„Tikiuosi būti pirma iš daugelio“, – kalbėjo 50-metė, kuri varžysis 400 m bėgimo T12 klasės bėgime, kuris yra skirtas regėjimo negalią turintiems sportininkams.
Genetine akių pažeidimo liga serganti italė buvo per plauką, kad patektų į Tokijo paralimpiadą, o nuo to laiko ji skyrė visą dėmesį būsimoms Paryžiaus žaidynėms, kuriose ji rugsėjo 3-ąją išpildys savo svajonę, žengdama ant violetinio „Stade de France“ stadiono bėgimo takelio.
„Kai buvau vyras, nesijaučiau savimi. Sulaukdavau replikų, kad nebūdavau tokia laiminga, kokia esu dabar, nors esu vyresnė“, – naujienų agentūrai AFP kalbėjo ji.
Translytės sportininkės gyvenimas ėmė keistis 2017 metais, tąsyk ji pirmą kartą pasirodė kaip translytė. Ši kelionė neapsiėjo be iššūkių – Italijos valdžia V.Petrillo moterimi oficialiai pripažino tik praėjusiais metais.
Sportui pasišventusi paralimpietė kiek anksčiau pasižymėjo ir futbole, bet vėliau nusprendė grįžti prie pirmosios meilės – lengvosios atletikos.
Hormonų terapija leido jai atitikti tarptautinės lengvosios atletikos federacijos tinkamumo kriterijus ir dalyvauti praėjusiais metais Paryžiuje vykusiame pasaulio čempionate.
Tuomet italė iškovojo du bronzos medalius, dalyvaudama 200 m ir 400 m bėgimo rungtyse.
„Noriu pagerinti savo asmeninius rekordus“, – kalbėjo kasdien sunkiai besitreniruodama kompiuterių inžinierė.
Nepaisant sulaukto dėmesio, italė puikiai supranta, kad jos dalyvavimas gali įžiebti ginčus. Paralimpietė seka Naujosios Zelandijos sunkiaatletės Laurel Hubbard pėdomis, kuri Tokijo olimpinėse žaidynėse tapo pirmąja translyte olimpiete.
„Žinau, kad bus žmonių, kurie to nesupras, bet aš daug metų kovojau, kad atsidurčiau ten, kur esu“, – teigė italė.
Italijoje, kur konservatyvioji vyriausybė kritikavo lyčių ideologiją ir LGBTQ+ judėjimą, V.Petrillo save laiko atsparumo ir įkvėpimo švyturiu.
Paralimpinių žaidynių metu sportininkę palaikys stadione ir jos artimieji.
„Tai bus pats gražiausias dalykas, nutikęs mano gyvenime“, – pridūrė translytė.
