Olimpinių žaidynių sekmadienio vakaras Paryžiaus priemiestyje Sen Deni, „Stade de France“ arenoje. Prožektorių šviesos nukreiptos į mėlyną bėgimo taką, ant kurio netrukus turi prasidėti 100 m bėgimo finalas.
Starto pozicijas užima aštuoni atletai. Tarp jų – 23-ejų jamaikietis Kishane’as Thompsonas ir ketveriais metais vyresnis Noah Lylesas iš JAV.
Abu sprinteriai pasiekė finišą beveik vienu metu – 9,79 sek.
Fotofinišas parodė, kad liniją pirmasis koja kirto K.Thompsonas. Tačiau lengvojoje atletikoje nugalėtoju laikomas tas, kuris finišą pirmasis pasiekia krūtine.
Šiuo atveju tai buvo N.Lylesas.
Amerikietis pasidabino olimpiniu auksu, jamaikietis – sidabru.
Kovą dėl greičiausio Žemės planetos vyro titulo K.Thompsonas pralaimėjo tik 0,005 sek., bet po jamaikiečio nesėkmės iškilo klausimas: nejau tai Karibų jūros salos sprinterių šlovės pabaiga?
Lenkė ir amerikiečius
Paryžiuje dukart triumfavo kiti atletai toje rungtyje, kurios karaliumi daugelį metų buvo neprilygstama bėgimo žvaigždė Usainas Boltas.
Olimpiadoje nesublizgėjo ir Jamaikos sprinterės. Jos per Tokijo olimpines žaidynes 100 m rungtyje laimėjo visus 3 medalius, o Paryžiuje laukė nusivylimas – vienintelis sidabras.
Skaudus smūgis Karibų jūros salai, nes su šia sporto rungtimi jokios kitos šalies įvaizdis nėra taip glaudžiai siejamas.
Nors Jamaika turi tik tris milijonus gyventojų, sprinto talentų išugdo gerokai daugiau negu kur kas didesnės valstybės.
Pagrindiniai konkurentai – amerikiečiai, bet JAV turi 100 kartų daugiau gyventojų.
Tačiau Amerikos sprinteriai daugelį metų bėgo įkandin jamaikiečių.
Vadino čempionų sala
Pirmuosius medalius Jamaikos atletai laimėjo 1948 m. per Londono olimpines žaidynes. Tuo metu Karibų jūros sala dar buvo britų kolonija.
2005-aisiais Asafa Powellas pasiekė 100 m bėgimo rungties pasaulio rekordą. 2011-aisiais būdamas 22-ejų Yohanas Blake’as tapo jauniausiu visų laikų pasaulio čempionu.
Tačiau Jamaikos sprinterių šlovė ryškiausiai suspindo U.Bolto, daugkartinio olimpinio čempiono, laikais.
Jo atotrūkis nuo kitų sprinterių kartais būdavo toks didelis, kad daugelis įtarė dopingo vartojimą.
2008 m. Pekine, per savo premjerą olimpinėse žaidynėse 100 m bėgimo rungties finale, U.Boltas finišą pasiekė per 9,69 sek.
Jis pagerino pasaulio rekordą bėgdamas su atsirišusiu batų raišteliu.
Tuo metu jo tėvynainiai Y.Blake’as, A.Powellas, Shelly Ann Fraser-Pryce kitados buvo diskvalifikuoti, kaip ir amerikietis Justinas Gatlinas.
Visais atvejais jamaikiečiai tvirtino esantys nekalti.
Tačiau U.Bolto, kurio pasiektas pasaulio rekordas (9,58 sek.) nepranoktas iki šiol, niekada netemdė įtarimas dėl dopingo.
Genai ar sunkus darbas?
Kur slypi jamaikiečių sprinterių fenomenas?
Kai kurie sporto specialistai bando tai aiškinti išskirtiniais genais. Remiamasi abejotina teorija, kad dauguma jamaikiečių yra pagrobtų žmonių iš Vakarų Afrikos palikuoniai, todėl ir pasižymi ypatingais gebėjimais.
Harvardo universiteto profesorius jamaikiečių kilmės Orlando Pattersonas įsitikinęs: „Genetikos nepakanka paaiškinti, kodėl jamaikiečiai pranoksta kitus juodaodžius Amerikoje, – vien Brazilijoje jų yra 36 kartus daugiau.“
Bet nė vienas sprinto rungtyje neiškovojo aukso.
Su genais siejamai teorijai prieštarauja ir Reynaldo Walcottas. Jis yra sprinterės Sh.A.Fraser-Pryce treneris, o dar penki jo globotiniai priklauso Jamaikos rinktinei.
Karibų jūros salos sprinterių sėkmę ne tik R.Walcottas įžvelgia kitur.
Pirmiausia anksti pradedamas jų gebėjimų ugdymas. Be to, kaip ir kitose į Jamaiką panašiose šalyse, itin svarbus socialinės padėties veiksnys.
„Būsimųjų talentų pradedame žvalgytis nuo pradinės mokyklos. Kreipiame dėmesį į viską ne tiktai per fizinio lavinimo pamokas – kas ką gnybteli ir juokdamasis nubėga, kas šokinėja per stalus, kieno ilgos rankos ir kojos“, – sakė R.Walcottas.
Jis nėra vienintelis treneris – per 200 Jamaikos mokyklų įgyvendina sporto programas ir samdo savo specialistus. Šis požiūris atsirado dar buvusių kolonijinių šeimininkų laikais.
XIX a. pabaigoje savo užjūrio srityse britai pavertė sportą profesija ir tarp mokyklų rengė varžybas.
Jamaikoje jose dalyvavo ne tik valdančiosios baltųjų klasės elitinės, bet ir paprastos kaimo mokyklos.
Pastarosios iki dabar sudaro sporto sistemos pagrindą, palaiko glaudžius ryšius, dėl talentų klubai varžosi net kur kas daugiau, nei reikia.
Tokiu būdu, nepaisant nesėkmės per Paryžiaus olimpiadą, stengiamasi turėti vilties ateičiai.
Būtent kaimo mokykla atrado ne tik U.Boltą, bet ir jo vėlesnį treniruočių partnerį Y.Blake’ą – antrą tarp greičiausių pasaulio vyrų.
„Aš visuomet bėgau“, – sakė Y.Blake’as. Jo šeima gyveno vargingai, o virtuvė nuo gyvenamojo būsto buvo nutolusi 200 m.
„Bijojau vaiduoklių ir bėgau taip greitai, kaip tik galėjau“, – sakė 34 metų Y.Blake’as.
„St.Jago High School“ mokytojas pastebėjo Yohano talentą ir jo pasiryžimą atkakliai treniruotis.
Mokyklos šūkio „Labor Omnia Vincit“ (išvertus iš lotynų k. „Darbas nugali viską“) Y.Blake’as laikosi iki šiol.
Jo kelias į sporto žvaigždes buvo be didesnės romantikos, kaip ir kitų sprinterių – pavyzdžiui, Sh.A.Fraser-Pryce.
Nedaug kelių prasimušti
„Jamaika – trečiojo pasaulio šalis, – sakė kadaise buvęs pasaulinio lygio bėgikas A.Powellas, kuris dėl sporto tapo pasiturintis. – Ne kiekvienas gali tapti architektu arba gydytoju, nes dauguma tėvų negali sumokėti už studijas.“
Jamaikoje jaunimas turi mažai kitų galimybių prasimušti.
„Privalai rasti kitas duris, kurios atvertų kelią į pasaulį. Man tai buvo sportas, kuris tapo mano profesija“, – sakė A.Powellas.
Taip mano daugelis. Jų durimis į pasaulį dažnai yra sporto stipendija viename didžiosios Jamaikos kaimynės JAV universitetų.
Siekdami tikslo jie atkakliai dirba, palieka savo šeimas ir apsigyvena mokyklų bendrabučiuose.
Atranka negailestinga, nes daugiausia dėmesio skiriama mokyklos interesams, kur kas mažiau – sportininkui.
Sporto programai pinigus dažnai skiria buvę mokiniai, kurie nekantriai laukia pergalių. Jie daro poveikį treneriams, o šie dažnai – mokiniams.
Tokį didelį, kad kritikuojantys šią elgseną baiminasi dėl galimo emocinio vaikų perdegimo ir traumų. Nes atsarginių čia pakanka – toks tvyro požiūris.
Vieta, kur susijungia visos jaunųjų sportininkų svajonės, energija, lūkesčiai ir viltys, vadinasi Jamaikos nacionaliniu stadionu Kingstone.
Čia kiekvienais metais nuo Velykų vyksta „Grace Kennedy Boys and Girls Championships“.
Oficialiai tai moksleivių čempionatai, o iš tikrųjų tokio masto vaikų varžybos veikiausiai rengiamos tik Jamaikoje.
„Šie čempionatai – didžiulis renginys. Kiekvienas taksistas žino, kas laimi 100 metrų bėgimą – nuo pirmos iki ketvirtos klasės“, – sakė vieno didžiausių pasaulio sporto prekių gamintojų „Puma“ rinkodaros vadovas Pascalis Rollingas, pasirašęs reklamos sutartį su U.Boltu.
Čempionatams skiriama tiek daug dėmesio, kad Kingstone įsikūrusi televizijos stotis „Television Jamaica“ praneša, jei stadiono bėgimo take žioji skylė.
Atėjusieji į Jamaikos nacionalinį stadioną jaučiasi kaip apsvaiginti: atogrąžų oras virpa nuo triukšmingų vuvuzelų – sirgalių naudojamų pučiamųjų instrumentų garsų. Čia susirenka tūkstančiai žmonių.
Visi žino, kad tarp žiūrovų sėdi ir JAV universitetų treneriai.
Šalis kenčia su savo bėgikais
„Jeigu kartą tai patyrei, tuomet niekas tavęs nebaugina. Tuomet esi pasiruošęs olimpinėms žaidynėms ir daugybei kitų dalykų“, – pasakojo Y.Blake’as.
Jis čia varžėsi su kitais sprinto talentais. Šie čempionatai išugdė vyrą, kurį U.Boltas paskatino pergalėms.
„Usainas mane vadino žvėrimi, mes „stumdėme“ vienas kitą“, – prisiminė Y.Blake’as.
Nepaisant žvaigždės statuso, jis skaudžiai patyrė šios sporto rungties kietumą.
Y.Blake’as dar šiemet kovą, tikėdamas savo jėgomis, Kingstone sakė: „Žinau, kad laimėsiu.“
Jis norėjo pasidabinti medaliu per savo paskutines varžybas Paryžiuje.
Tačiau svajonė vėliau žlugo per Jamaikos bėgikų atranką į olimpines žaidynes.
Senos sprinterio traumos turėjo savo kainą: jaunieji talentai, pavyzdžiui, K.Thompsonas, bėgo greičiau.
Dėl traumų atsisakyti Paryžiaus olimpinių žaidynių teko ir antrai greičiausiai per visą istoriją 200 metrų bėgime 30-metei Shericai Jackson.
Taip pat penkis kartus olimpinei čempionei 32-ejų Elaine Thompson-Herah.
Dalyvavimas Paryžiaus olimpinėse žaidynėse dramatiškai baigėsi tituluotai sprinterei Sh.A.Fraser-Pryce. 37-erių sportininkė pasitraukė iš 100 m pusfinalio, nes susižeidė per apšilimą.
Visa Jamaika liūdėjo kartu su savo žvaigždėmis.
Bet Karibų jūros sala neprarado vilties sulaukti naujos auksinės sprinterių kartos – kito U.Bolto, kitos Sh.A.Fraser-Pryce.
