40 metų Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės karalienė priešais Prancūzijos monarchijos epicentru buvusius Versalio rūmus žvelgė į tolį ir vėl ėmė svarstyti apie savo karjeros pabaigą.
Karjerą, kurią linksniuosime labai ilgai – L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė yra paskutinė Lietuvos sportininkė šaliai dovanojusi aukso medalį.
Tai įvyko dar 2012 metų Londono žaidynėse – čia pat auksą laimėjo šalies plaukimą į kitą lygį pakylėjusi Rūta Meilutytė, o tradiciškai paskutinę dieną vykstančiose šiuolaikinės penkiakovės varžybose – ir Auksinė Laura.
„Galbūt tai mano paskutinės olimpinės žaidynės“, – kalbėjo viena iš vos keturių Lietuvos sportininkų, dalyvavusių penkiose vasaros olimpinėse žaidynėse. Tuo pasigirti gali tik Daina Gudzinevičiūtė, Virgilijus Alekna ir Simona Krupeckaitė.
Apie tai, kad nemėgins kovoti iki 2028 metų Los Andželo olimpiados ji buvo užsiminusi dar Paryžiaus žaidynių pradžioje, tačiau sportininkė vis kartoja žodį „gal“, nes nėra iki galo apsisprendusi – ar jau visiškai baigs karjerą, ar dar sportuos metus.
„Aš negalvoju, kad galiu traukti dar 4 metus, – nusijuokė L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė. – Bet visko gali būti – protas visaip susisuka. Dėl to ir sakau galbūt, bet negalvoju, kad ten būsiu. Galbūt kažkiek sportuosiu, jeigu bus noras, sveikatos. Bet jaučiu, kad reikia jaunimui užleisti vietą. Gintarė (Venčkauskaitė, – red.) pakankamai gerai sportuoja, auga kitos mergaitės, kiti berniukai. Jau reikia duoti kelią jiems. Ant manęs ir taip visi pyksta, sako: „Ką tu čia darai, kada baigsi?“.
Paklausta, ar dar nededa galutinio taško savo karjeroje, ji šyptelėjo: „Dar ne. Apie tau sužinosite šiek tiek vėliau. Šiai dienai, šiam momentui galvoju, kad tai mano paskutinieji potyriai. Džiugu buvo bėgti, į viską žiūrėti. Mačiau viską, stebėjau. Gal Londone tiek žiūrovų buvo, toks palaikymas, tokia dvasia. Norėjosi tai geriau įsimint ir niekada nepamiršti.“
Sekmadienį šiuolaikinės penkiakovės finale dalyvavo ir Gintarė Venčkauskaitė, kuri užėmė 7 vietą.
L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė pastaruoju metu nemažai šmėžavo politikos kuluaruose. Ji yra įrašyta ir į Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) sąrašą.
„Žiūrėsime. Norėtųsi likti prie sporto, padėti sportui, derinti situaciją ir kažką daryti aplink jį ir sporto labui“, – šyptelėjo ji.
L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė yra ir vienintelė moteris šiuolaikinėje penkiakovėje, kuri dalyvavo penkiose olimpinėse žaidynėse. Moterys į šią sporto šaką „įleistos“ buvo tik 2000-aisiais. Tarp vyrų tokį pasiekimą yra užfiksavęs tik australas Peteris Mackenas (1960, 1964, 1968, 1972, 1976).
L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė Paryžiaus olimpines žaidynes su 1369 taškais baigė 16 vietoje tarp 18 sportininkių. Į finalą ji prasibrovė iš naujai atsiradusio pusfinalio, kai bėgimo ir šaudymo rungtyje vėl buvo greičiausia, taip tapdama paskutinę į finalą bilietą gavusia sportininke. Į finalą pateko 9 pusfinalio dalyvės iš 18. Atsigauti turėjo pusdienį.
„Pabandom iš naujo“ – taip buvo galima pavadinti sekmadienio finalą, nes pagal naujai olimpiadoje atsiradusio pusfinalio rezultatai buvo palikti tame etape. Penkiakovininkės atsinešė tik fechtavimo rungties taškus – dar ketvirtadienį L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė surinko 205.
Jojimo rungtyje burtų keliu L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė šįkart gavo praėjusiame etape maksimalų taškų skaičių surinkusį žirgą, tačiau Emyras de Brionas su lietuve šįkart numetė kartelę ir gavo 7 baudos taškus bei surinko 293 taškus. Jojimo rungtyje 8 sportininkės surinko maksimalų 300 taškų skaičių.
Tarp jų – ir lietuvė G.Venčkauskaitė. Dvi sportininkės – Laura Heredia ir Marie Oteiza rungtyje buvo eliminuotos ir taškų negavo.
„Su vienu metimu pradėjau jojimo rungtį. Pasirinkau kitą taktiką – joti aktyviau, bet nepavyko man to padaryti švariai. Šiek tiek supykau ant savęs, kad vėl numečiau tą kartelę, nes čia jau kiekviena sekundė buvo labai svarbi. Bet džiaugiausi, kad ne 0 taškų, buvo kas krito, tad ačiū Dievui, kad yra taškai“, – įvertino L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Po jojimo rungties ji buvo 15-a.
Lietuvos sportininkė jau papildomo fechtavimo rungtyje spaudė kumštį ir garsiai suriko. Ji stojo prieš italę Alice Sotero, kuri prieš akimirką buvo nugalėjusi G.Venčkauskaitę.
Papildomo fechtavimo rungtyje L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė įsirašė 1 pergalę už kurią gavo 2 taškus. Šie taškai pridedami prie ketvirtadienį užfiksuoto fechtavimo rungties rezultato, kur 36 sportininkės po kartą susikovė tarpusavyje.
Po papildomo fechtavimo ji buvo 13-a.
200 m plaukimo laisvu stiliumi rungtyje L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė distanciją įveikė per 2 min. 24,52 sek. Savo – pirmajame – plaukime ji buvo paskutinė tarp 6 sportininkų ir gavo 261 tašką. Bendroje įskaitoje ji jau buvo 16-a.
„Plaukime pabloginau situaciją. Norėjau geriau, bet jaučiau, kad artėja nuovargis ir pagalvojau, kad nereikia savęs žudyti. Pavyko sekunde lėčiau, bet matyt neatsistačiau po šeštadienio. Buvo netgi sunkiau plaukti“, – šyptelėjo ji.
Tai reiškė, kad L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė kombinuotojo bėgimo rungtyje startuos praėjus 1 min. 23 sek. po lyderės prancūzės Elodie Clouvel starto. Nuo trečiosios vietos starto ją skyrė 52 sek.
L.Asadauskaitė 3000 m su šaudymu įveikė per 11 min. 32,07 sek. Pusfinalyje greičiausiai iš visų bėgusi lietuvė šįkart bėgime buvo 13. Jos šaudymas, kuriame lazeriniu pistoletu reikia penkiskart pataikyti į taikinį, klostėsi taip: 5/12, 5/6, 5/10, 5/7).
„Bėgime buvo jau buvo atotrūkis. Maniau, kad bus mažesnis, bet aš jau buvau tolokai. Priekyje bėgo pakankamai stiprios varžovės. Žinojau, kad sunkiai pakilsiu kažkur aukštai. Tiesiog pasimėgavau, bandžiau lėtinti šaudymą, bet vis tiek nepavyko. Visus metus man su tuo šaudymu...Nesusidraugauju. Matyt, kad ateina laikas. Viskam. Yra pradžia ir pabaiga“, – nusijuokė L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Ji olimpinių žaidynių finale aplenkė būtent L. Heredia ir M.Otuza, kurios jojimo rungtyje surinko po 0 taškų.
Po finišo penkiakovininkė atvirai pasakojo, kad sudalyvauti Paryžiaus žaidynėse jai buvo svajonė.
„Nesitikėjau kažkada, kad tiek sportuosiu ir būsiu čia. Džiaugiuosi, kad esu finale. Nežinau, ar kam nors dar pavyks tiek padaryti. Ir dar tokiame amžiuje startuojant pasiekti finalą...Ir net finale nesu paskutinė“, – gera nuotaika spinduliavo ir juokėsi L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė tapo ir dar vieno istorinio momento dalimi. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse paskutinį kartą matėme jojimo rungtį. Nuo 1912 metų neatsiejama šiuolaikinės penkiakovės disciplina keičiama į kliūčių ruožą.
„Jojome paskutinį kartą. Atsirado liūdesys. Tokie paskutinieji potyriai. Ir ta pati atmosfera, o galbūt tai mano paskutinieji potyriai. Norėjosi daugiau viską įsiminti, įsiminti ir nepamiršti niekada“, – sakė ji.
2016 metų Rio de Žaneiro žaidynėse būtent L.Asadauskaitei-Zadneprovskienei dužo visos viltys laimėti, kai žirgas tiesiog atsisakė šokti per kliūtis. Tada ji į žaidynes atvyko kaip favoritė. Lietuvei iš anksto buvo kabinami medaliai, tačiau ji ir toliau mano, kad atsisakyti jojimo rungties buvo klaida.
„Istorija yra tokia, kad nuo Pierro de Coubertino laikų buvo tos penkios rungtys, tarp kurių ir jojimas. Buvo kas keičiasi, bet dabar jau visiškai pasikeis. Bus kažkas naujo, kitaip ir tai nebus tradicine penkiakove. Viskas dėliosis kitaip. Jaunimas pripranta ir jau adaptavosi, jiems patinka. Jeigu publikai patiks, juo labiau...“, – sakė L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
2021 metais vykusiose Tokijo žaidynėse penkiakovininkė išgelbėjo Lietuvą – paskutinį vakarą iškovojo sidabro medalį, kuris tapo vieninteliu šalies medaliu koronaviruso paliestose žaidynėse. Per ilgą karjerą ji Lietuvai dovanojo ir daugiau įspūdingų momentų.
„Šiandien galbūt nepadovanojau didelio džiugesio, bet smagu – lietuviai sėdėjo, mačiau, kad visi mojavo. Faina. Gera atmosfera. Gerai, kad Gintarė daugiau nudžiugino. Buvo dešimtuke ir galvojau, kad gal dar gali greičiau bėgti. Šeštadienį sakiau, kad penketukas bus labai sunkiai pasiekiamas, nebent įvyktų stebuklas. Stebuklų kartais būna, bet šiandieną nebuvo, – sakė ji. – Kai Lietuva neturėjo nė vieno medalio, man sidabras buvo kaip tikras aukso. Tai buvo ne vien mano pergalė, bet ir visos Lietuvos.“
L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė išties daro įspūdį, kad būdama 40 metų ne tik varžosi olimpiadoje, bet pasirodė ir finale. Čia jos receptas paprastas: „Didelis darbas. Kaip ir visi – matau, nes sportuojame kartu, visi dirba daug, stengiasi. Laimi stipriausi. Nėra paprasta, nėra paprasta tiek traukti. Jau 30 metų esu sporte ir nėra paprasta būti viršūnėje. Būkime teisingi, kad amžius yra amžius. Neapgausi – darai viską ir tikiesi geriausio, bet nuojauta sako, kas ir kaip gali būti.“
Penkiakove užsiima ir L.Asadauskaitės bei Atėnų olimpinių žaidynių sidabro ir Pekino bronzos Andrejaus Zadneprovskio dukra Adriana. Bet šeima jos pasirinkti nespaudžia.
„Dukra labiau nori ne sportuoti, o šiaip ką nors daryti, nes tikrai mato, kad kelias – sunkus. Jokiu būdu sakyti, kad taip ar kitaip daryti – negalima. Tai sunkus, bet labai fainas kelias. Nesigailiu. Daug padariau sportui. Tai – smagus etapas, yra ką prisiminti. Smagu, kad dukra mato pergales, kartu džiaugiasi ir liūdi. Bet vaikas turi pats pasirinkti“, – sakė ji.
Pasitraukė. Britų olimpinė čempionė ir viena favoričių Kate French paskelbė, kad dėl ligos pasitraukė iš varžybų. K.French pusfinalį bendroje įskaitoje su 1398 taškais baigė 5 vietoje. Ją finale pakeitė vokietė Annika Zillekens. Pastaroji liko už brūkšnio, kai ją A pusfinalyje bėgimo ir šaudymo rungtyje pralenkė L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė. A.Zillekens tuomet kalbėdama su žurnalistais neslėpė ašarų.
Istorija. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse paskutinį kartą matėme jojimo rungtį. Nuo 1912 metų neatsiejama šiuolaikinės penkiakovės disciplina keičiama į kliūčių ruožą. Jojimo atsisakyta dėl žirgų nenuspėjamumo – sportininkai dažnai pyksta, kad žirgui pasibaidžius ar atsisakius šokti per kliūtį, jie netenka galimybės varžytis dėl medalių. Sprendimą pakeisti šią sporto šaką pastūmėjo ir smurto prieš žirgus atvejai – vienas jų buvo užfiksuotas Tokijo žaidynėse, kai Anna Schleu tiesiog verkė negalėdama išjudinti žirgo, tad priėjusi trenerė kumščiu trenkė žirgui.
Pusfinaliai. A ir B pusfinalyje varžėsi po 18 sportininkų. Į finalą pateko po 9 sportininkes.
L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Fechtavimas (205 taškai), jojimas (291), papildomas fechtavimas (0), plaukimas (263), bėgimas ir šaudymas (630). Viso – 1389. Vieta A pusfinalyje – 9.
G.Venčkauskaitė. Fechtavimas (205 taškai), jojimas (300), papildoma fechtavimas (0), plaukimas (272), bėgimas ir šaudymas (615). Viso – 1392. Vieta B pusfinalyje – 6.
Lietuva. Šuolaikinės penkiakovės sportininkai Lietuvai iki Paryžiaus žaidynių dovanojo 5 medalius. 1 aukso (Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, 2012 metai, Londonas), 3 sidabro (Andrejus Zadneprovskis, 2004 metai, Atėnai; Edvinas Krungolcas, 2008 metai, Pekinas; L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė, 2021 metai, Tokijas), 1 bronzos (A.Zadneprovskis, 2008 metai, Pekinas).
