Netoli Vilniaus centro esančiose patalpose apsilankė „Formulės 1“, FIFA, UEFA, FIBA, Lietuvos futbolo federacijos, Kauno „Žalgirio“, Ispanijos futbolo „LaLiga“ bei krepšinio „Liga ACB“ pirmenybių atstovai ir daug kitų savo srities profesionalų.
Pranešimų skaitymams, diskusijoms ir pokalbiams buvo skirtos trys scenos – portalo Lrytas, „Twinsbet“ bei „Neodenta“.
Arenos vardu pavadintoje erdvėje apie trijulių krepšinio pradžią, nuopuolius bei pakilimus ir olimpinėse žaidynėse iškovoto bronzos medalio reikšmę pasakojo Lietuvos 3x3 krepšinio asociacijos vadovas Ignas Grinevičius.
Savo monologą 28-erių kėdainiškis pradėjo nuo istorijos, kaip susikūrė būtent šiai sporto šakai paskirta organizacija.
„2017 m. trijulių krepšiniui tapus olimpine sporto šaka, su kolegomis Rolandu Skaisgiriu ir Linu Kleiza tuo metu gėrėme kavą ir svarstėme kitą klausimą – kūrėme žiniasklaidos platformos „The Players Tribune“ atitikmenį pavadinimu „sportonamai.lt“, – sakė I.Grinevičius. – Norėjosi prisigalvoti įvairių priedų šalia, o 2018 m. buvo Lietuvos šimtmetis, todėl radome progą pakviesti lietuvius iš viso pasaulio žaisti 3x3 krepšinį.
Išėjo taip, kad iki to laiko portalo projektas numirė, nes komerciniu būdu nepasiteisino. Trijulių krepšinis tapo olimpiniu ir liko vienintele mano veikla. Linas nuėjo dirbti į tuometinį Vilniaus „Lietuvos rytą“, o mes likome prie naujos krepšinio atšakos bei ieškojome visokių kelių, kaip nusigauti iki olimpinių žaidynių per ateinančius trejus metus.“
Vyrai kibo į darbus ir jau 2018 m. kovo 11 d. Šiauliuose buvo surengtas pirmasis trijulių krepšinio turnyras – atvirasis Lietuvos 3x3 krepšinio čempionatas. Kaip ir įprasta pirmam kartui, I.Grinevičius šį renginį pavadino prisvilusiu blynu, nes jį sujaukė tiek netikėti FIBA formatai bei taisyklės, tiek pačių organizatorių debiutinės klaidos.
Tu pačių metų vasarą asociacija suorganizavo pirmąsias šalyje tarptautines trijulių krepšinio varžybas „Kaunas Challenger“, bet vėlgi nesėkmingai. Apart atletų gyvenimo Birštone ir važinėjimo į Kauną, organizacija patyrė dešimttūkstantinius nuostolius ir dėl lietaus turėjo keisti rungtynių vietą. Tiesa, I.Grinevičiui ne vienas užsienietis sportininkas sakė, jog šio turnyro nepamirš niekada.
Primename, jog 3x3 krepšinyje, taip pat kaip ir tenise, egzistuoja dviejų lygių pirmenybės – žemesnis „Challenger“ ir pagrindinis „Masters“.
„Išleidome maždaug 80 tūkst. eurų, bet tai nepasiteisino ir metus baigėme su 40 tūkst. eurų minuse, – sunkią pradžią prisiminė kėdainiškis. – Tačiau vienas iš dalininkų, jausdamas pradinį entuziazmą tą skirtumą ėmė ir padengė.
Nežinojome, kad dėl lietaus negalima žaisti ant oficialios FIBA dangos, galvojome, jog guma kaip nors viską sugers. Tada teko brautis į Arvydo Sabonio krepšinio mokyklą, nors prie „Žalgirio“ arenos buvome viską labai gražiai pastatę.“
Cituojant I.Grinevičių, žinodama, kaip neorganizuoti turnyrų, 2019 m. liepos mėnesį 3x3 krepšinio asociacija surengė „Raudodvaris Challenger“ varžybas, nuo kurių ir prasidėjo visa sėkmės istorija. Kauno rajone esančiame kaime triumfavo Šakių „Gulbelė“, savo sudėtyje turėjusi Marijų Užupį, Paulių Beliavičių bei būsimus olimpinius prizininkus Aurelijų Pukelį ir Šarūną Vingelį.
Vėliau sekė 2019 m. trijulių krepšinio Europos čempionatas Debrecene (Vengrija), o jame ta pati „Gulbelė“ nuskynė bronzos medalius.
„Tik geriant pirmą alaus bokalą krepšininkai suprato, kad čia yra didžiausia jų gyvenimo pergalė, – prisiminė I.Grinevičius. – Taip užsikūrėme ir vėl – nuo krentančios entuziazmo kreivės perėjome prie „pabandome iš naujo, pabandome toliau“.
Tada atėjo pirmojo komercinio turnyro laimėjimas – 2019 m. rugsėjį „Montreal Masters“ (Kanada) buvo iškovota pirmoji vieta. Sportininkai ne tik valstybines premijas pradėjo gauti, bet susižėrė 30 tūkst. JAV dolerių piniginį prizą. Jie suprato, kad šiame sporte egzistuoja finansinės paskaitos, o mes pajautėme, jog galime užsiauginti jaunimą, nes po poros dienų U18 trijulių rinktinė Senojo žemyno pirmenybėse pasidabino auksu.“
Vilčiai atgijus, sekančiais metais Indijoje prasidėjo atranka į Tokijo olimpines žaidynes, bet pasaulį užklupo pandemija ir didžiausią vasaros sporto renginį teko atidėti. Verta paminėti, jog I.Grinevičius būtent šį laikotarpį pavadino vienu sėkmingiausiu organizacijos istorijoje.
Laisvėjant karantino apribojimams, „Hoptrans“ arenoje Palangoje susirinko tiek 3x3 krepšininkai, tiek ir profesionalai iš Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“). Pajūryje surengtas turnyras visame pasaulyje susilaukė didžiulio dėmesio, nes tai buvo vienintelės tuo metu vykstančios krepšinio rungtynės. Varžybos pasiekė 15 milijonų žmonių akiratį, o apie jas rašė visiems žinomi portalai – ESPN, „Bleacher Report“, „House of Highlights“.
„Tokiu būdu išplėtėme savo žaidėjų bazę iki „Betsafe-LKL“ krepšininkų ir galvojome, jog 2021 m. esame labai gerai pasiruošę pagaliau patekti į nukeltas olimpines žaidynes Japonijoje, bet latviai užkirto mūsų kelią atsidurti ten, – kalbėjo I.Grinevičius. – Iš esmės, šis šansas liko neišnaudotas dėl traumų – Ignas Vaitkus, kuris tuo metu pagal demonstruojamą formą buvo vienas geriausių žaidėjų pasaulyje, susižeidė per paskutinę treniruotę. Susidėjo dar keletas aspektų, o trijulių krepšinis patyrė kritimą žemyn.“
Unikalią sporto šaką išsaugoti norėjusi 3x3 krepšinio asociacija griebėsi paskutinio šiaudo, kai bandė iš mažų miestelių sukurti solidžią klubinę sistemą bei šalies pirmenybes. Tačiau ir tai norimų rezultatų neatnešė, o pasak I.Grinevičiaus, organizacija savo eksperimentais „vėjais paleido“ virš 200 tūkst. eurų.
Tada už Lietuvos trijulių krepšinį atsakinga komanda pradėjo fokusuotis tik į pagrindinius krepšininkus bei klubus, tikėdamasi, kad bent tokiu būdu 2024 m. olimpinių žaidynių atrankoje nusišypsos sėkmė. Tam padėjo ir prieš dvejus metus solidžiai pradėjusi veikti valstybės stipendijų sistema, kuri po 2022 m. Antverpene (Belgija) laimėto 3x3 pasaulio čempionato sidabro mūsiškiams garantavo ketverius metus trunkantį mėnesinį 3 tūkst. eurų mokestį.
„Atsiradus paskatoms geriausius žaidėjus ilguoju laikotarpiu išlaikyti šioje sporto šakoje kurį laiką vis tiek blaškėmės bandydami ieškoti naujesnių bei geresnių atletų, bet vėl atsidūrėme pradiniame taške ir tuo pačiu supratome, jog tikslingo darbo dėka tie senesni krepšininkai gali būti olimpinės rinktinės pagrindu, – pasakojo I.Grinevičius. – Grįžome prie ištakų, nuo 2024 m. vasario mėnesio skyrėme didžiulį dėmesį pasiruošimui, o galų gale atsidūrėme olimpinėse žaidynėse. Svarbiausi dalykai, sakyčiau, buvo laikas bei pilnas atsiskyrimas nuo 5x5 krepšinio į trijulių atšaką.“
Šalies reprezentacinę komandą šią vasarą Paryžiuje sudarė minėti A.Pukelis, Š.Vingelis ir Evaldas Džiaugys su Gintautu Matuliu.
Lietuvos 3x3 krepšinio istoriją papasakojęs I.Grinevičius prakalbo apie finansus, o pasak jo, ši sporto šaka vis dar yra komerciškai nesėkminga. Daugiausiai pajamų sugeneruoja elitinius turnyrus rengiančios šalys ar valstybės, bet apart to, trijulių krepšinį į priekį stumią aplinkinių entuziazmas bei mecenatų pagalbos, nes nėra nei pridėtinės transliavimo vertės, nei naudos rėmėjams globoti ar viešinti klubus.
„Mūsų veiklą pavadinčiau keistoku „startupu“. Per pastaruosius 7 metus nesugeneravome kažkokios apčiuopiamos komercinės naudos, bet olimpinis medalis atveria tikrai nemažai kelių, – aiškino kėdainiškis. – Svarbiausi šioje kelionėje buvo tiesiog žmonės, su kuriais pradėję bet kokią kitą veiklą, vis tiek būtume padarę panašiai. Visi išliko nuo pat ankstyvųjų laikotarpių iki dabar, tad nesibaigiantis kolektyvo atsidavimas mums ir padovanojo olimpinį medalį. Tai yra nesėkmių istorija, po visų išmoktų pamokų pasibaigusi sėkmingai.“
Vienas iš tų kelių – Azijos rinkoje esantys kontraktai, prasidedantys nuo 10 ar 12 tūkst. eurų per mėnesį. Taip pat ir galimybė parduoti šį sportą kitoms, trijulių krepšinio dar besimokančioms šalims.
I.Grinevičiui baigus skaityti savo pranešimą, prasidėjo publikos klausimai. Pirmasis – ar įmanoma ir kada į 3x3 krepšinį pritraukti Eurolygos bei NBA žaidėjus?
„Teko olimpinėse žaidynėse šiek tiek pabendrauti su „USA Basketball“ viceprezidente Kim Bohuny, kai ji stebėjo rungtynes su pagrindinės JAV rinktinės nariais LeBronu Jamesu, Kevinu Durantu ir Derricku White'u, – sakė I.Grinevičius. – Nežinau, iš kurio, bet K.Bohuny sulaukė klausimo dėl galimo žaidimo trijulių krepšinyje sekančiose olimpinėse žaidynėse.
Manau, kad lygis kils smarkiai, bet sporto šakos taisyklės tuos skirtumus kažkiek sulygina. Turbūt Domanto Sabonio mums gali ir neprireikti aikštelėje, bet buvusių rinktinės krepšininkų, pereinančių į kiek garbingesnį amžių, tikrai norėtume. Viskas pasimatys ateinančius ketverius metus vyksiančių turnyrų eigoje – kur eina 3x3, kur eina kitos šalys.“
Ta proga organizacijos vadovas išsirinko savo svajonių ketveriukę, sudarytą iš Lietuvos žaidėjų.
„Dilentantiškai atsakysiu – treneris geriau žino. Ką žinau... D.Sabonį, turėdamas galimybę, tikrai pasiimčiau. Tada Igną Brazdeikį, turbūt ir Roką Jokubaitį, nes jis gerai jaučia šiame sporte naudingas pauzes. Reikia kokio nors mirtino metiko, tad pasirinksiu Deividą Sirvydį, dar ūgio turi“, – nieko nelaukdamas nutarė I.Grinevičius.
Paklaustas, ar ateityje nereikės išpirkinėti Nacionalinės krepšinio lygos („7bet-NKL“) atstovų kontraktų, ką šiais metais teko daryti su keliais bronzinės rinktinės nariais, I.Grinevičius buvo itin pozityvus.
„Klubai visiškai normaliai žiūrėjo į kontraktų išpirkimą, nes žaidėjus pasirašė žinodami apie jų aktyvumą trijulių krepšinyje. Šiuo atveju problema buvo menka, – tikino 28-erių kėdainiškis. – Ateityje su FIBA 3x3 priziniais fondais krepšininkai drąsiai galės uždirbti 100 tūkst. eurų ar dolerių per metus. Dar valstybės stipendijos, bei premijos už pergales turnyruose. Pilna specializacija į 3x3 žaidėjus turėtų įvykti, nes dėl sveikatos tiesiog neapsimoka dar rungtyniauti ir „7bet-NKL“. Kol tiek pinigų šiame sporte nebuvo jie žaidė, bet jau kitose olimpinėse žaidynėse nesusidursime su 5x5 komandos kontrakto iššūkiu.“
O kaip su aukščiausiu Lietuvos divizionu – ar klubai neplanuoja įkurti savo 3x3 komandų?
„Tokių kalbų buvo nuo pat pradžių – mano minėtas eksperimentas su „Hoptrans“ trijulių krepšinio turnyru. Jame žaidė ir „Betsafe-LKL“ ekipos, bet tada atsirado interesų susikirtimas, kai dalinomės ta pačia žaidėjų baze, o klubai nenorėjo, jog nuo to nukentėtų jų 5x5 komandos.
Reikėtų ieškoti atskirų 3x3 krepšininkų ir tokiu būdu sukurti klubą, bet pastarasis turėtų būti visiškai suinteresuotas, nes dirbtinai ar per prievartą to nepadarysi. Bandome ieškoti įvairių būdu tiek per savivaldybes, tiek per profesionalias komandas bei atskirus rėmėjus, – teigė I.Grinevičius. – Kam atsiranda entuziazmas ir galimybė disponuoti 100 tūkst. eurų biudžetu – gali turėti normalų 3x3 krepšinio klubą. Būtų nuostabu, jei Kauno „Žalgiris“ tokį turėtų bei savo vardu prisidėtų prie populiarinimo, bet per 6 metus dar taip neatsitiko.“
Pabaigai vienas iš žiūrovų pasidomėjo apie Kinijos situaciją, kuri užsieniečių žaidėjų dėka šaliai atnešė neblogą taškų kraitį, vėliau leidusį prasimušti į Paryžiaus olimpines žaidynes.
„Kinija yra labai svarbus subjektas FIBA 3x3, nes už jų pinigus finansuojama didžioji dalis prizinių fondų, vyksta daug turnyrų. Kinija suteikia vietas žaisti, organizuoja varžybas, todėl jai, esant tokiu svarbiu donoru, nemanau, jog atsiras kažkokių reguliavimų, trukdančių veikti pagal dabar esančias taisykles. Kaip buvo, taip ir išliks. Už nemenkas sumas vis tiek bus galima susigalvoti būdų, kaip apeiti sistemą“, – paaiškino I.Grinevičius.
