„Mes tą ekstremalų sportą Lietuvoje gvildename jau gana seniai, bet esminis skirtumas ėmė jaustis, kai ši sporto šaka tapo olimpiniu sportu, taip nutiko nuo Tokijo olimpinių žaidynių“, – portalui lrytas.lt pasakojo Lietuvos BMX dviračių federacijos prezidentas Deividas Budkovas.
Jo, kaip profesionalaus BMX dviračių sportininko karjera būtent ir prasidėjo dar 2008 metais vykusiame viename iš festivalio „Karramba“ renginių.
Šiais metais, rugpjūčio 17-ąją, ekstremalaus sporto gerbėjai vėl suplūdo į Palangą, kurioje savo jėgas išbandė apie 150 ne tik BMX dviratininkų, bet ir riedutininkų bei riedlentininkų. Renginyje varžėsi sportininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Jungtinės Karalystės ir Vokietijos.
„Stengiamės aktyviai palaikyti šio sporto gyvybę“, – tęsė ir pats festivalyje besivaržęs D.Budkovas.
Federacijos vadovas ne tik varžėsi, bet ir tapo BMX dviračių įskaitos nugalėtoju. Antrąją vietą šioje įskaitoje užėmė svečias iš Latvijos Krists Kanuks, o trečiąją – Lukas Žukauskas.
Riedlentininkų įskaitoje čempionu tapo Tomas Monkevičius, antrąją vietą užėmė Rokas Petravičius, o trečiąją – Mantas Vaškelaitis.
Riedučių įskaitoje pergales šventė festivalio svečiai – Adrianas Rybickis, Kristopheris Rudzatas ir Juris Jankovskis.
„Karramba“ festivalis nebuvo vienintelis ekstremalaus sporto gerbėjų renginys šį rugpjūtį. Kiek anksčiau, rugpjūčio 10-ąją, geriausi Lietuvos BMX dviratininkai rinkosi į Vilniaus rajone esančius Avižienius, kuriuose buvo surengtas Lietuvos BMX dviračių čempionatas.
Naujutėliame uždengtame „Banga Ramp Park“ parke tąsyk tiek „Elite“, tiek ir „Open“ grupėje triumfavo Martynas Lagauskas, šalies vicečempionu tapo D.Budkovas, o bronzos medalius iškovojo čempionato Karolis Lamsargis („Elite“ grupė) bei Kristianas Sponsas („Open“ grupė).
Geriausio varžybų triuko savininku tapo vietinis talentas Marekas Beliakas.
„Manau, kad aktyvių sportininkų, kurie yra labiau pažengę, yra apie kelis šimtus, o tiesiog važinėjančių – iki kelių tūkstančių. Aktyviai varžybose dalyvaujančių yra apie 50 dviratininkų.
Bandome su naujais uždarais angarais, treniruočių programomis, renginiais šį kiekį didinti bei populiarinti šią sporto šaką“, – portalui lrytas.lt sakė šalies vicečempionu tapęs D.Budkovas.
Pasak jo, Lietuvos čempionatai yra ypatingi tuo, kad juose dalyvaujantys sportininkai kaupia įskaitinius taškus, kurie padeda BMX dviratininkams praverti duris į tarptautines varžybas.
„Įkūrėme asociaciją, Lietuva praėjo rinkti tarptautinius taškus, įstojome į tarptautinę rinką. Sukūrėme olimpinę komandą“, – apie vos per kelerius metus pasiektus darbus pasakojo BMX dviračių asociacijos prezidentas.
Talentus augina patys
Vis labiau populiarėjantį BMX dviračių sporto gūsį pajuto ir Lietuva – ši sporto šaka tapo labiau atviresnė ir dėl pagerėjusių infrastruktūros sąlygų.
„Bendromis jėgomis per trejų, ketverių metų įdirbį, iš visos Vakarų Europos, Lietuvoje dabar turime vienas iš geriausių sąlygų tobulėti. Neseniai buvo pastatytas uždaras angaras Avižieniuose („Banga Ramp Park“), kuris yra labai aukšto lygio.
Atvirų parkų infrastruktūra taip pat yra labai padidėjusi, Vilniuje taip pat yra įkurti keturi-penki nauji parkai, konsultuojasi ir mažesni miesteliai, kaip reikia įkurti tinkamus parkus. Norisi, kad Lietuva būtų žinoma kaip šalis, kuri yra labai tinkama ekstremaliam sportui“, – pasakojo D.Budkovas.
Asociacijos prezidento teigimu, BMX sporto bendruomenė neturi susikūrusi oficialiai pasaulyje pripažintos treniruočių sistemos, bet mokytis profesionaliai važiuoti su BMX dviračiu sąlygos mūsų šalyje yra sukurtos.
„Mes treniruojame vaikus aktyviai jau ne vienerius metus, pasiekėme norimus rezultatus. Tas treniravimas buvo uždarose patalpose, saugiose aplinkose, su tėvų priežiūra. Testavomės programas, pasiekėme sėkmingų rezultatų, išauginome jaunų sportininkų“, – pridūrė jis.
Norintys pasinerti į profesionalias treniruotes, tai padaryti galės jau nuo šio rudenio – „Banga Ramp Park“ parke bus sudaromos jau su naujais treneriais išbandytos treniruočių programos.
Tikisi neeilinio renginio
Lietuvos BMX asociacija taip pat siekia stiprinti ryšius ir su šalies dviračių federacija bei Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu (LTOK), nes be komandinio palaikymo iškilti tarptautiniame lygmenyje šiai sporto šakai yra labai suku
„Stengiamės kelti tą komandos biudžetą, jis mums leis aktyviai dalyvauti tarptautinėse varžybose.
Mes atsiliekame, lyginant su Anglija, Prancūzija ar Australija, latviai taip pat ties tuo puikiai dirba. Mūsų lygis yra panašus, bet turi būti didelis komandinis darbas, turi įsitraukti ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, turime kelti biudžetus, kad parodytume rezultatus.
Tikimės, kad nebūsime taip toli ir pradėsime „muštis“ į stipriausiųjų 50-ukus“, – kalbėjo D.Budkovas.
Naujai iškeptas Lietuvos BMX dviračių vicečempionas pridūrė, kad kol kas vienas iš didžiausių iššūkių yra derinti šią sporto šaką kartu su asmeniniu gyvenimu – ribotas finansavimas neleidžia paversti šios sporto šakos pagrindiniu pajamų šaltinių.
Vis dėlto net ir riboti finansiniai ištekliai neužkerta kelio asociacijos ambicijoms. Jau po žiemos D.Budkovas tikisi kartu su komanda surengti Lietuvoje dar neregėtas varžybas.
„Turime didelį tikslą padaryti C1 kategorijos varžybas, kurių dar nėra buvę Lietuvoje. Jose tarptautiniai taškai būtų skiriami visų dalyvaujančių rinktinių sportininkams. Jie remiami savo šalies atvyktų į Lietuvą ir jau rinktų olimpinius taškus“, – kalbėjo jis.
Svajonė – olimpiada
Neužmiršti liko ir tarptautiniai tikslai, kuriuose Lietuvos garbę dažniausiai gina geriausi šalies BMX dviratininkai D.Budkovas bei Martynas Lagauskas.
„Žiūrėsime, kaip pavyks suderinti biudžetus, yra planuojama apsilankyti turnyruose Šveicarijoje, Dubajuje. Žiūrėsime, kuris iš mūsų važiuos, nes Lietuva dar nėra tokia šalis, kurioje būtų skiriama daug biudžeto.
Mums ir yra vienas iš didžiausių iššūkių išsiųsti sportininkus į tarptautines varžybas, nes kiekviena kelionė kainuoja.
Finansiškai pakelti tą varžybų tempą yra labai sunku“, – samprotavo D.Budkovas.
Olimpinėje šeimoje 2020-ųjų Tokijo olimpiadoje debiutavusi BMX dviračių sporto šaka buvo neatsiejama ir šių metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, tiesa, joje kol kas Lietuvos vardo negirdėjome.
Vis dėlto BMX dviračių asociacijos prezidentas tikisi, kad ateityje vyksiančioje didžiausioje sporto šventėje BMX bendruomenė išvys ir Lietuvos trispalvę.
„Nerealu būtų išsiųsti lietuvį į olimpines žaidynes, nežinau, kiek tai yra įmanoma. Olimpietį paruošti reikia aštuonerių-dvylikos metų. Sudarinėjame tą pagrindą, kartu su visa komanda turime siekti bendro užmojo, tikslas – olimpiada“, – teigė D.Budkovas.
