Tąkart pirmenybėse Italijoje iš 35 dalyvių B.Virbalytė užėmė 29 vietą.
„Turbūt šis mano pasirodymas šiandien buvo ne apie galutinę vietą, o apie kovą su savimi, apie mintis, ar turiu būti čia apskritai.
Iškovota teisė dalyvauti Europos čempionate man suteikė viltį, kad po 2022-ųjų, kai mano koja po traumos pagerėjo, aš sugrįšiu į sportą, nors ne tokia, kokia buvau, bet gal galėsiu iškovoti kelialapį į Paryžiaus žaidynes, – kalbėjo B.Virbalytė. – Dėjau visas pastangas, bet kiekvienos varžybos tik blogino situacija. Norėjau jaunajai kartai parodyti, kad duobių sporte būna daug, bet nereikia pasiduoti.
Garsėjau, kad niekada nepasiduodu, nepasitraukiu, tai man reikėjo baigti ir šias varžybas. Su kūnu pasikalbėjau ir iš jo išspaudžiau viską – bet šiame sezone jau sakau „viskas“.
Esu žmogus, kuris kažką greitai lepteli ir po to gailisi, ką pasakė. Ar baigiu karjerą? Norisi ramiai paskaičiuoti iki dešimties ir pakvėpuoti, sudėlioti visus taškus ir atsakyti sau pačiai. Arba turiu duoti savo kūnui kelių mėnesių pertrauką arba atsisėsti po sezono ir ramiai susidėlioti bei tada padaryti išvadas“.
Penktadienį Nacionalinėje Sporto agentūroje dirbanti B.Virbalytė jau parašė atsisveikinimo su sportu laišką: „Neįtikėtinos kelionės pabaiga. Galbūt ją reikėjo baigti anksčiau, bet šiandien tikrai nesigailiu. Juk didysis sportas ne tik apie šlovę, pergales, asmeninius rekordus, bet ir vidinę kovą, drąsą eiti į priekį, kai tavimi mažai kas tiki, laukimą ir kantrybę kopiant iš duobių, tikint savimi ir savo kūnu.
Žinojau, kad karjeros baigimas sportininkui – itin sudėtingas. Vis dėlto negalvojau, kad tai bus taip sudėtinga. Žaviuosi tais, kurie pasitraukia laiku. Pastaruosius penkerius metus širdis garsiai rėkė, kad turiu dar likti sportiniame ėjime. Kūnas – visai kita istorija. Jis rodė man visus įmanomus ženklus, kad jau gana. Bet šiandien nesinori kalbėti apie pastarųjų metų traumų virtines ir baimės jausmą, galvojant apie gyvenimą be sporto.
Norisi ramia siela išeiti ir padėkoti sportiniam ėjimui už nuostabiausią gyvenimo kelionę.
Pradėjau sportuoti 1998 m., tad daugiau nei 26 metus einu... „Wow“, kai pagalvoji, koks ilgas tai laikotarpis. Per šį laiką sudalyvavau 3 olimpinėse žaidynėse, 6 pasaulio čempionatuose ir 4 Europos lengvosios atletikos čempionatuose.
Svarbiausi sportiniai įrašai – 2015 m. ir 2018 m., kai įrodžiau sau ir kitiems, kad galiu daugiau nei manimi tikima.
Bet svarbiausia, kad per šį laikotarpį sukauptos patirtys augino mane kaip asmenybę, sutikti žmonės kūrė nuostabius prisiminimus, o artimiausieji kantriai palaikė ir buvo šalia! Ačiū visiems, kurie šioje kelionėje ėjo kartu su manimi.
Dabar laikas naujai kelionei – visiškai kitokiai, bet žinau, kad tik nuo manęs pačios priklausys, kaip sugebėsiu mėgautis ja...“.
