Nors antradienį į abiejų kandidatų debatus LTOK būstinėje buvo kviestas M.Marcinkevičius, jis dar prieš spalio 1-ąją patikino, kad neatvyks į pokalbius su olimpinių sporto šakų vadovais, nes turės kitų veiklų.
Pretendentas į LTOK vadovo kėdę M.Marcinkevičius, be kitą ko davė suprasti, kad dėl rinkimų jam ir jo šeimai pastaruoju metu grasinama fiziniu susidorojimu.
„Įdomu – kas su kuo debatuose, jeigu mano patvirtinimo apie dalyvavimą debatuose organizacija nesulaukė.
Matomai Daina Gudzinevičiūtė šiuose rinkimuose stengiasi atrodyti demokratiškai, juk faktiškai pakvietimą į debatus gavau, tačiau jos pasirinktu laiku, jai tinkamoje lokacijoje – LTOK būstinėje ir su jos pasirinktu moderatoriumi“, – piktinosi M.Marcinkevičius.
Tad antradienį pokalbyje apie būsimą LTOK veiklą ir sporto bėdas jau tris kadencijas prezidentės pareigas einanti D.Gudzinevičiūtė pradėjo nuo to, kad pristatė savo komandą, o ne bandė diskutuoti su kitu kandidatu.
D.Gudzinevičiūtė pirštu bedė į naują galimą generalinį sekretorių – juo turėtų tapti Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas Mindaugas Griškonis, kuris pakeistų poste Valentiną Paketūrą.
Viceprezidentais, laimėjus rinkimus, turėtų tapti Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Darius Šaluga, Lietuvos stalo teniso asociacijos prezidentė Inga Navickienė, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos prezidentas Gintaras Jasiūnas, iždininku antrai kadencijai būtų skiriamas Lietuvos tinklinio federacijos prezidentas Darius Čerka.
„Mūsų šalies sporto finansavimas yra gremėzdiškas, jis neveikia, pinigų skyrimo formulė yra neaiški ir turi gal daug landų. Sporto finansavimo modelį būtina keisti, nes nesisteminės sporto šakos, tokios kaip mano atstovaujamas tinklinis, apskritai nepatenka į normalias finansavimo vėžias“, – pokalbį apie Lietuvos sporto sopulius pradėjo D.Čerka.
„Norėčiau pritarti, nes didžiausia bėda yra finansavimas, kuris nėra suprantamas ir reikiamas. Aš nežinau, kaip tinklinis, gaudamas 180 tūkst. eurų iš biudžeto, gali deleguoti sportininkus į olimpiadą.
Šiai dienai ir sporto medicina nusirito į didžiausias žemumas. Didesnis dėmesys turi būti skiriama sportinei medicinai, nes mažosios federacijos apskritai tokio dalyko negali sau leisti“, – kalbėjo D.Šaluga.
„Mačiau šalies sporto evoliuciją nuo Sporto departamento iki ministerijos, tai galiu tik pasakyti, kad būtina skirti dėmesį šalies sporto finansavimo pertvarkai ir sporto medicinai“, – tikino irkluotojų vadovas M.Griškonis.
Paklausus, ar buvo kažkas daroma prieš tai jau buvusioje kadencijoje su visomis šiomis bėdomis, LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė su nusivylimu veide sakė: „Vis nauji vadovai nori žinoti sporto problemas... Keturis mėnesius paskutinį kartą sėdėjome Sporto ministerijoje, derinome, kalbėjome, priėjome išvadų ir net raštu dėliojome dokumentus...
O galutiniame dokumente nieko iš to, ką kalbėjome, ką siekėme išspręsti ir nenuskambėjo. Nieko nebuvo įrašyta. Tik smulkmenos.
Tai kam tos visos darbo grupės, jei tai tik darbo imitacija. Manau, kad pinigų Lietuvos sporte yra daug, tačiau perskirstymas yra nevykęs.
Ar kažkokie darželiai, kurie gauna daugiau kaip 200 tūkst. eurų projektinį finansavimą, ką nors papildomai daro, kad reikia tokių pinigų? Tai geriau skirti federacijoms, kurios tikrai kenčia dėl lėšų trūkumo.
Tas pats su stipendijomis: kažkur apie 40 krepšininkų gauna valstybės stipendijas. Kam? Taip, jie gal užsitarnavo, bet neaišku, kur jie treniruojasi, pas ką ir nežinia, ar tas stipendininkas bus dar krepšinio rinktinėje.
Jie treniruojasi klubuose, gauna atlygį, tai kam reikia finansuoti tai, kas ir taip finansuojama. Tai tik įrodo netikslingą valstybės pinigų naudojimą“, – D.Gudzinevičiūtė.
– Galite paaiškinti, kodėl į debatus vis dėlto neatvyko kitas kandidatas M. Marcinkevičius?, – buvo paklausta D.Gudzinevičiūtė.
– Mes siūlėme, bet jam vienas ar kitas dalykas netiko: laikas, vieta, data. Lauksime, kokie jo pasiūlymai bus. Jam buvo siūlyta ne kartą susitikti ir pakalbėti: juk LTOK yra visų mūsų bendruomenės vieta, natūralu, kad ir moderatoriai yra iš mūsų narių. Jam niekas netiko.
– Tai kažkokie asmeniškumai?
– Aš taip pat negalėjau vieną kartą su juo pakalbėti radijuje, bet dar prieš kurį laiką jam ir laidos vedantiesiems pranešiau, jog būsiu Europos olimpinių komitetų Vykdomojo komiteto posėdyje. Po savaitės dalyvavau toje laidoje. Nebijau kalbėtis.
– Gal vengiate vienas kito?
– Neturiu ko vengti. Bet gal ir neturiu ką labai su oponentu diskutuoti. Bet dabar kvietėme diskusijai. Ar įvyks tokia diskusija apskritai – nežinau.
Tačiau po kiekvieno mūsų kvietimo iš oponuojančios pusės pažyra keisti komentarai. Atsisakėme ir komentuoti kažką socialiniuose tinkluose, nes nemanome, kad tai yra atitinkamas pokalbiui lygis. Norime pagarbaus bendravimo.
– Šio susitikimo tikslas – suprasti, kiek bėdų yra Lietuvos sporte?
– Mes žiūrime į ateitį. Vyksta sutarčių pasirašymai dėl sporto strategijos su politinėmis partijomis ir atėjus naujam parlamentui tuomet jau vyks kur kas produktyvesnė diskusija apie sportą nei iki šiol.
Šiai dienai mums kalbėti sekėsi labai prastai – bendravimas su ministerija buvo tik parodomasis, nes išsakyti siūlymai tik ir likdavo siūlymais.
– Kaip vertinate kalbas, kad M.Marcinkevičius bei jo šeima galimai sulaukė kažkokių grasinimų dėl kandidatavimo į LTOK vadovo kėdę?
– Negaliu nieko pasakyti (juokiasi). Tikrai prie to nesu prisidėjusi (juokiasi). Klauskite jo paties. Jokio tikslo neturiu grasinti.
– Ką manote apie oponento pristatytą komandą, kurioje yra ir plaukikas Vytautas Janušaitis, krepšininkas Giedrius Gustas ar bėgikė Eglė Balčiūnaitė?
– Negaliu komentuoti. Pažįstu visus, bet menkai...
– Neseniai Nacionalinės sporto agentūros (NSA) vadovas Mindaugas Špokas sukritikavo jūsų pasakymą, kad Paryžiaus žaidynes laikote ne itin vykusiomis ar net prastomis. Tuo tarpu jis konstatavo, kad krepšinio trijulių, breiko, irklavimo ir disko metimo olimpiniai medaliai yra puikus rezultatas.
– Nesakiau, kad prasti rezultatai. Vienas buvo tikrai labai laukiamas. Nekeičiu savo nuomonės apie Lietuvos olimpiečių skaičių žaidynėse – kuo toliau, tuo sunkiau bus didinti mūsų rinktinės sudėtį.
Ir nemanau, kad ir ta pati NSA agentūra kažkuo prisidėjo prie tų supertalentų medalių. Mes tikėjomės ir tikimės sudaryti visas įmanomas sąlygas sportininkams pasiekti savo olimpines svajones, tačiau šiai dienai yra daroma per mažai: tai jau nuskambėjusios ir šiandien temos – medicina, aptarnavimas, finansai ir stipendijos.
– Siekiate ketvirtosios LTOK prezidento kadencijos. Neatsibodo?
– Kaip jau sakiau, tai nevienasmenis sprendimas. Daug kalbėjomės apie tai visi kartu – nutarėme, kad turiu kandidatuoti ir tikiuosi pateisinti lūkesčius.
– Ką siūlysite keisti politikams kalbant apie Lietuvos sporto finansavimą. Ką ir kur reikia nurėžti, o kur pridėti?
- Čia neina kalba apie nurėžimą. Turi būti adekvatūs sprendimai ir kriterijai žiūrint į vieną ar kitą sporto šaką. Mes kenčiame nuo to, kad nėra vienos bendros sistemos: nėra strategijos.
Mes iki šio taip ir nežinome, kas yra siekiamybė: olimpiada, medalis ar tikslas vystyti ir kelti į padanges vieną ar kitą sporto šaką. Dabar yra sunkiai suvokiama finansavimo disproporcija.
Bendras sistemos įvedimas duotų rezultatą, kuris sunormalizuotų vaizdą. Nes kaip jau buvo anksčiau paminėta, sakysime, plaukikų estafetės užimta olimpiadoje septinta vieta yra kur kas finansiškai geresnė už aukso medalį.
Taip neturėtų būti. Čia tas pats yra ir kalbant apie stipendijų skyrimą. Žodžiu, yra nemažai ydų, bet keičiasi tik dar neįsigaliojusiame Sporto įstatyme smulkmenos, bet ne esmė.
– Neseniai vyko Lietuvos krepšinio federacijos prezidento rinkimai, kurie iš esmės supriešino dvi oponuojančias puses. Nebijote, kad ir LTOK vadovo rinkimai gali supriešinti olimpinę bendruomenę?
– Manau, kad rinkimai parodys, kokios bus tos oponuojančios pusės. Supriešinimas? Kartais girdime tokių kalbų, kad olimpinė bendruomenė yra susipriešinusi. Tačiau iš tikrųjų mes turime... ne, net liežuvis neapsiverčia vadinti tai opozicija.
Nes opozicija kritikuoja, aiškiai nurodydama problemas ar klausimus. Mes turime tik keletą priešų, kuriuos galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK)Daina GudzinevičiūtėMindaugas Griškonis
Rodyti daugiau žymių
