Jei ne įgimta negalia, kažin ar dabartinė paralimpietė G. Čepavičiūtė būtų užkariavusi baseino takelį. Patarus medikams, tėvai nusprendė išbandyti vandens procedūras, kai mergaitei buvo vos keli mėnesiai.
„Dėl įgimtų kelių sąnarių ir raumenų problemų, mano kojos neišlaiko mano viršutinės kūno dalies. Kasdien dėviu specialius įtvarus, kurie užsifiksuoja per kelį ir leidžia man stovėti, eiti. Kartais žmonės manęs klausia, ar aš su tais įtvarais ir baseine plaukiu, o aš atsakau klausimu, o ar jūs plaukiate su batais?“, – šypsosi plaukikė.
Aukso medalininkė treniruojasi 6 dienas per savaitę
Vaikiški žaidimai baseine sveikatai gerinti galiausiai tapo nuolatinėmis rimtomis treniruotėmis ir tikru darbu. Mergina vandenyje skina vis naujas pergales. Praėjusiais metais Tailande vykusiose Pasaulio neįgaliųjų sporto žaidynėse G. Čepavičiūtė pelnė aukso medalį.
„Galiu drąsiai pasakyti, kad be sporto jau neįsivaizduoju savo gyvenimo. Treniruojuosi šešias dienas per savaitę, tik sekmadienį ilsiuosi. Nors žaidynių metu reikia nuplaukti 100 arba 200 metrų, kad galėčiau pasiekti rezultatą, treniruotėse turiu nuplaukti kur kas daugiau. Treniruočių metu plaukiu 3–4 kilometrus, daug dirbame ugdant ištvermę, fizinį ir psichologinį pasiruošimą“, – pasakoja G. Čepavičiūtė.
Rugpjūčio 28 – rugsėjo 8 dienomis Prancūzijos sostinėje vyksiančiose Vasaros paralimpinėse žaidynėse plaukikė startuos dvejose rungtyse: 100 metrų nugara ir 200 metrų kompleksiniu būdu. G. Čepavičiūtės debiutas reikšmingas ne tik jai, bet ir visai Lietuvai – ji yra pirmoji šaliai atstovaujanti plaukikė moteris paralimpinėse žaidynėse per visą šalies istoriją.
„Kol kas nenoriu galvoti, kokį rezultatą pasieksiu. Paskutinės didesnės varžybos, kuriose teko dalyvauti, buvo birželį, tad praėjo pakankamai daug laiko. Treniravausi kaip visada, intensyvumo nedidinome. Pastebėjome su trenere, kad labai svarbu išlaikyti balansą tarp kokybiško poilsio ir kokybiško darbo treniruotėse – kai esu gerai pailsėjusi, galiu pasiekti geresnių rezultatų. Paryžiuje pamatysime, kaip šįkart man sekėsi pasiruošti“, – teigia plaukikė.
Palaikymo Lietuvos paralimpinei rinktinei bei aktyviems žmonėms su negalia reikia ne vien žaidynių metu, bet nuolat.
„Sportuojančių žmonių su negalia, nesvarbu, kaip tai darytų – profesionaliai ar mėgėjiškai, siekiant asmeninių ar visai šaliai reikšmingų pergalių – atkaklumas nepasiduoti ir siekti tikslo įkvepia visus mus. Palaikome žmonių su negalia ryžtą ir kasdienę kovą už geresnes galimybes džiaugtis gyvenimu, būti visaverčiais visuomenės nariais visose gyvenimo srityse – kultūroje, mene, sporte, versle ir kitur“, – sako Daiva Budrikė, Lietuvos paralimpinės rinktinės mecenatės „Bitė Lietuva“ įvaizdžio komunikacijos skyriaus vadovė.
Kviečia daugiau judėti ir sportuoti
Į šiemet Lietuvai jubiliejines, 10-ąsias po Nepriklausomybės atkūrimo, paralimpines žaidynes vykstanti „Parateam“ komanda kaip niekada moteriška – iš 9 šaliai atstovausiančių sportininkų net 5 moterys.
„Labai smagu matyti, kad moterų profesionaliame sporte daugėja, nepaisant joms kylančių iššūkių, nes tai tikrai nėra lengvas gyvenimo kelias. Paryžiaus paralimpinėse žaidinyse kartu su manimi debiutuos šaulė Raimeda Bučinskytė ir maratoną bėgsianti lengvaatletė Aušra Garunkšnytė. Išties nuostabu būti tokioje stiprioje komandoje“, – sako G. Čepavičiūtė.
Plaukikė neslepia, kad jaudulys prieš lemiamas varžybas dar nekamuoja – šis dažniausiai pasirodo likus nedaug laiko iki starto.
„Labai džiaugiuosi, kad dalyvausiu paralimpinėse žaidynėse, esu dėkinga už šią galimybę. Šiuo metu vis dar esu rami, labiau smalsauju, nei nekantrauju“, – teigia G. Čepavičiūtė, vardinio kvietimo pasirodyti Paryžiuje sulaukusi vos prieš porą mėnesių.
Pasibaigus paralimpinėms žaidynėms, nepriklausomai nuo pasiekto rezultato, jaunosios plaukikės dar laukia 12-ta klasė mokykloje. Laisvalaikiu menu ir kultūra besidominti mergina svarsto vėliau rinktis politikos ir teisės studijas, o vietos sportui visada užteks – juo užsiimti pataria ir kitiems.
„Suprantu, kad ne kiekvienas žmogus yra sutvertas profesionaliam sportui, bet palinkėčiau visiems daugiau judėti, išbandyti kažką naujo vien dėl savo geresnės sveikatos, savijautos. Kai pasportuoji, ir nuotaika pasitaiso, pasaulis pasidaro šviesesnis“, – sako G. Čepavičiūtė.
