Šiai grupei tiek prancūzų, tiek italų portalai liepos mėnesį prognozavo 4 medalių komplektus. Nors jų kombinacijos buvo skirtingos, didžiausios viltys buvo dedamos į Mykolą Alekną (disko metimas), Dominika Banevič – Bgirl Nicka (breikas), Rūtą Meilutytę (plaukimas) ir Donatą Karalienę su Dovile Rimkute (irklavimas).
Iš ketverto pasiteisino tik du, tiesa, patys jauniausi – M.Alekna ir D.Banevič pasipuošė sidabro medaliais. Prie jų prisijungė irkluotoja Viktorija Senkutė su 3x3 krepšinio rinktine (Aurelijumi Pukeliu, Gintautu Matuliu, Šarūnu Vingeliu, Evaldu Džiaugiu), kurie savo rungtyse iškovojo bronzas.
Vilniaus oro uoste su žurnalistais bendravusi 58-erių 2000 m. Sidnėjaus olimpinių žaidynių čempionė džiaugėsi mūsų šalies atletų rezultatais, atsiliepė į kritikų komentarus ir išskyrė kartu grįžusios, jauniausios Lietuvos delegacijos atstovės, D.Banevič fenomeną.
„Vertiname, žinoma, gerai. Visi laimingi, – pradėjo D.Gudzinevičiūtė. – Jei kam nors yra kažkokių nuoskaudų ir sako, kad galėjome būti geresni... Tai renginys, į kurį susirenka patys geriausi (atletai) iš viso pasaulio. Vien tai, jog mūsų sportininkai laimėjo keturis medalius – labai geras pasiekimas. Džiaugiamės už kiekvieną iš jų, viskas buvo šaunu. Galbūt ne visi nusipelnė tokio dėmesio, bet Nicka buvo ta sensacija, kuri pakerėjo, nesumeluosiu, milijonus žmonių, nes pusė pasaulio žiūrėjo.“
Lietuva bendroje medalių įskaitoje užėmė 70 vietą, už savęs palikdama Indiją (71 vieta; sidabras ir 5 bronzos), Moldovą (72 vieta; sidabras ir 3 bronzos), Kiprą (74 vieta; sidabras) bei Slovakiją (84 vieta; bronza). Taip pat aplenkėme ir Latviją su Estiją, nors toks pasakymas per švelnus – likusios Baltijos šalys net neiškovojo nė vieno olimpinio medalio.
Vienas ar kitas mūsų sportininkas turėjo realius šansus papildyti Lietuvos medalių kraitį, bet nepasinaudojo savo šansais. Apie tokius nuvylusius pasirodymus paklausta LTOK prezidentė daugiau apie nieką individualiai šnekėti nenorėjo. Tačiau patikino, kad komitetas nesėdės sudėjęs rankų ir imsis veiksmų.
„Jau turbūt turėtumėte žinoti, kad niekada nevardinu (vardais ir pavardėmis), – smalsiesiems priminė buvusi šaulė. – Visi, kurie pasiekė tai, ką užsibrėžė, padarė viską, ką galėjo. Jie yra šaunuoliai. Kol kas kalbame tik pozityviai, ateis laikas – darysime analizę. Tikrai su jumis visais pasidalinsime ir pasakysime ką, mūsų nuomone, reikia daryti jog Los Andžele mes būtumėme dar geresni.“
Toliau nepavykus išgauti bent kruopelės nuomonės apie olimpiečių pasirodymus, D.Gudzinevičiūtė vėl priminė žaidynių lygį ir paragino palaikyti sportininkus, nes pasak moters, ši sporto šventė labiau sujungia lietuvius nei liepos 6-oji.
„Kaip jau ir sakiau – taip spręsti yra nesąžininga, – paklausta, ko trūko M.Aleknai ir D.Banevič iki aukso, atsakė LTOK prezidentė. – Ten (olimpinėse žaidynėse) yra patys geriausi, kurie dažnai turi geresnį, visokių rūšių, aptarnavimą. Sakyti bei spręsti, kad kažkur, kažkam, kažko pritrūko – nėra teisinga. Visąlaik laimėjus sidabrą, atrodo, kad trūko tiek nedaug, o iš tikrųjų, tas nedaug tiek gali būti labai brangus.
Todėl palaikykime mūsų sportininkus, kaip ir mūsų šūkis šių olimpinių žaidynių, kad didžiausia vertybė, kurią dovanoja sportas yra vienybė. Niekas turbūt taip nevienija tautos, kaip televizijos ekrane startuojantys mūsų atletai.“
Po rugpjūčio 11 d. pasibaigusios Paryžiaus olimpiados tapo aišku, jog geriausiais lietuvių pasirodymais lieka 2000 m. Sidnėjaus ir 2012 m. Londono žaidynės. Abu sykius mūsiškiai surinko po 2 aukso bei 3 bronzos medalius, užėmė 33-ą vietą.
Išaukštinusi pačias olimpines žaidynes, iš Vilniaus kilusi penkiskart jų dalyvė pradėjo auksu lieti prancūzų organizuotą renginį. Taip pat paragino neklausyti internautų išmislų.
„Šios olimpinės žaidynės, iš mano vienuolikos matytų, buvo pačios nuostabiausios, nes tiek žiūrovų, tokio atsidavimo bei geranoriškumo iki šiol nebuvau mačiusi. Ir dar kartą sakau – netikėkite melagienomis, kurios yra skleidžiamos. Viskas buvo gerai“, – baigė D.Gudzinevičiūtė.
