Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija (LNSF) įžvelgia judėjimo negalią turinčių asmenų diskriminaciją projekte siūlomiems pakeitimams dėl neįgaliųjų sporto bei kreipėsi į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, išsakydama savo argumentus.
Naujame projekte bus įteisinta nauja neįgaliųjų sporto organizacijoms taikoma rezultatų skaičiavimo ir pagal tai finansavimo tvarka. Ši sistema visiškai neveikia LNSF sportininkams, nes jų pasiekimai lyginant su Lietuvos kurčiųjų komiteto sportininkais (LKK) skyrėsi, skiriasi ir skirsis, nes tai iš esmės skirtingi judėjimai ir kai kartu vertinami Paralimpinio ir Kurčiųjų sporto pasiekimai situacija visiškai išsikreipia.
ŠMSM atlikus bandomuosius skaičiavimai – kitiems metams pagal naują skaičiavimo sistemą LNSF finansavimas sumažėja dvigubai (2024 m buvo 400 tūkst., 2025 m – būtų apie 200 tūkst.) kai tuo tarpu LKK didėtų beveik iki 1 milijono. Vien patekimas į Paralimpines žaidynes (reikalinga išsikovoti kvotas, 2024 m Paryžiuje su judėjimo negalia vyko 5 sportininkai) ir Kurčiųjų žaidynes (kvotų nėra, vyko 40 asmenų delegacija) skirtingas.
Netgi visiškai nesvarbu kiek progresuotų LNSF sportininkai ir kiek medalių jie iškovotų 1–2 ar daugiau (Paryžiuje ir Tokijuje 2021 m. LNSF atstovai neiškovojo nei vieno), jų pasiekimus lyginti su kurčiųjų sportininkų yra neteisinga, kai jų iškovojama Kurčiųjų žaidynėse 10 ir daugiau.
Ir tokia situacija atsiranda dėl skirtingų negalių sporto specifikos todėl lyginti ir tais pačiais kriterijaus vertinti jų negalima. Negelbėja padėties ir Apraše papildomai įvesti kriterijai pagal negalios sunkumo laipsnį (nedarbingumo procentai) ar specialaus sportinio inventoriaus naudojimą (sportiniai vežimėliai), nes pirmiausiai skiriami balai pagal sportininkų pasiekimus.
Įdiegus naują skaičiavimo sistemą artimiausiu metu LNSF sportininkų, jaunimo vis mažės, nes mes nepajėgsime su vis mažėjančiu biudžetu išlaikyti sportininkus, paruošti juos varžyboms ir į jas vykti.
Tai ką pasiekėme per paskutinius 3 metus viskas eitų žemyn, ir LNSF kitose Paralimpinėse žaidynėse vietoje 5 sportininkų turėsime kelis, o gal net ir neturėsime. Nors pagal negalių grupes, jeigu pažiūrėti praeitų metų statistiką (pateiktą Soc. Ministerijos) judėjimo negalią turinčių asmenų daugiausia Lietuvoje 60,7 tūkst., su klausos negalia – 6,7 tūkst., su regos – 9 tūkst. Panašios tendencijos ir pasaulyje, tai reiškia, kad didžiausią konkurenciją tarp negalios grupių varžybose turi judėjimo negalią turintys sportininkai ir tikrai negalima šių judėjimų vertinti kartu, išeitis būtų vertinti kiekvienos iš organizacijų progresą, o ne lyginti rezultatus tarpusavyje.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai buvo pateiktas pasiūlymas Aprašo pataisų įsigaliojimo terminą neįgaliųjų sporto organizacijoms nuo 2026 metų. Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijai tai būtų geresnis variantas, tačiau jis neišspręstų situacijos iš esmės, o surinktų balų skaičius už sportininkų pasiekimus ir finansavimas kitais metais būtų dar mažesnis, nes kai kurie čempionatai, kaip pvz. Europos lengvosios atletikos neįgaliųjų čempionatai jau kurį laiką nevykdomi ir LNSF sportininkai netenka galimybės surinkti, net minimalių balų finansavimui gauti.
Išsakyti argumentai rodo, kad naujai siūloma tvarka neprisidės prie judėjimo negalią turinčių asmenų sporto plėtros ir toliau skaldys neįgaliųjų skirtingų negalių sporto bendruomenes.
Siūlome nekeisti neįgaliųjų sporto organizacijų pasiekimų vertinimo ir finansavimo skyrimo tvarkos, o palikti prieš tai buvusią, kol nebus sukurta kita, palanki visoms neįgaliųjų sporto organizacijoms.
Nauja sistema nepalanki vienai iš 4 negalių grupių (judėjimo, klausos, regos, intelekto) – judėjimo negalią turintiems asmenims, tačiau Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija yra viena iš didžiausių neįgaliųjų sporto organizacijų, jungianti 26 neįgaliųjų sporto klubus, kurių veikloje dalyvauja daugiau nei 1500 sportininkų. Šio fakto negalima atmesti kaip nereikšmingo.
„Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos vardu noriu išreikšti nusivylimą dėl judėjimo negalią turinčių asmenų diskriminavimo. Projekte siūlomi pakeitimai turės didžiulę reikšmę visai judėjimo negalią turinčių žmonių bendruomenei.
Pastarųjų trejų metų įdirbis bus sugriautas akimirksniu, o galimybės sportuoti bei įtraukti jaunimą, perspektyvius talentus bus smarkiai apribotos.
Viliuosi, kad projekte neįgaliųjų sportui siūlomi pakeitimai nebus priimti, o reikiamus sprendimus, tinkančius visoms neįgaliųjų sporto organizacijoms, surasime bendromis pastangomis.
Sportas visais laikais vienijo, o ne skaldė visuomenę. Tikiuosi, kad šios pozicijos laikysimės visi, nes tik tokiu būdu mes galime užtikrinti galimybes neįgaliesiems sportininkams sportuoti bei garsinti Lietuvą“, – Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos prezidentas Kęstutis Skučas.
ŠMSM reakcija
Po pasirodžiusio pranešimo, savo paaiškinimą pateikė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
„Atliepdami į Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos pranešimą spaudai dėl aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo sąlygų aprašo, norime atkreipti dėmesį, jog galutiniai sprendimai dėl Aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo sąlygų aprašo nėra priimti.
Pirminis aprašo projektas buvo parengtas dirbant kartu su sporto organizacijomis. Praėjusią savaitę baigėsi aprašo viešojo derinimo etapas – iš sporto organizacijų gavome dar pasiūlymų, pastabų, tarp jų – ir iš Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos. Šiuo metu gauti nauji pasiūlymai yra vertinami, bus tiesiogiai kalbamasi su visomis pasiūlymus pateikusiomis organizacijomis ir tik tada priimami galutiniai sprendimai“, – rašoma pranešime.
