakos gyvavimo laikotarpį Lietuvoje teko įveikti daugybę iššūkių. Bet buvo ir puikių pasiekimų, kuriais tikrai gali pasigirti ne kiekviena federacija. Vien ko vertas Vidos Vencienės auksas. Noriu palinkėti, kad slidininkams vėl sublizgėtų olimpiniai medaliai“, – kalbėjo E.Petkus.
Pati V.Vencienė linkėjo, kad Lietuvoje atsirastų kuo daugiau jaunų trenerių, nesibaiminančių iššūkio ugdyti jaunimą, ypač lygumų slidinėjime: „Labai smagu, kad slidinėjimas nestovi vietoje, atsiranda vis daugiau naujų disciplinų. Tai puiku. Šiame laikmetyje jaunimui reikia naujovių. Smagu, kad LNSA žengia su tomis naujovėmis koja kojon. Bet man svarbu, kad nebūtų pamirštas ir lygumų slidinėjimas, kurio atstovai startavo visose olimpinėse žaidynėse nuo nepriklausomybės atkūrimo. Ir dabar yra perspektyvaus jaunimo, tačiau labai trūksta jaunų trenerių, viskas laikosi ant vyresnės kartos pečių.“
Jubiliejaus proga LNSA gavo ir Tarptautinės slidinėjimo ir snieglenčių sporto (FIS), šiemet pažyminčios savo 100-metį, Mažų besivystančių slidinėjimo šalių (SES) asociacijos, Tarptautinės slidinėjimo alpinizmo federacijos, kitų šalių nacionalinių slidinėjimo federacijų, Lietuvos sporto federacijų vadovų sveikinimus.
Įrašytą sveikinimą atsiuntė ir geriausias Lietuvos kalnų slidininkas Andrejus Drukarovas: „Deja, negaliu su jumis praleisti šio vakaro, nes esu Miuncheno oro uoste, skrendu į Ameriką, kur startuosiu antrame šį sezoną Pasaulio taurės etape. Stengsiuosi kasdien kuo aukščiau pakelti mūsų Lietuvos vėliavą Pasaulio ir Europos taurės varžybose, pasaulio čempionate. Linkiu visiems nuostabiai praleisti vakarą. Linkėjimai.“ https://youtube.com/shorts/IRUp9FY0yoI?feature=share
Savo ruožtu, LNSA vadovas R.Arlauskas per šventę įteikė du apdovanojimus.
Pirmasis – „Citius. Altius. Fortius – Together“ – atiteko Druskininkų miestui ir ten esančiai „Snow Arenai“, kurioje vyksta daugybė varžybų ir treniruočių stovyklų, o ateityje planuojama pastatyti ir akrobatinio slidinėjimo ir snieglenčių šuolių treniravimosi kompleksas.
Už gyvenimo nuopelnus slidinėjimo sportui apdovanotas prof. habil. dr. Kazys Milašius
„Slidinėjimas mano gyvenime yra apie 60 metų. Pradžia buvo Dūkšto vidurinėje mokykloje, gal šeštoje klasėje. Tada pirmą kartą pamačiau Ignalinos rajono slidininkų varžybas“, – prisiminė K.Milašius, vėliau net 19 kartų tapęs Lietuvos čempionu.
Profesorius prisipažino – savo laiku jis turėjo viltį patekti į olimpines žaidynes kaip sportininkas, buvo SSRS antrosios rinktinės narys, tačiau ši svajonė liko neįgyvendinta. „Bet į olimpines žaidynes nuvažiavau kaip Lietuvos rinktinės treneris. Tai įvyko 1998 metais Nagane“ , – prisipažino daug metų trenerio darbui skyręs K.Milašius.
Baigęs trenerio karjerą jis pasuko mokslo keliu, daug padėjo ir Lietuvos olimpiečiams. K.Milašius yra ir vienintelio Lietuvoje išleisto slidinėjimo vadovėlio vienas autorių.
„Iki šiol seku visas slidinėjimo aktualijas, per televizorių stebiu varžybas užsienyje, nuvažiuoju į vykstančias Lietuvoje. Mes tikrai turime perspektyvaus jaunimo, bet labai trūksta infrastruktūros. Sulaukęs 75-erių vis dar esu slidinėjime ir labai laukiu žiemos“, – teigė profesorius.
Ir jis, ir V.Vencienė, ir daugelis kitų renginio dalyvių per ekskursiją Etnokosmologijos muziejuje į aukščiausią jo bokštą ne kilo liftu, bet įveikė septynis aukštus stačiais laiptais.
Po ekskursijos prisiminimais iš savo įspūdingų ekspedicijų pasidalino unikaliais pasiekimais garsėjantis Darius Vaičiulis. Šis kaunietis 2007 m. tapo ketvirtuoju lietuviu, įkopusiu į Everesto viršukalnę, o 2022 m. slidėmis pasiekė Pietų ašigalį. Ir visur jį lydėjo LNSA emblema ir vėliava.
Naują savo gyvavimo etapą LNSA pradės nauju pavadinimu – netrukus ji turėtų tapti Lietuvos slidinėjimo ir snieglenčių sporto federacija.
Slidinėjimo ir snieglenčių sporto jubiliejaus šventė baigėsi grupės „Happyendless“ pasirodymu.
Etnokosmologijos muziejus iškilmėms pasirinktas neatsitiktinai. Daug metų greta jo buvo kalnų slidinėjimo trasa, kur vykdavo ir svarbiausios Lietuvos varžybos, čia į treniruočių stovyklas atvykdavo sporto mokyklų auklėtiniai.
Dar viena sąsaja – šią savaitę Europos kosmoso agentūros (ESA) ir FIS pasirašytas ketinimų memorandumas dėl bendradarbiavimo pagal ESA verslo taikomųjų programų ir kosmoso sprendimų programą, kurios tikslas – pritaikyti kosmoso technologiją tvarumui žiemos sporto šakose.
„Tokios problemos kaip klimato krizė ir biologinės įvairovės nykimas nesusiję su jokia konkrečia visuomenės sritimi: jos yra pagrindinis mūsų visų gyvenimo iššūkis ir gali būti sprendžiami tik bendromis pastangomis. Tai yra mūsų samprotavimai, kai pradedame tokią partnerystę su ESA, kuri suteikia aukščiausio lygio žinias ir technologijas mūsų bendrai misijai – padaryti pasaulį ir, tuo pačiu, žiemos sportą, daug tvaresnį“, – sakė FIS tvarumo direktorė Susanna Siefas.
Didžiausiuose žiemos sporto renginiuose šį sezoną dalyvaus ir LNSA atstovai, pradedantys atrankos į 2026 m. Milano ir Kortinos olimpinių žaidynių maratoną.
Svarbiausi Lietuvos atletų sezono startai – pasaulio čempionatai. Vasario 4–18 d. Austrijoje vyks kalnų slidinėjimo planetos čempionatas, vasario 26 – kovo 9 d. Norvegijoje – lygumų slidinėjimo, kovo 16–30 d. Šveicarijoje – akrobatinio slidinėjimo. Be to, kovo 4–10 d. Kanadoje bus surengtos para snieglenčių pasaulio pirmenybės, kuriose rengiasi startuoti pirmuoju šios sporto šakos paralimpiečiu šalies istorijoje planuojantis tapti Rapolas Micevičius.
Stipriausi mūsų šalies slidinėjimo disciplinų atstovai taip pat rungiasi Pasaulio ir Europos taurės trasose, sėkmingai kovoja įvairaus lygio FIS varžybose, kurios rengiamos ir Lietuvoje. Be to, šį sezoną laukia ir jaunimo pasaulio čempionatai bei vasario 9–16 d. Bakurianyje (Sakartvelas) vyksiantis Europos jaunimo žiemos olimpinis festivalis. Jame rungsis ir Lietuvos lygumų, kalnų, akrobatinio slidinėjimo bei snieglenčių sporto atstovai.
