Paryžiaus žaidynės nuo A iki Ž: lietuvių meilės istorija ir nematoma olimpiados pusė Specialiai lrytas.lt, Paryžius

Jų Prancūzijos sostinėje taip pat laukė nelengvas kelias – kiekvienas sportininkas su savimi iš Paryžiaus išsivežė savąją istoriją: ašaras, kurios lydėjo tiek į džiaugsmą, tiek į skausmą, po startų laukusias bemieges naktis bei įspūdžius, kuriuos kai kam galbūt pavyko patirti tik pirmą kartą gyvenime.

Kaip atrodė olimpinės žaidynės Paryžiuje: nuo A iki Ž.

Paryžiaus olimpinės žaidynės tapo istorinėmis vos tik joms prasidėjus. Pirmą kartą olimpiados atidarymo ceremonija buvo surengta ne stadione, o tiesiog mieste. Pagrindiniu atidarymo ceremonijos leitmotyvu tapo vėliavų paradas, kuris buvo surengtas plaukiant Senos upe.

Viena iš labiausiai užterštų upių pasaulyje liepos 26-ąją tapo tapo tuo spindesiu, kuriam neliko abejingi tiek šventėje dalyvavę, tiek ir ją stebėję asmenys.

Neeilinis žaidynių atidarymas buvo pažymėtas ir istorinėse Prancūzijos sostinės vietose įvykusiais muzikiniais bei kitais meniniais pasirodymais, o lietuje nuplautą atidarymą vainikavo vyšnia ant torto tapęs iš Eifelio bokšto Celine Dion atliktas kūrinys „Hymne a l'amour“.

Šioje olimpiadoje netrūko ir olimpinėje programoje debiutavusių sporto šakų. Viena jų – breikas. Pirmą kartą istorijoje įvykusio olimpinio breiko scenoje spindėjo ir Lietuvos vardas – jauniausia mūsų šalies olimpietė, 17-metė Dominika Banevič (Bgirl Nicka) suspindo pasidabino olimpiniu sidabru.

Lietuvė finale 0:3 nusileido Japonijos atstovei Bgirl Ami. Tiesa, D.Banevič dabar geriausiu atveju olimpine čempione tapti galės tik po aštuonerių metų, nes breikas žaidynių organizatorių sprendimu nebus įtrauktas į 2028-ųjų Los Andželo žaidynes.

Paryžiuje neįtikėtiną bičiulystę ir komandiškumą parodė irkluotojų bendruomenė. Pavienė dvivietė Kamilė Kralikaitė ir Ieva Adomavičiūtė kartu irkluoti pradėjo pernai, o žaidynėse debiutavo net penktąją vieta. Sportininkės stipriai išsiskyrė pozityvumu – nuolat šypsojosi, kartojo viena kitai palaikymo žodžius.

Pastarosios tiek pat palaikymo reiškė ir Viktorijai Senkutei. Vienvietėje irklavusi sportininkė irgi debiutavo žaidynėse ir iškart nuskynė bronzą. Ši trijulė jau buvo įpratusi per treniruotes lenktyniauti tarpusavyje, tarp jų tvyrojo glaudus ryšys, kuris stipriai prisidėjo ir prie rezultatų. V.Senkutei irkluojant finale būtent jos buvo vienos garsiausių palaikytojų.

„Aš turiu irgi padėkoti čia atvykusiems sportininkams. Jie – komanda. Man teko dirbti ne vienoje šalyje, tai galiu pasakyti, kad turėjome pačią geriausią atmosferą, kokia galėjo būti. O atmosfera yra pati svarbiausia, norint pasiekti rezultatą“, – sakė Lietuvos irklavimo rinktinės treneris Mykolas Masilionis.

Paryžiaus olimpiadoje dar kartą pasaulio akivaizdoje nuskambėjo Aleknos pavardė, bet šiame kontekste buvo kalbama ne apie dukart olimpinį čempioną Virgilijų, o apie olimpinėse žaidynėse debiutavusius jo sūnus Mykolą ir Martyną.

Abu lengvaatlečiai, kaip ir legendinis jų tėtis, varžėsi disko metimo varžybose, taip didžiausioje planetos sporto šventėje pratęsdami Aleknų šeimos dinastiją. Mykolui Aleknai pavyko tai padaryti ir iškovojant olimpinį medalį – 21-erių lietuvis suspindo olimpiniu sidabru, o Aleknos tapo pirmąja Lietuvos šeima, kurios ir tėvas, ir sūnus iškovojo olimpinius medalius.

Prie V.Aleknos dviejų aukso ir vieno bronzos medalio jauniausias jo sūnus Mykolas pridėjo ir olimpinį sidabrą.

Dar viena dinastija buvo pratęsta ir graikų-romėnų imtynėse. Jose Mindaugas Venckaitis tapo trečiuoju Venckaičių imtynių dinastijos olimpiečiu. Valdemaras Venckaitis kovojo 2008 metais Pekine, o Edgaras Venckaitis varžėsi 2016 metais Rio de Žaneire.

Lietuvos trijulių krepšinio rinktinės debiutas Paryžiaus olimpinėse žaidynėse buvo palydėtas emocijų puokšte – dviem pralaimėjimais iš eilės savo žygį olimpiadoje pradėję Dainiaus Novicko auklėtiniai pasidabino olimpine bronza.

Krepšininkų bei trenerio nuotaikos, kaip ir pats žaidimas, viso turnyro metu, leidosi bei kilo, tarsi amerikietiškieji kalneliai, o po pergalingai pasibaigusios mažojo finalo akistatos rinktinės nariai prapliupo džiaugsmo ašaromis.

Šiomis ašaromis buvo pažymėtas itin nelengvas kelias iškovotų medalių link. Per visą olimpiadą iškalba bei charizma šalia aikštės pasižymėjęs strategas D.Novickas po paskutiniųjų rungtynių pats sunkiai rinko žodžius, o viską vainikavo emocingas pokalbis telefonu su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda.

Palyginanti su praėjusiomis Tokijo olimpinėmis žaidynėmis, šį kartą Paryžiuje vėl buvo galima pajausti fanų skleidžiamą atmosferą tiek aikštėse, tiek ir šalia jų. Į tribūnas sugrįžę žiūrovai priminė tą olimpiadoje ilgai lauktą jausmą, kai žiūrovai atletus tiesiog įneša ir išneša ant rankų.

Prancūzijos olimpinės žaidynės išsiskyrė ir renginių lankomumu – praktiškai visose sporto šakose arenos bei aikštės būdavo sklidinai užpildytos jau nuo rytinių sporto šakų programų.

Tą po savųjų startų dažnai pabrėždavo bei malonią nuostabą išreikšdavo ir Lietuvos olimpiečiai.

Olimpiadą aktyviai gyvai stebėjo ne tik vietiniai, bet ir Paryžiaus svečiai – tribūnose netrūko daugybės įvairių šalių vėliavų, kurių kontekste nepasimetė ir Lietuvos trispalvės.

Prognozuojant medalius Lietuvai buvo nemažai kalbama apie porinę dvivietę Donatą Karalienę ir Dovilę Rimkutę. Nors D.Rimkutė dar tik debiutavo olimpiadoje, D.Karalienė jau buvo ne tik patyrusi, bet ir gerokai pripildžiusi savo trofėjų lentyną. Rio de Žaneiro olimpadioje ji kartu su Milda Valčiukaite yra laimėjusios bronzą, Tokijo žaidynėse buvo labai arti medalių. Nuo bronzos skyrė vos 1,71 sekundės.

Paryžiuje irkluotojai svarstė, kad būtent D.Karalienė ir D.Rimkutė turėtų sugriebti medalį, tačiau sportininkės visiškai netikėtai liko paskutinės – neįveikė atrankos, o tada ir paguodos irklavimo. D.Rimkutė verkė, graudinosi ir D.Karalienė – 35-erių sportininkei tai veikiausiai paskutinė olimpiada. Po šio rezultato Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) prezidentas Mindaugas Griškonis atskleidė, kad viena iš sportininkių turėjo rimtų sveikatos problemų, todėl negalėjo ištempti visos 2000 m distancijos.

2021 metų Tokijo žaidynės Lietuvai jau paskutinę žaidynių dieną išgelbėjo sidabrą iškovojusi Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Šįkart gelbėtojų neprireikė – Lietuva atrado daugiau herojų, atnešusių 4 medalius: 2 sidabro ir 2 bronzos.

Pirmoji medalių sąskaitą atidarė bronzą savo debiutinėse žaidynėse iškovojusi irkluotoja Viktorija Senkutė, tada – debiutantė Trijulių krepšinio rinktinė, taip pat nuskynusi bronzą. Pirmosiose olimpinėse žaidynėse pasirodęs Mykolas Alekna iškovojo sidabrą, o jo pėdomis pasekė ir dar viena debiutantė – breiko šokėja Dominika Banevič-Bgirl Nicka.

Paryžiaus olimpinėse žaidynėse visi mokėsi ne tik sportininkų vardus ir rezultatus, bet ir istorijos. Turbūt pats ikoniškiausias vaizdas visus pasitiko per paplūdimio tinklinio varžybas. Priešais aikštę pūpsojo legendinis Eifelio bokštas. Paplūdimio tinklinio fone fotografavosi daugybė žmonių. Trijulių krepšinis, BMX dviračių sportas, riedlentės ir breikas vyko istorinėje Santarvės aikštėje, kuri praeityje vadinosi Revoliucijos aikšte.

Būtent joje prancūzai nukirto galvą karaliui Liudvikui XVI, taip padėdami tašką tūkstančius metų šalyje vyiraujusiai Monarchijai. Čia pat po giljotina gulėsi ir garsioji Marie Antoinette, kuri ironizuojant buvo panaudota ir per žaidynių atidarymą. Šiuolaikinės penkiakovės varžybos vyko Prancūzijos monarchijos epicentru buvusių Versalio rūmų laukuose. Vykstant varžyboms žiūrovai visada galėjo horizonte matyti įspūdinguosius rūmus.

Priešais Prancūzijos monarchijos epicentru buvusius Versalio rūmus tvyrojo ir nostalgiškos nuotaikos. Simboliškoje vietoje pažymėtas istorinis momentas – šiuolaikinė penkiakovė paskutinį kartą turėjo jojimo rungtį, kurią nuo šiol pakeis kliūčių ruožas. 1912 metais žaidynėse atsiradusi šiuolaikinė penkiakovė iki šiol veikė pagal legendinio Pierre‘o de Couberteno viziją.

Rungtys buvo sudarytos pagal XIX amžiaus kavalerijos kario archetipą, su idėja, kad būtent tokių įgūdžių reikia, kad galėtum patekti už priešo linijos ir sugrįžti atgal.

Karys joja, kovoja fechtuodamasis, plaukia ir atsitraukia bėgdamas ir atsišaudydamas. Jojimo rungtis dažnai sulaukdavo sportininkų pykčio, kad pernelyg daug priklauso nuo paties žirgo, prie pokyčių prisidėjo keli smurto prieš žirgus skandalai, dideli išlaikymo kaštai. Bet palaikantys ar nepalaikantys pokyčių idėjos sutarė – paskutinė jojimo rungtis istorijoje sukėlė nostalgiškus jausmus, kuriuos lydėjo ir sirgalių plojimai bei atsisveikinimas su 112 metų tradicija.

Paryžiaus žaidynių organizatorių planas į jas integruoti istorines miesto vietas virto ir ilgomis kelionėmis. Iš pradžių ir sportininkai turėjo nusiskindumų, kad kelionės iš olimpinio kaimelio trunka gana ilgai, tačiau vėliau visi priprato, o ir papildomas minutes atpirkdavo tai, ką pamatydavai prie arenų.

Štai penkiakovininkai varžėsi prie Versalio rūmų, esančių 44 kilometrus nuo Paryžiaus. Kilometrus suko ne tik specialiu transportu per specialias gatvės linijas keliavę sportininkai, bet ir tūkstančiai žurnalistų, kuriems buvo patikėtos nemokamos viešojo transporto kortelės. Lrytas.lt žurnalistai iš savo viešbučio į arenas vykdavo mažiausiai valandą, keisdami kelias metro ar traukinių linijas.

Lietuva prieš Paryžiaus žaidynes gana drąsiai svajojo apie mažiausiai vieną aukso medalį. Pastarasis buvo kabinamas ant Virgilijaus Aleknos sūnaus Mykolo Aleknos kaklo, tačiau šįkart svajonė neišsipildė. Buvo svarstoma ir apie tai, kad auksą gali laimėti breikerė Dominika Banevič-Bgirl Nicka.

Pastaroji pusfinalyje įveikė pirmąją reitingo varžovę iš Kinijos, tad jau atrodė, kad laukimas baigsis, tačiau šįkart nuskintas sidabras. Lietuva aukso laukia jau 12 metų. Paskutinį kartą auksą matėme 2012 Londono žaidynėse. Tada suspindo 15-metės Rūtos Meilutytės žvaigždė, o žaidynes auksu uždarė penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

Paryžiaus olimpinės žaidynės stipriai išsiskyrė ne tik nuostabiais vaizdais, leidusiais kartu pažinti ir sportą, ir gilią šalies istoriją. Pačios žaidynės buvo suorganizuotos tikrai puikiai, nepaisant to, kad pradžioje prireikė laiko, kol viskas įsibėgėjo ir stojo į savo vietas. Žurnalistai dirba olimpiados užkulisiuose, kur dalis situacijų priklauso nuo pačių organizatorių tvarkos, savanorių nusiteikimo padėti, transporto grafikų ir varžybų laiko suderinimo.

Jeigu reikėtų palyginti – Tokijuje buvo gerokai daugiau iššūkių, o vienas jų – anglų kalba, kuria kalbėjo mažai savanorių, negalėdavusių padėti greitose sitaucijoje. Paryžiuje anglų kalba susikalbėti kai kur irgi būdavo iššūkis, tačiau sprendimus pavykdavo priimti greitai. Prie viso to pridėkime tiesiog užburiančius vaizdus arenose ir aikštėse, nuostabų maistą, kruasanų kvapą ir belieka pasakyti merci. Prancūzišką ačiū teko ištarti kokį tūkstantį kartų.

Mantas Knystautas po lengvos treniruotės Lietuvoje gerokai nustebo, kai prie jo priėjo treneris ir pasiūlė nustoti ramiai dirbti, nes jam reikės važiuoti į jau vykstančias olimpines žaidynes. Netikėta žinia pribloškė dar savaitę prieš žvejojusį ir vasarai nusiteikusį imtynininką.

Paaiškėjus, kad Tuniso sportininkas Amine Guenichi buvo pašalintas dėl antidopingo taisyklių pažeidimų. 30-metis M.Knystautas žinią išgirdo liepos 29 dieną ir tapo 51-uoju Lietuvos olimpiečiu. Pirmosios imtynių varžybos Paryžiaus žaidynėse įvyko rugpjūčio 5 dieną. M.Knystautas laimėjo vieną kovą.

Lietumi olimpinių žaidynių atidarymą pažymėjęs Paryžius labai greitai perėjo prie didžiulio karščio. Dažnai karštis čia siekdavo ir 40 laipsnių, alindamas ne tik turistus, sporto gerbėjus, bet ir pačius sportininkus, kuriems reikėjo atiduoti visas jėgas.

Lietuvos sportininkus čia gelbėjo į olimpinį kaimelį pačių atsivežti kondicionieriai, nes žaidynių organizatoriai nė viename name net neplanavo jų įrengti. Nyderlandų delegacija dar prieš žaidynes atsiuntė santechnikus, kurie jų name išsprendė šį klausimą.

Paryžius išsiskiria ir tuo, kad daugumoje kavinių irgi nėra kondicionierių, todėl tapo įprasta matyti prie mažų staliukų susėdusių žmonių minias, kuriuos tiesiog pila prakaitas.

Meilės mieste lietuviai galėjo pamatyti ir tautiečių meilės istoriją. Bronzą iškovojusią V.Senkutę Paryžiaus olimpiadoje palaikė, o vėliau pats į varžybas patraukė baidarininkas Simonas Maldonis. Pastarasis po finalo karštai pabučiavo V.Senkutę ir iš mylimosios sulaukė daug pagyrimų dėl paramos ir įkvepimo.

V.Senkutė Paryžiuje pasiliko ilgiau – kol baigsis kanojų ir baidarių irklavimo varžybos. Čia ji palaikė S.Maldonį. Pastarasis su keturvietės komanda Paryžiuje užėmė 5 vietą. V.Senkutė čia atsilygino bučiniu.

Bene skaudžiausiu Lietuvai startu Paryžiaus olimpinėse žaidynėse tapo šuolininkės į aukštį Airinės Palšytės pasirodymas. Ketvirtąsias olimpines žaidynes pasitikusios 32-ejų kaunietės riksmas po trečiojo bandymo atliekant šuolį per 192 cm aukštį iškeltą kartelę persmelkė pilnutėlio „Stade de France“ stadiono tribūnas.

Ašaromis prapliupusi lengvaatletė griebėsi tiek už kelio, tiek ir už skausmo perkeipto veido ir netrukus buvo išgabenta į ligoninę.

Po atliktų tyrimų paaiškėjo, kad A.Palšytei plyšo tiek kelio raiščiai, tiek ir meniskas, vėliau sportininkei buvo atlikta operacija.

Bene didžiausiu Paryžiaus olimpinių žaidynių skandalu virto moterų bokso turnyro atomazga, kurioje pasaulis turėjo mokytis naujas lyčių sąvokas bei vėliau skilo į dvi skirtingas puses.

Labiausiai aistras kėlė bokso turnyre dalyvavusi alžyrietė Imane Khelif bei taivanietė Lin Yu-ting.

Nors abi boksininkės savo pase yra nurodžiusios, kad yra moterys, bet kontroversiškai vertinamos Tarptautinės bokso federacijos teigimu, sportininkės anksčiau neatitiko lyties testų.

Pačios olimpietės savo konkrečios lyties nėra komentavusios viešai, o tai visuomenėse sukėlė pasipiktinimo bangą. Neįsigilinę į painų šios istorijos kontekstą žmonės ėmė boksininkes vadinti tiek translytėmis, tiek interlytėmis ir prakalbo apie nesąžiningumą moterų bokso ringe.

Abi boksininkės nužygiavo iki savo svorio kategorijų finalo ir pasidabino olimpiniu auksu, bet aistros dėl jų lyčių nerimsta iki šiol.

Galimybę išvysti Lietuvos olimpiečių startus mūsų šalyje turėjo ne visi gyventojai. Oficialus Lietuvos žaidynių transliuotojas jau nuo pirmųjų žaidynių dienų susidūrė su transliacijos problemomis – kai kurie lietuvių startai apskritai liko neparodyti, o kai kurie parodyti startai viešoje erdvėje tapo ironijos bei pajuokos objektais.

Vien ko vertas plaukimo Dano Rapšio finalas, kuris oficialaus Lietuvos transliuotojo buvo retransliuotas iš kitos televizijos.

„Pats gal pasamdysiu ką nors, kad pafilmuotų mūsų plaukimus, galėtume nusiųsti. Kažkaip sunku patikėti, kad taip yra. Tačiau, ką padarysi.

Man tik keista, kad draugai man rašo ir klausia, kaip pažiūrėti plaukimą, nes nepavyksta. Lietuviai, o klausia kur pažiūrėti?“, – kitą dieną kalbėjo D.Rapšys.

Net ir šalį draskant žiauriam karui Ukraina neliko Paryžiaus olimpinių žaidynių nuošalyje. Ukrainai olimpiadoje atstovavo 140 sportininkų (mažiausiai per visą šalies istoriją).

Iš viso ukrainiečiai Paryžiaus žaidynėse iškovojo tris aukso, penkis sidabro ir keturis bronzos medalius.

Ne visi Lietuvos olimpiečiai Paryžiaus olimpinėse žaidynėse laiką bei naktis leido olimpiniame kaimelyje. Dalis sportininkų tarp varžybų ilsėdavosi viešbutyje, o plaukikė Kotryna Teterevkova pasitarusi su treneriu pati nusprendė palikti olimpinį kaimelį dar žaidynių metu.

Sportininkės teigimu, prieš svarbiausią jos startą (200 m plaukimu krūtine), ji priėmė sprendimą pabėgti nuo olimpinio kaimelio surmulio ir naktis leisti viešbutyje.

Toks sprendimas pasiteisino – K.Teterevkova finaliniame plaukime užėmė penktąją vietą ir užėmė rekordinę Lietuvos plaukikų vietą šiose olimpinėse žaidynėse (D.Rapšys taip pat buvo likęs penktas 100 m laisvuoju stiliumi rungtyje).

Jau 20 metų Lietuvos sporto gerbėjai olimpinėse žaidynėse girdi Zadneprovskių pavardę. 2004 ir 2008 metais tai buvo Andrejus Zadneprovskis, nuo 2012 metų Londono žaidynių – Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Lietuvos penkiakovė Lietuvai yra parvežusi 5 olimpinius medalius. Keturi iš jų – būtent Zadneprovskių namuose. 2028 metų Los Andželo žaidynės bus pirmosios per tiek laiko, kai neminėsime šios pavardės. Apie tai užsiminė 40-metė L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė, kuri jau svarsto ir apie karjeros pabaigą.

Šiose olimpinėse žaidynėse pirmą kartą Lietuvos istorijoje debiutavo ir žirginio sporto atstovai. Dailiojo jojimo rungtyje Lietuvai atstovavo Justina Vanagaitė ir jos žirgas Nabab, o konkūrų varžybose pasirodė vyriausias mūsų šalies olimpietis Andrius Petrovas ir jo žirgas Linkolns.

Abu Lietuvos atstovai su savo žirgais nepateko į kitą varžybų etapą.