„Galbūt matėte vieną iš šių nuotraukų ar šių skambių antraščių ir galvojote, koks geras šitos merginos gyvenimas, kokia plati šypsena. Iš tikrųjų, kad pasiekčiau šio džiaugsmo momento, teko išgyventi ne vieną pairklavimą prieš srovę“, – Vilniaus Pilaitės gimnazijoje susirinkusiai auditorijai rodydama skirtingas publikacijas sakė V. Senkutė.
Jau įpusėjusios TŪM programos, kurioje dalyvauja 58 Lietuvos savivaldybės ir 270 jų mokyklų, tarpinių rezultatų pristatymo renginyje buvo aptartos aktualiausios švietimo temos, Lietuvos savivaldybių sėkmės istorijos ir ateities perspektyvos. Greta įdomių savivaldybių pranešimų ir sveikinimo kalbų, renginio svečius labai įkvėpė ir Lietuvos olimpietės papasakota gyvenimo istorija „Irkluojant prieš srovę: kaip siekti užsibrėžtų tikslų ir nepasiduoti kelyje?“.
Sportininkės teigimu, po tėvų skyrybų likusi gyventi su mama, ji buvo tikras mamos galvos skausmas. Vieną dieną maištaujanti paauglė gavo paprastą darbo pasiūlymą, kuris pakeitė jos visą tolimesnį gyvenimą – ją pakvietė irklavimo varžybose palaikyti valtis ir už tai gauti 20 litų. Mergina, be abejo, sutiko, o tose varžybose pamatė labai gražią, puikios figūros irkluotoją – tai ją įkvėpė dar tą pačią dieną paskambinti būsimai savo trenerei Daivai ir pradėti sportuoti. Nors atėjo tikėdamasi numesti svorio, pajautusi valties ir vandens harmoniją, Viktorija iš karto trenerei pasakė, kad bus pati geriausia.
Po pirmosios treniruotės V. Senkutės laukė likimo smūgis – ją ištiko epilepsijos priepuolis, teko keliauti pas gydytojus, kurie tuomet paskyrė vaistus visam likusiam gyvenimui, bet sportuoti leido. Tuo iššūkiai nesibaigė: 170 centimetrų ūgio paauglė visai nepriminė tipinės irkluotojos – jai teko įrodyti, kad tam, jog pasiektum aukštumų, nebūtina atitikti standartų. Įkvėpimo jai suteikė ta seniau pamatyta gražioji sportininkė – pasirodo, tai buvo viena tituluočiausių Lietuvos irkluotojų Donata Karalienė, kurios ūgis toks pat kaip Viktorijos.
„Pasikabinau kambaryje Donatos nuotrauką ir, kiekvieną dieną į ją žiūrėdama, galvojau – jei gali ji, galiu ir aš“, – apie savo motyvacijos stiprinimą švietimo bendruomenės atstovams pasakojo Viktorija.
2021-ųjų pavasarį tuometinė federacijos valdžia nusprendė nutraukti V. Senkutei skiriamą finansavimą – šis sistemos nepasitikėjimas merginai atėmė tikėjimą savo jėgomis. Tuomet labai padėjo jos vaikinas, taip pat irkluotojas Simonas Maldonis, kuris visomis išgalėmis palaikė savo mylimąją sunkiausiu momentu ir kuriam laikui prisiėmė finansinę naštą ant savo pečių.
Po pusmečio mergina nusprendė ieškotis darbo – be patirties tai nebuvo lengva, tačiau galiausiai pavyko. Per pirmąsias darbo atostogas Paryžiuje mergina pamatė olimpinių žiedų iškabą ir visa širdimi pajautė – turi grįžti į Paryžių kaip sportininkė.
„Tada kreipiausi į savo trenerį Karolį, kuris su manimi dirbo neatlygintinai. Jis ir tikėjimas, kad viskas bus gerai, mane tikrai labai palaikė ir grįžau į rinktinę“, – sakė bronzos medalio laimėtoja.
V. Senkutė prisiminė, kad olimpinio starto linijoje paniškai bijojo suklysti, bijojo, ką pagalvos kiti žmonės. Visgi, kai liko vos kelios sekundės, ji sau priminė: „Viktorija, tu tai darei tūkstantį kartų“. Tuomet baimė pasitraukė į šoną ir pasitikėjimas paėmė viršų.
„Neišmokau kovoti su baimėmis, tačiau išmokau su jomis gyventi. Mes kiekvienas, kurdami savo istoriją, susiduriame su stereotipais, sunkumais ir baimėmis. Neškimės savo norą, viltį ir gerą energiją bet kur, kur keliaujame, ir gyvenimas mums atsilygins“, – TŪM programos renginio metu reziumavo Viktorija.
Šia istorija sportininkė įkvėpė susirinkusius švietimo srities atstovus nesustoti ir toliau siekti savo užsibrėžtų tikslų. Juolab, kad TŪM programa jau gali pasigirti ir apčiuopiamais rezultatais – 22 pirmojo srauto savivaldybės jau baigė arba šiuo metu įgyvendina 79 proc. visų suplanuotų veiklų, o visa programa yra pusiaukelėje – 48 proc. veiklų jau pradėta arba užbaigta (tai yra 2001 veikla iš 4139).
Praėjus šiek tiek daugiau nei dvejiems su puse metų nuo programos pradžios, beveik 40-yje procentų TŪM programoje dalyvaujančių savivaldybių tarp bendrojo ugdymo mokyklų sumažėjo dešimtoje klasėje pasiekimų patikrinimus laikančių mokinių rezultatų atotrūkis: 22-ose iš 58-ių savivaldybių nebėra taip svarbu, kurioje rajono ar miesto mokykloje mokytis.
„Per šį laikotarpį taip pat stebime pakankamai stabilų mokinių pasiekimų augimą tiek lietuvių kalbos ir literatūros, tiek ir matematikos patikrinimų metu. Tai yra geresnės ugdymo kokybės atgarsiai. Kartu – gana sparčiai mažėja jungtinių klasių skaičius ir po truputį, nors ir gana nežymiai, daugėja vienai pedagoginei pareigybei tenkančių mokinių skaičius. O tai reiškia, kad efektyviau panaudojame švietimo sistemos resursus. Taip pat verta pastebėti, kad mokyklos mažiau konkuruoja tarpusavyje ir noriau tarpusavyje dalijasi turimais ištekliais. Negalime prisiimti visų nuopelnų tik sau, nes ši programa yra integrali ir kompleksinė kitų švietimo sistemą veikiančių jėgų dalis, tačiau negalime nematyti ir šios programos dėka sutelktų pajėgų atneštų rezultatų“, – pasakojo TŪM vadovė Judita Šarpienė.
Projekto biudžetas – 210 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšų ir ne daugiau kaip 44,1 mln. eurų iš valstybės biudžeto lėšų pridėtinės vertės mokesčiui kompensuoti. Konkreti parama savivaldybei priklauso nuo jos pažangos plano vertės ir mokinių skaičiaus savivaldybėje.
Pagrindinis TŪM programos tikslas yra sumažinti mokinių pasiekimų ir ugdymo(si) kokybės skirtumus tarp skirtingų mokyklų savivaldybėse ir skirtingų savivaldybių. To siekiama investuojant į veiklas, kurios gali padėti švietimo bendruomenei įgyvendinti atnaujintų ugdymo programų turinį, sustiprinti žinias ir įgūdžius, įgyvendinant įtraukųjį ugdymą, stiprinant vadovų ir mokytojų lyderystės kompetencijas, skiriant papildomą dėmesį kultūriniam ir STEAM ugdymui mokyklose. Visa tai yra daroma vadovaujantis savivaldybės mokyklų tinklaveikos principu – skatinant dalintis ir bendradarbiauti, o ne konkuruoti tarpusavyje.
