Iš skaudžią pamoką prisiminusio vicečempiono lūpų – svarbus patarimas Lietuvos paralimpiečiams

Kartu su jais paralimpiadoje varžysis Raimeda Bučinskytė lengvaatlečiai Aušra Garunkšnytė, Eivydė Vainauskaitė, Oksana Dobrovolskaja, Andrius Skuja, plaukikas Edgaras Matakas bei Osvaldas Bareikis.

Būtent pastarieji du sportininkai praėjusiose Tokijo paralimpinėse žaidynėse suspindo medaliais – abu paralimpiečiai iškovojo bronzą.

Prieš lietuvių pasirodymų startą savo įžvalgomis portalui lrytas.lt apie Paryžiaus žaidynes pasidalino Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos prezidentas, LSU mokslų daktaras, docentas bei 2004-ųjų Atėnų paralimpinių žaidynių čempionas Kęstutis Skučas.

„Aš manau, kad šis devynių sportininkų skaičius yra tikrai optimalus. Jei žiūrėsime į ankstesnes žaidynes, tai turėdavome golbolo komandą, kuri iškart pridėdavo šešis sportininkus, o dabar visas devintukas yra iš individualių sporto šakų. Manau, kad toks skaičius yra net artimas maksimaliam, pagal esamą situaciją galėjo būti ir blogiau, nes kvotų gavome ne tiek ir daug, bet, palyginti su sporto šakomis, turime net penkis lengvaatlečius, pagal kiekį tai viena didžiausių delegacijų.

Žinant visą patekimo į paralimpines žaidynes kontekstą, buvo įdomus momentas, kad gavome ir nemažai vardinių kvietimų. Yra jaunų sportininkų, kurie to dėka galės save išmėginti šioje scenoje.

Manau, kad tai yra didžiulis tiek Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos, tiek ir paralimpinio komiteto nuopelnas. Pastaruoju metu buvome labai matomi tarptautinėje arenoje, didžiulės mūsų sportininkų delegacijos važiuodavo į tarptautinius renginius. Su savo aktyviu dalyvavimu ir rezultatais dar labiau atkreipėme tarptautinio paralimpinio komiteto dėmesį, tas paralimpiečių skaičius tikrai yra tenkinantis“, – samprotavo jis.

K.Skučas ne tik vadovauja Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijai, bet ir treniruoja sportininkus bei stengiasi jiems suteikti kuo palankesnes pasirengimo sąlygas.

Būtent Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija šioms žaidynėms paruošė daugiau nei pusę delegacijos – penkis iš devynių paralimpiečių: šaulę R.Bučinskytę, plaukikę G.Čepavičiūtę ir lengvaatlečius A.Skują, D.Dundzį bei E.Vainauskaitę.

Kaip pralėkė sportininkų pasirengimas viso paralimpinio ciklo metu?

„Šis pasirengimo ciklas buvo kiek trumpesnis, nes dėl pandemijos Tokijo paralimpinės žaidynės buvo nusikėlusios vienerius metus į priekį. Tie treji metai prabėgo labai greitai, bet pats pasirengimas vyko tikrai sklandžiai, sportininkai šitame cikle tikrai gavo neblogesnes sąlygas negu turėjo anksčiau.

Didėjo finansavimas, didėjo galimybės, daugelis tikrai turėjo geras sąlygas pasirengimui. Didėjo stovyklų skaičius, ypač artėjant paralimpinėms žaidynėms. Pavyko tiek treneriams, tiek ir sportininkams įskiepyti apie stovyklų naudą, nes stovyklose darbas yra kur kas intensyvesnis, tu atsiriboji nuo pašalinių dalykų, gali koncentruotis tik pasirengimui.

Kai kurie sportininkai turėjo galimybes išvykti į užsienį, kitiems buvo suteiktos labai geros sąlygos Druskininkuose esančiame sporto centre.

Kalbant apie varžybas, jų skaičius taip pat prasiplėtė, atsirado daugiau galimybių sportininkams save išbandyti ne tik treniruotėse bei stovyklose. Kai jau žinojome pirmuosius paralimpiečius arba potencialius Paryžiuje besivaržysiančius sportininkus, dėmesys jiems padidėjo dar labiau, atsirado dar daugiau varžybų, ypač ten, kur reikia dar daugiau psichologinio pasirengimo.

Visą pasirengimą vertinčiau neblogai, labiausiai džiugu, kad pavyko išvengti didelių traumų, tai leidžia tikėtis geresnių rezultatų“, – tęsė LSU docentas.

Iš devynių Paryžiaus žaidynėse dalyvausiančių Lietuvos paralimpiečių A.Garunkšnytei, E.Vainauskaitei, G.Čepavičiūtei ir R.Bučinskytei tai bus pirmoji paralimpiada kajeroje.

Tuo metu K.Skučas yra dalyvavęs net penkiose paralimpinėse žaidynėse, kokį patarimą jis norėtų perduoti žaidynių debiutantams?

„Dalyvavimas paralimpinėse žaidynėse turi savo išskirtinumo, nes pasaulio ar Europos čempionatuose tikrai nėra tokio spaudimo, nėra tiek žiūrovų, nėra tiek lūkesčių – paralimpinėms žaidynėms visada yra didesnis dėmesys. Tai prideda spaudimo iš išorės.

Sportininkas visada prieš startą turi įvairių minčių, o kai kurie veiksniai paskui sukelia ir papildomą įtampą. Mano patarimas būtų stengtis emocionaliai į viską nereaguoti, pabūti savyje.

Labai sunku kalbėti apie kažkokį konkretų atvejį, nes kiekvienas sportininkas viską priima skirtingai. Manau, kad tam tikri momentai turi būti „atidirbti“ dar iki žaidynių – kai kas naudojasi psichologo pagalba, kiti ieško kitų nusiraminimo būdų.

Manau, kad tas jaudulys ir adrenalinas tikrai bus, reikia tiesiog save pabandyti nuteikti ir galbūt per daug nesureikšmini varžybų tiek daug, kiek to reikalauja aplinka. Noriu patarti auklėtiniams neužsidėti tos naštos, kad jie parodytų tai, ką jie gali šiai dienai“, – tęsė LNSF prezidentas.

Būtent jis 2004-ųjų Atėnų paralimpinėse žaidynėse suspindo sidabru plaukimo rungtyje.

Prisimindamas savo paralimpinę patirtį K.Skučas prakalbo ir apie visam gyvenimui įstrigusias emocijas, ir apie gautas skaudžias pamokas.

„Pojūtis dalyvauti paralimpinėse žaidynėse yra tiesiog didingas. Labiausiai atsimenu savo pirmąsias paralimpines žaidynes, kurios 2000 metais vyko Sidnėjuje. Jau nuo pirmos akimirkos, kai tu atvažiuoji į olimpinį kaimelį, kai susipažįsti su arenomis, ta žiūrovų atmosfera, masiškumas...

Tada pradedi pergalvoti apie savo startus, stengiesi save privesti prie tos kondicijos, kad tu parodytum geriausią rezultatą. Tą akimirką tu suvoki, ko tu čia atvažiavai, kad tai yra didžiausias savo šalies atstovavimas, tada ir sau keli didesnius reikalavimus.

Jei kalbėti apie jaudulį, tai turbūt su kiekvienomis paralimpinėmis žaidynėmis to jaudulio buvo vis mažiau, bet man labiausiai koją pakišo įvykis, kuris nutiko 2008-ųjų Pekino paralimpinėse žaidynėse.

Tada buvo sukeltas labai didžiulis spaudimas sau, atrodo, aš labai daug dirbu, save nuteikinėju, kad tikrai bus geras rezultatas, o ir fizine prasme turėjau labai gerą formą. Į Pekino žaidynes atvykau jau laimėjęs sidabro medalį Atėnų žaidynėse, tad tie lūkesčiai buvo sukelti.

Pamenu ir buvo vienos žurnalistės pastebėjimas, kad: „Atėnuose laimėjote sidabrą, o dabar Pekine lauksime aukso.“

Jei tu savęs nesukontroliuoji, tokie dalykai įkrenta į tavo galvą ir nebesuvaldai savęs. Atrodė, kad kaip tik buvau labai ramus, bet tą akimirką perspaudžiau lazdą. Tas per didelis noras taip pat gali turėti pasekmkų.

Tada net nesupratau, kas įvyko, negalėjau net padaryti normalaus grybšnio. Finalo plaukime nuo savo asmeninių rezultatų atsilikau 4–5 sekundėmis ir finišavau penktas, nors į finalą patekau trečiu rezultatu.

Man buvo didžiulis šokas, nes jau buvau praktiškai įsidėjęs medalį į kišenę, bet man tai buvo didžiulė pamoka. Bet kiekvienas sportininkas turi išmokti savo pamokas ir judėti toliau“, – kalbėjo paralimpinis vicečempionas.

Būtent psichologinės stiprybės jis nori palinkėti visiems Lietuvos paralimpiečiams, o ypatingai lengvaatlečiui A.Skujai, kuriam psichologija užkirto kelią sėkmingesniam pasirodymui pasaulio čempionate.

Žvelgdamas į Lietuvos paralimpinę rinktinę LSU mokslų daktaras negailėjo šiltų žodžių Paryžiuje startuosiantiems sportininkams.

„Jei kalbėtume apie jaunimą – plaukikė G.Čepavičiūtė jau dabar rodo labai aukštus rezultatus, dalyvaudama tiek pasaulio, tiek ir Europos įvairiuose tarptautiniuose renginiuose. Tuo pačiu pasižymi ir lengvaatletė E.Vainauskaitė.

Dalyvaudamos šiose paralimpinėse žaidynėse šios sportininkės turės daugiau motyvacijos ateičiai. Jos parsiveš visą kraitį ne tik puikių emocijų, bet ir didesnės brandos, tai įkvėps jas žengti toliau profesionalaus sporto keliu.

Jeigu tokio rango varžybose joms pavyktų pasiekti savo geriausius rezultatus arba būti šalia jų, tai jau būtų tikrai geras pasiekimas.

Šios sportininkės į paralimpines žaidynes tikrai pateko ne atsitiktinai – E.Vainauskaitė tikrai pasižymi ir spindi savo neeiliniu charakteriu, užsispyrimu ir darbo etika, o G.Čepavičiūtė taip pat nusipelno pačių geriausių žodžių, ją pažįstu dar nuo jos vaikystės, nes pats buvau plaukime daugelyje metų.

Ji labai perspektyvi sportininkė, džiugina šios sportininkės branda ir asmenybės augimas. Kaip sportininkei jai šios paralimpinės žaidynės tikrai duos labai daug.

Norėčiau išskirti Donatą Dundzį, man patinka jo charakteris, varžybose rodomi rezultatai, jis sugeba parodyti rezultatus svarbiausiu momentu. Taip pat norėčiau išskirti ir šaulę Raimedą Bučinskytę, jos sporto šaka yra ta, kurioje reikia šaltų nervų, čia psichologinis pasirengimas yra vienas iš svarbiausių.

Didelio potencialo turi ir aklieji sportininkai – tiek ir E.Matakas, tiek ir lengvaatletė O.Dobrovolskaja, maratono bėgikė A.Garunkšnytė, imtynininkas O.Bareikis, kuris turi labai gerą charakterį.

Linkime geriausio rezultato, o tie medaliai ateis, jei tik bus rezultatas“, – samprotavo Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos prezidentas.

-