Atstovų iš FIBA, UEFA, FIFA, Lietuvos futbolo federacijos, Kauno „Žalgirio“, „La Liga“, „Liga ACB“ ir kitų profesionalų pranešimams ar diskusijoms buvo skirtos 3 scenos – portalo Lrytas, „Twinsbet“ bei „Neodenta“.
Pastarojoje apie Latvijos sporto patirtį ir perspektyvas versle sutiko pasidalinti aukščiausios šalies futbolo lygos „Virsliga“ prezidentas Maksimas Krivunecas, pastaruosius ketverius metus Latvijos olimpinio komiteto generalinio sekretoriaus pareigas ėjęs Karlis Lejniekas, krepšinio klubo Rygos „Zelli“ vadovas Edgaras Buls ir Latvijos teniso federacijos galva, buvusi 10 pasaulio raketė Ernestas Gulbis.
Pokalbį moderavo žurnalistas Dalius Matvejevas, o jį pradėjo nuo braliukų sporto organizacijų sistemos susipažinimo.
Latvijoje – panašiai, kaip Lietuvoje – į svarbiausius klausimus atsako ir pagrindinį finansavimą suteikia sporto ministerija, po kurios seka nevyriausybinės organizacijos, pavyzdžiui šalies olimpinis komitetas bei įvairių sporto šakų federacijos.
Iškart progą pasisakyti rado legendinis E.Gulbis, turėjęs priekaištų aukščiausius postus valdžioje užimantiems asmenims.
„Pirmenybė turėtų būti teikiama tiems sportams, kurie istoriškai yra populiarūs, turi gilias tradicijas ar pasižymi ankstesniais laimėjimais. Taip pat svarbu, kad vyriausybė išmoktų suderinti savo ir viešojo sektoriaus infrastruktūrą. Nėra protinga valdžiai konkuruoti su verslais, nes pirmieji klientams gali suteikti paslaugas už mažesnę kainą. Pavyzdžiui – turime teniso centrą, jame kainos yra 9–10 eurų mažesnės nei kitose erdvėse. Tai neteisinga, o viešojo sektoriaus žvaigždė pamažu pradeda gesti“, – tikino kadaise 10 ATP reitingą turėjęs tenisininkas.
Po to pašnekovai aptarė Islandijos bei Slovėnijos modelius, kurie stipriai pajudėjo pirmyn infrastruktūros ir jaunimo įtraukimo į sportą prasme. Šia tema jau K.Lejnieks reiškė nepasitenkinimą savo šalies vyriausybei.
„Turiu nuoširdų klausimą sporto ministerijai: „Kur yra pagalba?“. Valdžios vienetai galėtų veikti išvien, nes tai ypač plati tema... Čia jau per daug politikos“, – sakė 36-erių latvis.
Į diskusiją įsitraukė ir „Virsliga“ vadovas, prisiminęs pandemijos laikotarpį, kai Latvijos vyriausybė draudė futbolo rungtynes, nors šalies piliečiai jau buvo pradėję dirbti gyvai.
„Mes turime pilnai pakeisti sportą supančius įstatymus, nes jie neleidžia šiai industrijai tobulėti. Per COVID-19 valdžia į sportą žiūrėjo lyg į hobį, o ne normalų darbą. Pradėjome judėjimą siekdami parodyti, jog futbolininkai irgi nori užsidirbti profesionaliai sportuodami, – pasakojo M.Krivunecas. – Manėme, kad nuo to prasidės pokalbiai apie ateitį.
Kaip pavyzdį galime paimti Ispanijos atvejį, kurioje nuostatai apsaugo aukščiausias lygas bei klubus ir jiems visiems skiria finansus iš televizijos transliacijų. Šie dalykai sporto organizacijoms yra svarbūs, bet suvienyti visą sistemą – ypatingai sunku.“
Pasiūlymą bėdoms spręsti turėjo K.Lejniekas, tačiau E.Gulbiui tokia idėja nebuvo prie širdies.
„Reikia žiūrėti į Baltijos šalis kaip į draugiją. Aišku, valstybės turi savo atskirą konstituciją, bet galime pasinaudoti kiekvienos šalies geriausiomis patirtimis. Nesame tokie dideli, turime ribotą rėmėjų skaičių, tačiau susijungus ir suderinus bendras taisykles ateityje stipriai pajudėtume į priekį“, – aiškino braliukų olimpiniame komitete dirbęs konferencijos dalyvis.
„Pirmiausia turime sutvarkyti savo reikalus, o jau tada galėsime kalbėti apie partnerystę su kitomis šalimis, nes mūsų troboje kol kas tvarkos nėra“, – atsakė 36-erių Latvijos teniso federacijos prezidentas.
Vėliau pokalbio moderatorius D.Matvejevas perėjo prie garsiai Lietuvoje nuskambėjusios lažybų kontorų reklamos draudimo temos. Nors mūsų kaimynai tokio tipo televizines reklamas panaikino, M.Krivunecas teigia, jog lošimų bendrovių finansai sporto organizacijoms yra būtini. Panašias mintis dėstė ir E.Buls.
„Šiomis dienomis lažybų industrija Latvijoje yra per vidurį, pilkoje zonoje. Tokios kompanijos nebegali reklamuotis, bet „Virsliga“ pavadinime galite matyti vieną iš lošimo įmonių, jos taip pat puikuojasi ir kitose lygose ar klubuose, – sakė čempionato vadovas. – Įstatymuose yra didelė spraga, kuri leidžia pasirašyti kontraktus su tomis bendrovėmis.
Jei pilnai uždrausime lažybų reklamą – bent pusė futbolo čempionatų tiesiog išmirs. Vyriausybė turėtų padėti nuo lošimų nukentėjusiems žmonėms ir apsaugoti juos, tačiau tuo pačiu metu turėtų suteikti kitiems šansą pasimėgauti sporto renginiais kartu su lažybomis.“
„Noriu pridėti iš krepšinio klubo perspektyvos, jei lošimų verslams uždraus reklamuotis visur – sporto barams, asociacijos, krepšinio bei futbolo klubams bus didžiulis smūgis. Lažybos visada ėjo šalia sporto, jos iš to uždirba, tad kodėl negali atiduoti duoklės ir paremti mus?, – klausė Rygos „Zelli“ prezidentas.
Dauguma Anglijos „Premier“ lygos komandų ant marškinėlių klijuoja tokių kompanijų reklamas, Lietuvos krepšinio lygos ekipos net savo pavadinimuose turi lošimų kontorų vardus. Patariu Lietuvai neuždrausti šios reklamos, nes tokiu atveju nebeturėsite savo mėgstamiausių sporto klubų, o gal net rinktinės.“
E.Gulbis ir K.Lejnieks šiuo klausimu plėstis nepanoro, bet abu pritarė, kad azartinius lošimus, t.y. kazino ar ruletes reikia atskirti nuo sporto lažybų. Pasak pašnekovų, pirmojoje veikloje žmonės tiesiog spaudinėja mygtukus su maža tikimybe ką nors laimėti, o lažybos sporte padeda įtraukti sirgalius.
Liekant prie kalbų apie finansus, konferencijos dalyviai aptarė valdžios skiriamas pajamas juridiniams sporto vienetams. Krepšinio ekipą valdantis E.Buls norėtų papildomų lėšų, bet nepalaiko pilno rėmimo. Gyvenimo iš kitų žmonių pinigų idėją taip pat atmetė šalies teniso federacijos prezidentas.
„Mano vadovaujamas „Zelli“ yra vienintelis Latvijos krepšinio lygoje rungtyniaujantis klubas, negaunantis paramos iš vyriausybės ar savivaldybės. Mano nuomone, jei komanda populiarina sveika gyvenimo būdą, bando įkvėpti vaikus sportuoti ir kuria bendruomenę, ji turėtų gauti finansavimą.
Tačiau profesionalus sporto klubas negali būti varomas vien tik savivaldybės pinigais, tada su juo kažkas yra negerai“, – aiškino E.Buls.
„Esu prieš profesionalių atletų ar komandų finansavimą. Būdamas sportininku turi užsidirbti pinigus sunkiu darbu, o neapkrauti mokesčių mokėtojų savo hobiu. Tikiu tuo“, – tvirtai pridūrė E.Gulbis.
„Virsliga“ prezidentas į šią temą pažiūrėjo kiek plačiau – piniginę paramą norėtų pakeisti valdžios daromais darbais.
„Didžiausios vyriausybės pagalbos reikia infrastruktūros sferoje. Privatiems investuotojams tokiems dalykams reikia didelių kaštų, o pastatyti stadionai ar aikštynai dažniau neatsiperka. Klubai gali sukurti susidomėjimą produktu, kurį galima pardavinėti, – teigė M.Krivunecas. – Pavyzdžiui – sunku pastatyti plaukimo baseiną, bet daug lengviau yra suburti komandą bei organizuoti treniruotes, stovyklas. Sportas išgyvens tik tuo atveju, jei turės valstybės sukurtą edukacinių programų ir infrastruktūros pagrindą.“
O kaip latviams sekasi pritraukti tuos privačius rėmėjus? Ką braliukai daro, kad gautų papildomas lėšas?
„Šiais laikais reikia konkuruotis su daugybe skirtingų dalykų – ne tik su savo rinka, bet ir „YouTube“, „Netflix“ ar „TikTok“. Labai sunku rinkti finansus mažoje šalyje, neturint solidaus produkto. Šalies krepšinio lyga varžosi su NBA, tuo tarpu futbolo pirmenybės turi rungtis su UEFA Čempionų lyga, tad priešininkai yra tikrai stiprūs“, – tikino E.Gulbis.
„Pritariu, svarbiausia sukurti gerą produktą, nes tik taip įmanoma gauti rėmėjų lėšas, – atsakė E.Buls. – „Zelli“ jų turi daugiau nei 20, „Žalgiris“ – 50, NBA klubai – iki 100. Komandų vadovai turi būti išradingi ir negali tinginiauti, jei nori patekti į didesnę rinką.“
„Netikiu Latvijos rėmėjų gausa, manau, kad pati lyga turi kurti turinį, kurį žmonės pirktų. Tokiu atveju rėmėjai pamatys, jog produktas yra kokybiškas, o kylant vartotojų skaičiui augs ir teikiamos lėšos. Todėl ir sukūrėme skaitmeninę ekosistemą, bendraujame su sirgaliais, klausome jų, nes dabar rėmėjams svarbiausias yra organizacijos santykis su žmogumi“, – pridūrė M.Krivunecas.
„Gerai, kad Maksimas nėra krepšinio pirmenybių vadovas, nes viską centralizavus nieko nebeliktų komandoms, – pajuokavo „Zelli“ prezidentas. – Nematau reikalo viską sujungti, svarbu palikti vietos ir pačių klubų individualiems norams. „Zelli“ kuria išskirtinį turinį, mes didžiuojamės tuo.“
Diskusijai baiginėjantis K.Lejniekas susilaukė klausimo apie naujo daugiafunkcinio stadiono Latvijoje statybas, kurias nukėlė į ateitį dėl per silpnų sporto komandų bei atletų. Šalies olimpiniame komitete dirbęs vyras atsižvelgė į Dariaus ir Girėno stadione vykstančius koncertus ir pamiršta futbolą.
„Iš tiesų, kątik nusipirkau bilietus į Justino Timberlake'o pasirodymą. Ačiū labai“, – duoklę atidavė K.Lejniekas.
