„Į čempionatą vykau jausdamas šiokį tokį nerimą: čempiono titulą apginti yra kur kas sunkiau, nei gauti – vienkartinę pergalę galėjo lemti tiesiog sėkmė.
Tačiau jau pirmosiose rungtyse pamačiau, kad aplenkti varžovus sekasi ir šįkart: tuomet patikėjau, kad garbingą titulą į Lietuvą galiu parvežti dar kartą“, – kalbėjo pilotas.
Pirmą kartą pasaulio čempionu ultralengvųjų vienviečių orlaivių klasėje M. Urasov tapo prieš dvejus metus Čekijoje vykusiame čempionate.
Vintažine, 34 metų amžiaus skraidykle „Chaser S“ kur kas naujesnius orlaivius pilotuojančius kolegas aplenkęs lietuvis sako, kad pergalę šiame sporte didžiąja dalimi lemia ne transporto priemonė, o piloto gebėjimai ir užsispyrimas.
Aviacija vyras susidomėjo dar vaikystėje, mokykloje ėmęs lankyti aviamodeliavimo būrelį. Vėliau ėmė skraidyti su parasparniu, kurį ilgainiui pakeitė dabartinė skraidyklė, padėjusi jau dukart iškovoti čempiono titulą.
Lietuvos komandoje – 4 žmonės
Pasaulio čempionate, kuriame šįkart dalyvavo 86 sportininkai su 55 orlaiviais iš 12 valstybių, Lietuvos garbę gynė keturių žmonių komanda: be šešerius metus dabartinį orlaivį pilotuojančio M. Urasov čempionate taip pat pasirodė Rytis Paliulis (komandos vadovas), o sportininkus atlydėjo du technikai Linas Bružikas ir Vaidotas Andziulis.
„Bendrą rezultatą sudarė trijų rūšių rungtys: navigacinės, kai reikia tiksliai orientuotis pagal žemėlapį ir sekti laiką bei greitį, ir dar rasti objektus ant žemės; tikslumo kai pilotai turi tiksliai ir laiku nusileisti užgesintu varikliu arba tiksliai „išpiešti“ žiedą ore, ir ekonominio skrydžio, kai reikia įveikti kuo didesnį atstumą arba apskristi kuo daugiau „taškų“ su ribotu kuro kiekiu.
Nors pastarojoje rungtyje šiek tiek įtakos turi ir paties orlaivio techninės savybės, nes naujesnės skraidyklės veikia ekonomiškiau, iš esmės viską lemia įgūdžiai“, – sakė R. Paliulis.
Antras po M. Urasov vienviečių orlaivių klasėje liko Lenkijos atstovas Blazej Piech, trečias – prancūzas Guilhem Rolland.
Populiarumą lemia ir finansai
Tuo tarpu komandinėje įskaitoje pirmąją vietą čempionate užėmė jo šeimininkai britai, M. Urasov teigimu, tai nulėmė ir komandos dydis.
„Kuo didesnė komanda – tuo daugiau taškų bendroje įskaitoje, o Didžiojoje Britanijoje, lyginant su Lietuva, ultralengvųjų orlaivių sportas – kur kas populiaresnis.
Jie turi kur kas daugiau mažų oro uostų, senesnes skraidymo tradicijas, pilotai treniruojasi skraidydami ilgus maršrutus per Lamanšo sąsiaurį į Europą“, – teigė pasaulio čempionas.
R. Paliulio teigimu, sporto šakos populiarumas itin priklauso ir nuo finansavimo.
„Lietuvoje užsiimti techninėmis sporto šakomis yra gana sudėtinga, nes finansavimo situacija – labai prasta. Iš esmės viską darome savo lėšomis, tad ir pasivaržyti su didesnėmis užsienio komandomis ne visada yra paprasta.
Bet turime kuo didžiuotis – savo pilotų gebėjimas, užsidegimu ir atkaklumu“, – kalbėjo vyras.
Dalyvauti čempionatuose Lietuvos komandai padeda ir privatūs rėmėjai.
„Noriu padėkoti komandos nariams už pagalbą stovykloje – ji leido mums visą dėmesį skirti skrydžių planavimui. Esu be galo dėkingas rėmėjams, kurie mažomis sumomis prisidėjo prie kelionės išlaidų kompensavimo. Be šių žmonių šio medalio galėjo ir nebūti“, – sakė M. Urasov.
