Į kitų metų gegužę vyksiantį pasaulio čempionatą pagal svorio kategorijas Tokijuje anksčiausiai kelialapius susižėrė keturi kiokušin karatė meistrai – Valensijoje vykusiame Europos čempionate aukso medaliai ant krūtinių sužibo kaunietei Brigitai Svinkūnaitei (svorio kategorija iki 50 kg), vilnietei Brigitai Gustaitytei (nuo 65 kg) ir klaipėdiečiui Eventui Gužauskui (nuo 90 kg).
Dar vieną kvietimą Lenkijos Vroclavo mieste vykusiame Europos absoliučios svorio kategorijos čempionate nusiskynė klaipėdietė Marija Sekunda.
Dėl galimybės kitąmet vykti į pirmenybes Japonijoje praėjusį savaitgalį Belgijos Antverpeno mieste per taurės turnyrą santykius ant tatamio aiškinosi 37 mūsų šalies pasiuntiniai – 13 vyrų ir 24 moterys.
Ir penkiems iš jų pavyko peržengti geidžiamą barjerą: čempionais tapo 2022-ųjų geriausia šalies kovotoja Aneta Meškauskienė (iki 65 kg) ir Paulius Žimantas (virš 90 kg).
Finale A.Meškauskienė įveikė kitą mūsų atstovę Agnę Lavrinovičiūtę, tačiau ir pastaroji kitąmet krausis lagaminus į Japoniją.
P. Žimantas savo svorio kategorijos nugalėtoju tapo itin greitai ir efektingai. Ketvirtfinalyje jis nokautu vos per 25 sek. įveikė vokietį Thomasą Ritterį, o pusfinalyje toks pat likimas vos per 13 sek. ištiko čeką Vojtechą Krejzarą.
Finale turėjo įvykti lietuviška dvikova tarp P. Žimanto ir Antano Klibavičiaus, bet pastarasis negalėjo kovoti dėl pusfinalyje patirtos traumos.
Dar viena varžybų prizininke ir kelialapio savininke į turnyrą Tekančios saulės šalyje tapo Eglė Panavaitė, užėmusi antrąją vietą svorio kategorijoje virš 65 kg.
Pasaulio čempionatas Japonijos sostinėje Tokijuje vyks 2025 m. gegužės 31 – birželio 1 d.
Prieš daugiau kaip dvejus metus Lenkijos Kelcuose vykusiame pasaulio čempionate pagal svorio kategorijas varžėsi 12 lietuvių, o namo su medaliais sugrįžo net keturi meistrai.
Tokio galingo pasirodymo šalies kiokušin karatė istorijoje dar nebuvo – auksas atiteko B.Gustaitytei, Jurui Sokolovui ir E.Gužauskui, o planetos vicečempione tapo tuomet apie karjeros pabaigą paskelbusi Rūta Brazdžionytė.
Lietuviai sugebėjo „perspjauti“ 2013 metų pasaulio čempionato Lietuvoje triumfą, kur mūsų sportininkai Vilniaus „Siemens“ arenoje buvo laimėję du aukso medalius. Per visą 7-ių pasaulio čempionatų istoriją Lietuva buvo iškovojusi 5 aukso medalius, o Kelcuose tuomet susižėrė net tris.
„Tai po turnyro Belgijoje turime galutinę Lietuvos delegaciją čempionatui – tris vyrus ir šešias moteris.
Gaila, kad savo šansu nepasinaudojo patyrę kovotojai Orestas Abazorius, Justinas Kvietka ar jau ant Europos pakylos laiptelio žengęs jaunasis Laurynas Vaičikauskas“, – dėstė R.Vitkauskas.
– Devyni Lietuvos kiokušin karatė atstovai pasaulio čempionate – tai rimtas skaičius?, – portalas Lrytas paklausė R.Vitkausko.
– Galvoju, kad taip. Jei lyginsime su kitų Europos valstybių atstovais, tai mūsų sportininkai dominuoja. Tiek pat atletų į pasaulio čempionatą siųs ir Sakartvelas.
Žinoma, jei kalbėsime apie pasaulines tendencijas, tai šiai dienai dominuoti siekia tiek Kazachstano, tiek ir Japonijos sportininkai.
Žiūrėsime, ką pateiks iki pasaulio čempionato kitos atrankos – numatyta dešimt jų per žemynus, vien Amerikoje jų bus trys.
– Iš keturių vyrų svorio kategorijų savo meistriškumą rodys trys mūsų sportininkai. Anksčiau turėdavome gausesnes delegacijas.
– Sakysime, pasaulio čempionu Kelcuose tapęs J.Sokolovas baigė sportinę karjerą, pasaulio čempionate be svorio kategorijų prizininku tapęs Edgaras Sečinskis tapo tėvu ir nutarė pasiimti metų atostogas.
Šie sportininkai realiai būtų galėję pretenduoti bent į čempionato finalus. Dabar to nebus ir didžiausi lūkesčiai yra susiję su titulą ginsiančiu E.Gužausku.
Tačiau moterys mūsų yra vienos stipriausių savo svorio kategorijose, galima manyti, kad iš šešių tikrai trys gali prasimušti į finalus.
Tad kaip ir skaičiavimai optimistiniai – keturi finalai, o kaip juose seksis, tai tik patys kovotojai žino.
Kitą vertus, turime aiškią žinią sportininkams – visi devyni privalo kovoti ir siekti aukso. Kitaip ir būti negali.
– Čempionatai Japonijoje turi specifiką: juose aiškiai dominuoja Japonijos kiokušin karatė meistrai. Sakysime, taip vadinamoje „karatė olimpiadoje“, kuri vyksta kas ketverius metus, nė vienam kito žemyno kovotojui nepavyko per 13 turnyrų laimėti aukso. Visada čempiono titulas atitekdavo japonui. Ar kitų metų čempionate pagal svorio kategorijas bus panaši situacija?
– Kai tokio rango čempionatas 2022-siais vyko Kelcuose, tuomet mes jautėmės kaip namie – Lenkija prie pat, ta pati salė mums buvo puikiai žinoma, jokių laiko juostų.
Dabar atrankoje varžėsi daugiau kaip 100 šalių karatistų. Jie atstovaus savo žemynus ir garantuoju, kad kažkas nesugebės aklimatizuotis, nesugebės pasirengti mūšiams. Ir mums bus iššūkis su aklimatizacija, su pasirengimu ar stovykla.
Tuo tarpu japonai bus namie, jiems kaip sakoma, padės ir savosios sienos, sirgalių galingas palaikymas. Reikia neužmiršti, kad japonai yra ir kiokušin karatė lyderiai.
Gali būti, kad jie pasirodys gerai, tačiau tai nereiškia, kad mes atvyksime į Tokiją būti statistais. Kaip ir sakiau, mūsų tikslas – čempionato auksas.
