Delegacija kukli, bet išdidi. Devyni Lietuvos paralimpinės rinktinės atstovai pasiruošę šturmuoti Paryžių, kur aukštai iškeltomis galvomis ir degančiomis širdimis sieks savo svajonių. Būtent tokiomis nuotaikomis rugpjūčio 26 d. į jubiliejines dešimtąsias Nepriklausomos Lietuvos paralimpines žaidynes išvyko dalis šalies delegacijos sportininkų.
Lietuvai paralimpiniame Paryžiuje atstovaus lengvaatlečiai Aušra Garunkšnytė, Oksana Dobrovolskaja, Eivydė Vainauskaitė, Andrius Skuja ir Donatas Dundzys, plaukikai Gabrielė Čepavičiūtė ir Edgaras Matakas, dziudo imtynininkas Osvaldas Bareikis ir šaulė Raimeda Bučinskytė.
Plaukikas E.Matakas 2021 m. paralimpiniame Tokijuje iškovojo bronzos medalį. Analogišką apdovanojimą Japonijoje iškovojo ir dziudo rungties atstovas Osvaldas Bareikis.
„Paralimpinėse žaidynėse kaip nepriklausoma Lietuva dalyvaujame nuo pat 1992 metų. Mes ne tik dalyvaujame, bet kartu kuriame kitokį, geresnį, teisingesnį pasaulį. Visų pirma šią istorija kuria mūsų atletai, tačiau visuomet svarbu prisiminti, kad už jų nugarų stovi treneriai, artimieji, geros valios rėmėjai ir organizaciniais procesais besirūpinantys žmonės.
Linkėdamas pergalių ir sportinių pasiekimų paralimpinėsė žaidynėse, dėkoju jums už jūsų drąsa ir ryžtą sporto arenose ir kasdieniuose gyvenimuose“, – į Prezidento rūmų Kolonų salėje susirinkusius Lietuvos paralimpiečius kreipėsi Gitanas Nausėda. Prezidentas atskleidė, kad vyks į Paryžiaus žaidynių atidarymą palaikyti mūsų ekipos.
„Tai, ką mes matysime paralimpiadoje, bus laiko taškas, momentas, iki kurio bus išgyventa ir daugybė vilties kupinų, džiugių akimirkų, ir nesėkmių, sunkumų. Norisi, kad tas momentas būtų kuo gražesnis. Ir nors kartais gali nutikti taip, kad nesėkmė pakiš koją, tačiau niekada nebus taip, kad tik sėkmė garantuos rezultatą. Tad ir dabartinis rezultatas – dalyvavimas paralimpinėse žaidynėse. Tikiu, greit mus džiuginsiantys rezultatai, visų pirma, yra jūsų nuoseklaus darbo ir atkaklumo rezultatai. Linkiu jums ne tik pergalių, bet ir šiltų asmeninių įspūdžių, kuriuos parsivešite iš šio laiko momento“, – paralimpiečiams kalbėjo Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Olimpinę vėliavą atidarymo ceremonijoje paralimpiniame Paryžiuje neš rinktinės kapitonas, lengvaatletis Donatas Dundzys ir plaukikė Gabrielė Čepavičiūtė.
„Tai – didžiulė garbė. Aš pagalvojau, kad Lietuvos vėliavos nešimas yra it simbolis pasauliui parodyti, jog Lietuva nėra didelė šalis, bet paralimpinis sportas yra ir mes turime sportininkų. Žinoma, nors mes dviese nešime vėliavą, bet ji atstovauja visu Lietuvos žmones ir parodo mūsų visų vienybę“, – sakė 18-metė G.Čepavičiūtė, kuri jau netrukus debiutuos paralimpinėse žaidynėse.
„Lietuvos vėliavos nešimas – it didžiulis įvertinimas kaip sportininkui“, – pridūrė D.Dundzys.
Tiesa, šįsyk Lietuvos paralimpinė delegacija į Paryžių vyks be golbolo rinktinės, kuri 2021 m. Tokijuje užėmė trečiąją vietą.
„Mes labai džiaugiamės, kad devyni sportininkai yra individualių sporto šakų. Tai turbūt viena didžiausių delegacijų iš individualių sporto šakų, nes visąlaik būdavo golbolo rinktinė, kuri atnešdavo papildomus šešis žmones į delegaciją.
Susidomėjimas neįgaliųjų sportu dėl golbolo rinktinės (nebuvimo) nežinau, ar keičiasi. Bet faktas – Lietuvoje bus transliuojamos paralimpinės žaidynės. Elementariai būtų daug daugiau transliacijų, bet nemanau, kad susidomėjimas nemanau, jog bus mažesnis“, – sakė Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.
Dėmesys paralimpiniam sportui
Tokijo olimpinėse žaidynėse 2021 m. dėl COVID-19 vyko be sirgalių, o tai lėmė, kad atletams teko varžytis prie visiškai tuščių tribūnų.
Bronzos medaliu Japonijoje pasidabinęs plaukikas E.Matakas teigė, kad labiau mėgaujasi, o ne jaučia stresą, kai tribūnose yra sirgaliai.
„Aš kaip tik laukiu to. Man patinka, kai tribūnos ūžia, ošia. To buvau labai pasiilgęs. Labai džiaugiuosi, kad tą vėl pavyks pajausti“, – kalbėjo E.Matakas.
Primename, kad tai – dešimtosios paralimpinės žaidynės nepriklausomos Lietuvos istorijoje, o anot sportininkų, žaidynėmis yra susidomėję daugiau žmonių, o pati istorija yra žavinga ir leidžianti tikėti, kad paralimpinis sportas Lietuvoje deda žingsnius į priekį.
„Galiu pasakyti, kad lyginant su paprastomis varžybomis, susidomėjimas paralimpinėmis žaidynėmis – kur kas didesnis nei Europos čempionatais“, – sakė plaukikas E.Matakas.
„Aš manau, kad paralimpinis sportas Lietuvoje deda žingsnius į priekį. Pagalvojus – 1992 m. pirmosiose paralimpinėse žaidynėse buvo keturi atletai, o dabar esame devyni. Taip pat faktas, kad dabar daugiau žmonių vertina paralimpinį sportą ir nelaiko jo antraeiliu sporto renginiu.
Žingsniai yra daromi, bet vis dar reikia daryti žingsnius į priekį, jeigu reikėtų lyginti su kitomis valstybėmis. Bet... reikia pasidžiaugti ir mažomis pergalėmis“, – sakė G.Čepavičiūtė.
„Mes gauname vis didesnį dėmesį ir iš Lietuvos politikų, ir iš Lietuvos bendruomenės, visuomenės bei verslo“, – pridūrė LPAK prezidentas M.Bilius.
Pasiruošimas slypi psichologijoje
LPAK prezidentas M.Bilius teigė, kad sportininkai prieš paralimpinį Paryžių turėjo gan neblogas sąlygas ruoštis gyvenimo startams.
„Manau ir esu įsitikinęs, kad sportininkai yra motyvuoti vien dėl to, jog jie jau dalyvauja paralimpnėse žaidynėse. Sąlygos... mano supratimu ir mano žiniomis jos vis gerėja“, – kalbėjo M.Bilius.
Nepaisant gerėjančių sąlygų, sportininkai dažnu atveju it studentai norės papildomo laiko pasiruošimui.
Tą pripažino Europos čempionatuose spindinti 50-ies Raimeda Bučinskytė, kuri Paryžiuje dalyvaus debiutinėse paralimpinėse žaidynėse.
„Iš pat pradžių darai tą, ką turi padaryti, paskui išsiryškini silpnąsias vietas, po to su jomis dirbi ir... kaip studentui... (šypsosi – red.) kad savaitėlę (papildomą – red.) duotų... jau tada nušlifuočiau ir tą, ir tą. Keičiasi nuotaikos, vidinė būsena, pradeda lįsti negeri technikos elementai“, – sakė R.Bučinskytė.
Negana to, R.Bučinskytė atskleidė, kad šįsyk pasirengimas buvo kiek kitoks.
„Tikrai daug kas kito. Paskutiniu metu buvo atsisakyta socialinių tinklų tam, kad savęs pernelyg nejaudinti, kad kažkas yra atostogose, kad kažkas prie palmių, o tu esi savo šaudyklose su pistoletu (šypsosi – red.). Norėjosi kiek įmanoma labiau išlaikyti vidinę ramybę ir su savimi susidraugauti“, – sakė šaulė.
2018 m. ir 2022 m. „Grand Prix“ serijos varžybose R.Bučinskytė pasidabino sidabro medaliais ir, atrodo, kad jaudulio prieš paralimpinį Paryžių turėtų būti kiek mažiau, kadangi Europoje R.Bučinskytė – viena geriausių.
Lietuvė atskleidė, kad emocijos – kirba, bet stengiasi pernelyg į jas nesikoncentruoti.
„Kai viduje jausmas kirba, esu čia ir dabar. Lietuvoje viskas gražu, žaliuoja ir stengiuosi mintimis neperšokti į ateitį, kad bereikalingai nekelti sau streso. Pati jaučiu, kad viduje esu kiek jautresnė, bet per pasirengimą norėjosi save analizuoti ir atrasti vidinę ramybę“, – pridūrė R.Bučinskytė
„Psichologiškai jaučiuosi pasiruošęs gerai. Tai – man trečios paralimpinės žaidynės. Tikriausiai, kad tokios ramybės ir susifokusavimo, nebuvo. Dabar jaučiuosi tikrai gerai tiek psichologiškai, tiek fiziškai esu pasiruošęs“, – pridūrė plaukikas E.Matakas.
Be garsių pareiškimų
Į paralimpinį Paryžių pirmadienio popietę išskrido keturi Lietuvos sportininkai, kurie visi vieningai pritarė, kad lengva nebus, bet kartu nori gerinti savo asmeninius rezultatus ir parodyti, kad Lietuva paralimpiniame sporte yra stipri.
2021 m. E.Matakas Tokijuje iškovojo bronzą, tačiau prieš išvyką į Paryžių plaukikas sau ant kaklo medalio nesikabino.
„Jaučiamės pasiruošę, tad dabar reikia realizuoti tai. Nesakyčiau, kad į medalius keliu į viršų. Mano tikslas – plaukti greičiau nei šį sezoną tą dariau ir bandyti priartėti prie asmeninių laikų“, – sakė E.Matakas.
„Didžiausia svajonė buvo patekimas į Paryžių, o po to – atsakomybės našta yra didesnė nei pats smagumas... Europos čempionatuose – kiek lengviau, o ten, kur suvažiuoja visi – sunkiau. Yra labai daug gerų šaulių iš Indijos, Irako, Irano. Tai (paralimpinės žaidynės) – visai kitas lygis, bet stengiuosi nesivaržyti į kitas varžoves, stengiuosi koncentruotis į savo darbą.
Pastoviai kartoju – visa magija šaudyme yra technika.
Jau kaip ir pagrindinį gyvenimo tikslą turime, kas yra labai svarbu. Dėl jo tu mažiau sergi, turi geresnę nuotaiką, neturi laiko veltis į kitų gyvenimus, aiškinti, kaip jie turėtų gyventi. Dabar esi susikoncentravęs į savo darbą ir nėra kada plepėti. Taip pat linkiu nepamiršti pasimėgauti varžybomis. Tai – atsakomybė, našta, bet iš Paryžiaus reikia išsinešti ir gerų emocijų“, – sakė R.Bučinskaitė.
„Labai nekantrauju vykti į Paryžių. Labai noriu pamatyti tai, kokia bus aura Paryžiuje. Kadangi žinau, kad patekau su vardiniu kvietimu ir žinau, kaip plaukia mano varžovės, žinau, jog jos yra už mane stipresnės, sau labai didelių lūkesčių nekeliu. Žiūriu į varžybas it į galimybę pasirodyti, kas aš esu“, – teigė plaukikė G.Čepavičiūtė.
„Sau norėčiau palinkėti pasimėgavimo varžybomis ir neperdegti. Tu esi fiziškai pasiruošęs, bet tada, kai sėdi prie bokštelio, viską lemia tavo psichologinis pasiruošimas“, – pridūrė G.Čepavičiūtė.
Primename, kad Paryžiaus paralimpinės žaidynės vyks nuo rugpjūčio 28 d. iki rugsėjo 8 d., o visas naujienas galėsite sekti portale lrytas.lt.
Lietuvos paralimpiečių startų Paryžiuje tvarkaraštis (Lietuvos laiku):
Rugpjūčio 28 d., trečiadienis
21.00 val. Paryžiaus vasaros paralimpinių žaidynių atidarymo ceremonija
Rugpjūčio 30 d., penktadienis
11.07 val. Plaukimas. Gabrielė Čepavičiūtė (SM6 klasė – 200m kompleksiniu būdu). Atranka
19.01 val. Plaukimas. Gabrielė Čepavičiūtė (SM6 klasė – 200m kompleksiniu būdu). Finalas
21.50 val. Lengvoji atletika. Donatas Dundzys (F37 klasė – rutulio stūmimas). Finalas
Rugpjūčio 31 d., šeštadienis
12.42 val. Plaukimas. Edgaras Matakas (S11 klasė – 50m laisvu stiliumi). Atranka
13.00 val. Šaudymas. Raimeda Bučinskytė (10 metrų pneumatiniu pistoletu). Atranka
15.45 val. Šaudymas. Raimeda Bučinskytė (10 metrų pneumatiniu pistoletu). Finalas
21.27 val. Plaukimas. Edgaras Matakas (S11 klasė – 50m laisvu stiliumi). Finalas
Rugsėjo 3 d., antradienis
13.00 val. Lengvoji atletika. Oksana Dobrovolskaja (F11 – disko metimas). Finalas
Rugsėjo 4 d, trečiadienis
11.05 val. Lengvoji atletika. Andrius Skuja (F46 klasė – rutulio stūmimas). Finalas
13.02 val. Lengvoji atletika. Eivydė Vainauskaitė (F46 klasė – rutulio stūmimas). Finalas
Rugsėjo 5 d., ketvirtadienis
11.10 val. Plaukimas. Edgaras Matakas (SB11 klasė – 100m krūtine). Atranka
19.01 val. Plaukimas. Edgaras Matakas (SB11 klasė – 100m krūtine). Finalas
Rugsėjo 6 d., penktadienis
11.00 val. Dziudo imtynės. Osvaldas Bareikis (J2 klasė – svorio kategorija iki 73 kg). Atranka
17.00 val. Dziudo imtynės. Osvaldas Bareikis (J2 klasė – svorio kategorija iki 73 kg). Finalai
12.50 val. Lengvoji atletika. Donatas Dundzys (F37 klasė – disko metimas). Finalas
Rugsėjo 7 d., šeštadienis
10.57 val. Plaukimas. Gabrielė Čepavičiūtė (S6 klasė – 100m nugara). Atranka
18.53 val. Plaukimas. Gabrielė Čepavičiūtė (S6 klasė – 100m nugara). Finalas
Rugsėjo 8 d., sekmadienis
Lengvoji atletika. Aušra Garunkšnytė (T12 klasė – maratonas). Starto laikas paaiškės vėliau.
