Olimpinė čempionė 58 metų Daina Gudzinevičiūtė praėjusį penktadienį išrinkta dar vienai kadencijai vadovauti Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui (LTOK), o kitų metų kovą lietuvės balsas gali lemti, kas taps naujuoju IOC vadovu.
Dabar buvusi šaulė prieš šešerius metus per IOC sesiją Argentinoje sulaukė istorinio pripažinimo, kai pirmoji iš Baltijos šalių atstovų buvo išrinkta IOC nare.
D.Gudzinevičiūtė įžengė į IOC kaip individuali narė, todėl jos narystės laikotarpis yra apibrėžtas tik amžiaus (74 metai), o tai reiškia, kad Lietuva dar ilgai galės laikyti ranką ant pasaulio olimpinio pulso.
Nėra abejonių, kad šis pulsas kitų metų pradžioje padažnės, nes laukiama itin karštos kovos dėl teisės vadintis įtakingiausiu pasaulio sporto valdininku.
Per visą istoriją IOC turėjo tik 9 prezidentus, o jų kaita paspartėjo tik įvedus kadencijų ribojimą. Dabar ilgiausiai galima vadovauti IOC 12 metų (1-oji kadencija trunka 8 metus ir gali būti pratęsta 4 metams).
Th.Bachas, dabartinis IOC prezidentas, buvo išrinktas 2013 metais, o 2021-aisiais jo kadencija buvo pratęsta ketveriems metams – iki 2025-ųjų.
Šiemet per Paryžiaus olimpines žaidynes 70-metis vokietis pranešė nesieksiąs keisti Olimpinės chartijos, kad įgytų galimybių vadovauti ilgiau, o tai reiškia, kad prasideda rinkimų intrigos.
IOC prezidento rinkimai vadinami vienais keisčiausių ir sudėtingiausių pasaulio sporte, nes jiems taikomi įvairūs statuso ir amžiaus apribojimai.
Pagal taisykles kandidatai negali skelbti jokių savo rinkimų kampanijos vaizdo įrašų, organizuoti viešų susitikimų, dalyvauti debatuose.
Kandidatai turi būti iš IOC narių sąrašo, kurį gali sudaryti ne daugiau kaip 115 asmenų, atrenkamų pagal skirtingas taisykles.
Paskelbti septyni kandidatai
Rugsėjo viduryje IOC paskelbė, kad norą vadovauti IOC pareiškė septyni sporto veikėjai, turintys skirtingą sporto vadybos ir meistriškumo patirtį.
Vieni garsėjo kaip vieni geriausių atletų savo sporto šakose, kiti labiau pasižymėjo kabinetuose ir užkulisių kovose. Tarp septynių paskelbtų kandidatų yra tik viena moteris, tad bet kokiu atveju šioje kovoje jai teks išskirtinis vaidmuo rungiantis su šešiais vyrais.
41 metų buvusi plaukikė Kirsty Coventry iš Zimbabvės – jauniausia kandidatė, o 68 metų buvęs legendinis bėgikas britas Sebastianas Coe laikomas rimčiausiu kandidatu.
Rinkimuose taip pat dalyvaus ispanas Juanas Antonio Samaranchas jaunesnysis, Jordanijos princas Feisalis Al Husseinas, prancūzas Davidas Lappartient’as, japonas Morinari Watanabe ir švedų kilmės britas Johanas Eliaschas.
Kliūtys dėl statuso ir amžiaus
Nors S.Coe išlieka galimų įpėdinių sąrašo viršuje, po neseniai IOC priimtų rinkimų taisyklių pakeitimų jo laukia sunkesnis kelias, nei britas iš pradžių tikėjosi.
IOC nutarė, kad 2025 m. sausio 20–24 dienomis kandidatai kreipsis į IOC narius ir pristatys savo programą, o savo naująjį prezidentą IOC rinks per 143-iąją organizacijos sesiją, kuri vyks kovo 18–21 dienomis Graikijoje.
Vadovavimas „World Athletics“ (buvusiai Tarptautinei lengvosios atletikos federacijai) nuo 2012 metų S.Coe biografijoje – akivaizdus privalumas, bet jam koją kiša amžius.
Pagal reikalavimus IOC vadovui kadencijos pradžioje turi būti ne daugiau kaip 70 metų, o britas rugsėjo 29-ąją atšventė jau 68-ąją sukaktį. Tai reiškia, kad jo kadencija ateityje negalės būti pratęsta.
Be to, jo santykiai su dabartiniu IOC vadovu Th.Bachu nėra tokie geri, kaip jis norėtų. Britas sulaukė kritikos dėl to, kad jo vadovaujama „World Athletics“ savarankiškai įsteigė solidžias 50 tūkst. JAV dolerių premijas Paryžiaus olimpinių žaidynių čempionams.
Amžiaus taisyklė taip pat kelia sunkumų J.A.Samaranchui, kuriam dabar yra 65-eri. IOC neseniai įvedė dar vieną reikalavimą kandidatams ir būsimam IOC prezidentui – jis turi būti IOC narys „rinkimų dieną ir per visą savo IOC prezidento kadenciją“.
Tuo metu S.Coe narystė IOC priklauso nuo jo vaidmens „World Athletics“, kurios prezidento postą jis privalo palikti 2027 metais po 12 metų vadovavimo. Britas gali siekti tapti individualiu IOC nariu, bet ši šalis jau turi du tokius narius.
Buvo tikimasi, kad tarp kandidatų bus daugiau nei viena moteris, tačiau svarbius postus IOC užimančios Nicole Hoevertsz iš Arubos ir marokietė Nawal El Moutawakel nedrįso veltis į šią kovą.
Th.Bachas yra paskelbęs, jog eis IOC prezidento pareigas iki 2025 m. birželio 24 dienos, kad prižiūrėtų sklandų valdžios perdavimą.
„Siekdami apsaugoti IOC patikimumą mes visi turime gerbti aukščiausius gero valdymo standartus, kuriuos sau nustatėme“, – pareiškė jis.
Per savo 130 metų istoriją IOC turėjo 9 prezidentus: visi buvo vyrai, nė vienas jų nebuvo kilęs iš Afrikos, Azijos ar Lotynų Amerikos.
Kas balsuos IOC rinkimuose?
Prognozuojant kandidatų galimybes verta pasigilinti, kas galės balsuoti per rinkimus.
Šiuo metu IOC turi 111 narių, iš jų 46 yra iš Europos, 21 – iš Azijos, 19 – iš Amerikos, 18 – iš Afrikos ir 7 – iš Okeanijos.
Tačiau du įtakingi nariai – australas Johnas Coatesas ir turkas Uguras Erdeneris – dėl amžiaus bus išbraukti ir taps tik garbės nariais 2024 m. pabaigoje, todėl bendras skaičius sumažės iki 109.
Be to, IOC protokolas neleidžia balsuoti nariams iš tų šalių, kurios turi savo kandidatus. Šiuo atveju kandidatai yra iš Prancūzijos, Didžiosios Britanijos (2), Jordanijos, Japonijos, Ispanijos, Zimbabvės.
Darant prielaidą, kad tokia taisyklė bus išsaugota, iš viso bus paveikta 16 narių (pirmajame ture), todėl juos išbraukus liktų 93 nariai su balso teise. O tai reiškia, kad pirmojo balsavimo rato absoliuti dauguma būtų 47 balsai.
Iš 93 balsuojančiųjų 34 atstovautų Europai (4 kandidatai), 19 – Amerikai (0 kandidatų), 17 – Afrikai (1 kandidatas), 17 – Azijai (2 kandidatai) ir 6 – Okeanijai (0 kandidatų).
Daug aiškesnis vaizdas bus matomas, kai kandidatai pateiks savo programas sausio mėnesį.
Įdomus faktas, kad 74 iš 111 dabartinių IOC narių buvo išrinkti vadovaujant Th.Bachui. Vokietis viešai nepareikš paramos jokiam kandidatui, bet jei jis pasiųs kokį nors signalą, tai bus labai kruopščiai apsvarstyta.
Nuo princo iki garsių čempionų
Kuo pasižymi kandidatai į IOC prezidentus? Pristatome juos abėcėlės tvarka.
Princas Feisalis Al Husseinas (Jordanija)
60 metų. Išrinktas į IOC 2010 metais kaip individualus narys.
F.Al Husseinas yra jaunesnysis karaliaus Abdullah II brolis, kartais jį pavaduoja atlikdamas protokolines funkcijas ir yra išėjęs į atsargą Jordanijos ginkluotųjų pajėgų generolas leitenantas. Jordanijos princas JAV yra baigęs Browno universitetą.
Nuo 2019 m. jis yra IOC vykdomojo komiteto narys, aktyviai dalyvavo IOC kovoje su priekabiavimu ir prievarta sporte, yra įkūręs vieną iš dviejų IOC pripažintų taikos per sportą organizacijų – „Kartos už taiką“ .
Taip pat vertas dėmesio faktas, kad nuo ketvirtadalio iki pusės Jordanijos gyventojų yra palestiniečių kilmės arba natūralizuoti palestiniečių pabėgėliai, o dabartinių Izraelio ir „Hamas“ bei Izraelio ir „Hezbollah“ konfliktų plėtra gali apimti šalį, su kuria Izraelis yra sudaręs taikos sutartį.
Tai reiškia, kad ateityje F.Al Husseinas gali atsidurti nepatogioje politinėje situacijoje, jei būtų IOC prezidentas.
Sebastianas Coe (Didžioji Britanija)
68 metai. 2020 m. išrinktas į IOC kaip „World Athletics“ prezidentas.
S.Coe 1980 ir 1984 metais iškovojo keturis medalius (po 2 aukso ir 2 sidabro) olimpinėse lengvosios atletikos varžybose. Kaip sporto valdininkas jis yra susikūręs puikų įvaizdį kaip itin sėkmingų 2012 m. Londono olimpinių žaidynių organizacinio komiteto vadovas, taip pat ir „World Athletics“ prezidentas, kuris po skandalų pertvarkė Tarptautinę lengvosios atletikos federaciją.
Jis turi nemažai priešų – ypač rusai jo negali pakęsti, bet nebijo vadovauti. Šiemet jis suerzino nemažai kolegų, kai išdalino IOC mokamus pinigus už transliacijas kaip premijas olimpiniams čempionams.
S.Coe yra tobulas sporto politikas ir šaltiniai šnabžda, kad jis jau daugiau nei metus tyliai ieško potencialių balsų.
Tie balsai jam reikalingi, kad galėtų tapti individualiu IOC nariu ir tokiu būdu ateityje galėtų pratęsti savo kadenciją, kai neteks pareigų „World Athletics“.
Kirsty Coventry (Zimbabvė)
41 metai. 2013 m. kaip sportininkė buvo išrinkta į IOC, o 2021 m. – kaip individuali narė.
Buvusi plaukikė K.Coventry 2004 ir 2008 m. iškovojo septynis olimpinius medalius (2 aukso, 4 sidabro ir 1 bronzos). Ji yra dabartinė Zimbabvės jaunimo, sporto, menų ir poilsio ministrė.
K.Coventry yra baigusi Oberno universitetą JAV ir 2018–2021 m. puikiai vadovavo IOC atletų komisijai.
Akivaizdu, kad dabartinis IOC vadovas Th.Bachas yra pasirinkęs ją kaip galimą favoritę, nes K.Coventry ėjo svarbias pareigas 2020 m. Tokijo žaidynių koordinavimo komisijoje, yra 2026 m. Dakaro jaunimo olimpinių žaidynių koordinavimo komisijos pirmininkė ir 2032 m. Brisbano žaidynių koordinavimo komisijos pirmininkė.
Būdama 41 metų ji neturi jokių iššūkių dėl amžiaus ir būtų pirmoji moteris, vadovaujanti IOC, taip įkūnijusi Th.Bacho tikslą visur siekti lyčių lygybės.
Tačiau kyla klausimas, ar ji būtų tinkamas pasirinkimas šiuolaikiniame pasaulyje, kuris labiau linksta prie karo nei taikos?
Sėkmės atveju K.Coventry būtų jauniausia IOC prezidentė nuo 1896 metų, kai būdamas 33 metų prancūzas Pierre’as de Coubertinas tapo antruoju organizacijos vadovu.
Johanas Eliaschas (Didžioji Britanija)
62 metai. 2024 m. išrinktas į IOC kaip Tarptautinės slidinėjimo ir snieglenčių federacijos (FIS) vadovas.
J.Eliascho kandidatūra buvo didelė staigmena, nes to niekas nesitikėjo. Iš Švedijos kilęs milijardierius yra buvęs sporto prekių milžinės „Head“ generalinis direktorius (1995–2021 m.), dabar jis eina nevykdomojo prezidento pareigas.
J.Eliaschas iš pradžių buvo išrinktas laikinuoju FIS vadovu 2021 m., kad eitų pareigas per likusią pasitraukusio šveicaro Giano Franco Kasperio kadenciją.
2022 m. jis buvo išrinktas visai kadencijai, o šiemet per Paryžiaus olimpines žaidynes tapo IOC nariu kaip FIS prezidentas, nors sulaukė rimto pasipriešinimo.
Už jo narystę balsavo tik 64 IOC nariai, o prieš – net 17, nors įprastai šis skaičius būna simbolinis. Renkant kitus 7 naujus narius jie gavo vos 1, 2, 3, 4 ar 7 balsus „prieš“.
J.Eliaschas – naujas veikėjas IOC, tačiau Didžiosios Britanijos politiniuose sluoksniuose jis turi didelę patirtį ir negali būti ignoruojamas.
Bet jo amžius taip pat yra kliūtis – jis turėtų būti išrinktas kaip individualus narys, jei norėtų baigti aštuonerių metų pirmąją kadenciją ir siekti veiklos pratęsimo.
Netgi būdamas nevykdomuoju „Head“ prezidentu jis gali sulaukti klausimų dėl galimo interesų konflikto.
Davidas Lappartient’as (Prancūzija)
51 metai, 2022 m. išrinktas į IOC kaip Tarptautinės dviračių sąjungos (UCI) prezidentas.
Nors IOC nariu tapo tik prieš dvejus metus, D.Lappartient’o akcijos per pastaruosius metus gerokai pakilo.
Būdamas dvi kadencijas UCI vadovu jis nebijojo imtis naujovių ir 2023 metais Glazge surengė sėkmingą visų rungčių dviračių sporto čempionatą.
Kaip Prancūzijos olimpinio komiteto prezidentas jis sugebėjo nuraminti nepalankią politinę aplinką ir taip padėjo favorite nelaikytai Prancūzijos kandidatūrai tapti 2030 m. žiemos olimpinių žaidynių šeimininke.
Labai svarbu, kad Th.Bachas pasitikėjo D.Lappartient’u kaip IOC atstovu mezgant ryšius su elektroninio sporto bendruomene, paskyręs jį IOC Esporto ir kompiuterinių žaidimų ryšių grupės pirmininku.
2023 m. jis tapo IOC Esporto komisijos pirmininku, o Th.Bachas, baigdamas savo darbus IOC prezidento poste, sakė, kad skaitmeninė revoliucija yra ateitis. Pasirinkdamas D.Lappartient’ą IOC lyderiu bendrauti su elektroninio sporto bendruomene jis pasiuntė reikšmingą signalą.
Prieš tapdamas sporto administratoriumi D.Lappartient’as buvo inžinierius ir matininkas, jis apibūdinamas kaip atsidavęs darbui ir labai profesionalus.
Tai yra daug žadančios savybės, o kadangi yra 51 metų, jam nebūtų kliūčių ilgai eiti pareigas. Tačiau jį taip pat reikėtų išrinkti individualiu IOC nariu, kad galėtų eiti pareigas dvi kadencijas.
Juanas Antonio Samaranchas jaunesnysis (Ispanija)
64 metai. Asmeniškai išrinktas į IOC 2001 metais.
Ispanas yra buvusio ilgamečio IOC prezidento Chuano Antonio Samarancho (1980–2001) sūnus. Jis jau daug dešimtmečių užsiima tarptautinio sporto reikalais, tačiau kaip profesionalas dirba finansų valdymo srityje. Ispanas Barselonos universitete įgijo inžinerijos bakalauro laipsnį, o Niujorko universitete – verslo administravimo magistro laipsnį.
J.A.Samaranchas jaunesnysis vadovavo IOC 2022 m. Pekino žiemos žaidynių koordinavimo komisijai ir turi didelę patirtį dirbti Kinijoje, 2012 metais jis įkūrė Samarancho fondą siekdamas skatinti sportą Kinijoje bei darnius santykius tarp Kinijos ir Ispanijos.
Jis taip pat buvo Tarptautinės šiuolaikinės penkiakovės sąjungos viceprezidentas, padėjęs išlaikyti ją olimpinėje programoje. Ispanas buvo IOC viceprezidentas 2016–2020 m. ir eina šias pareigas nuo 2022 m. iki šiol.
J.A.Samaranchas jaunesnysis yra tobulas pašnekovas bendraujant neviešai, mandagus ir nuovokus. Jis pareiškė, kad nori tęsti Th.Bacho reformas ir palaiko IOC, kaip vertybėmis pagrįsto sporto propaguotojo, viziją.
Dėl jo amžiaus taip pat reikia papildomo balsavimo, kad galėtų baigti pirmąją 8 metų kadenciją, tačiau ispano nevertėtų nuvertinti.
Jeigu IOC nariai greitai nesusiburs apie vieną stiprų kandidatą, jis gali tapti tobulu kandidatu, kuris susitartų su visais. Vienai kadencijai.
Morinari Watanabe (Japonija)
65 metai, 2018 m. išrinktas į IOC kaip Tarptautinės gimnastikos federacijos (FIG) prezidentas.
Japonas, kaip ir kiti vyresni kandidatai, turės sunkumų dėl amžiaus ir statuso – jam reikės asmeninės narystės, kad galėtų eiti pareigas visą kadenciją.
M.Watanabe jau dvi kadencijas yra FIG vadovas ir pretenduoja į trečią kadenciją 2024 m. spalio 25-ąją vyksiančiuose rinkimuose. Jeigu pralaimėtų, jis automatiškai netektų narystės IOC ir iškristų iš rinkimų.
Japonas vadovavo IOC bokso darbo grupei, kuri sprendė 2020 metų Tokijo ir 2024 metų Paryžiaus žaidynių klausimus dėl šios sporto šakos statuso ir abiem atvejais sėkmingai susitvarkė.
Tačiau jo veikla gimnastikos srityje sukėlė abejonių, kai teko atsiprašinėti dėl techninės netvarkos per 2024 m. Paryžiaus žaidynių moterų imtynes ant kilimo, kai kilo skandalas dėl bronzos medalio. („Insidethegames.biz“, „Sportbusiness.com“, LR)
Ligšioliniai IOC prezidentai
1894–1896 m. Demetrius Vikelas (Graikija).
1896–1925 m. Pierre’as de Coubertinas (Prancūzija).
1925–1942 m. Henri de Baillet-Latouras (Belgija).
1946–1952 m. Johannesas Sigfridas Edströmas (Švedija).
1952–1972 m. Avery Brundage’as (JAV).
1972–1980 m. Lordas Killaninas (Airija).
1980–2001 m. Juanas Antonio Samaranchas (Ispanija).
2001–2013 m. Jacques’as Rogge’as (Belgija).
2013–2025 m. Thomas Bachas (Vokietija).
