25-erių olimpietė daugiakovės kovos (keturių rungčių) bendroje įskaitoje užėmė 11-ąją vietą. Dviratininkė pagerino praėjusių olimpinių žaidynių rezultatą (17 vieta), bet po finišo krimtosi dėl neįgyvendinto tikslo.
„Su treneriu ir visa komanda svajojome ir žinojome, kad esu verta dešimtuko. Labai liūdna, kad nepavyko to įgyvendinti. Dabar norisi verkti, bet manau, kad praėjus savaitei ar truputį daugiau laiko, suprasiu – blemba, aš sudėtingiausioje ištvermės rungtyje esu dvylikta (užėmė vienuoliktąją vietą) pasaulyje. Reikia laiko tai suprasti“, – kalbėjo O.Baleišytė.
Panevėžietė po pirmosios (skrečo) rungties rikiavosi septintoje vietoje, po antrosios rungties (tempo lenktynių) užėmė dešimtąją poziciją.
Sportininkė labiausiai laukė savo mėgstamiausios, trečiosios rungties (eliminavimo varžybų), bet jose O.Baleišytė nesublizgėjo.
Daug taškų šioje rungtyje nenuskynusi olimpietė po savo pasirodymo gestikuliavo rankomis ir turėjo priekaištų teisėjams.
„Man atrodė, kad belgė pralindo pro žydrą liniją, o pas mus užvažiavus bent krašteliu ant žydros linijos, esi „nuimama“. Pakartojimo nemačiau, bet... Aplamai, visą šią savaitę treko lenktynėse labai daug nesusipratimų su teisėjų sprendimais.
Atrodo, kad jie žiūri vienų šalių naudai, nežinau, galbūt Belgijos atstovė ir nevažiavo ant tos žydros linijos. Pati važiuodama to nemačiau“, – pridūrė lietuvė.
Paskutinę rungtį (taškų lenktynes) O.Baleišytė pradėjo būdama 12-oje vietoje, tad jai pavyko pasigerinti savo poziciją, bet lauktas dešimtukas liko neįveikiamu Rubikonu.
Finišo liniją taškų lenktynėse kirtusi dviratininkė tapo paskutiniąja Lietuvos olimpiete, kuri finišavo Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.
Primename, kad treko dviračių lenktynėse kiek anksčiau dalyvavo ir kitas Lietuvos atstovas Vasilijus Lendelis. Olimpinių žaidynių debiutantas varžėsi 200 m sprinto, o vėliau keirino rungties varžybose.
Sprinto lenktynėse lietuvis užėmė 15-ąją vietą, o kerine neįveikė atrankos barjero.
Lietuvai XXXIII vasaros olimpinėse žaidynėse iš viso atstovavo 51 sportininkas. Lietuvos olimpinė rinktinė Paryžiaus olimpiadoje pasidabino keturiais medaliais – bronza iškovojo irkluotoja Viktorija Senkutė bei vyrų trijulių krepšinio rinktinė, o sidabru suspindo disko metikas Mykolas Alekna bei breiko šokėja Dominika Banevič.
– Ko pritrūko iki išsvajoto dešimtuko? – po finišo buvo paklausta O.Baleišyte.
– Gaila, kad mano sėkmingiausioje rungtyje, eliminavimo lenktynėse, nepasisekė. Iškritau labai anksti. Jei ten būčiau buvusi dešimtuke, tai ir galutinėje lentelėje tikriausiai būčiau dešimtuke, bet kad ir kaip bebūtų, su treneriu pakalbėjome, kad paskutinėse lenktynėse nekovosiu dėl tarpinių taškų, o viską darysiu, kad pavyčiau grupę ratu ir tada gaučiau 20 taškų.
Sykį pavyti pavyko, įgyvendinau tikslą, tarpiniame finiše taip pat sudalyvavau, bet pavijo didžioji dalis mūsų grupės, tad truputį apmaudu, kad nepakilau.
– Šį kartą jums susiklostė skrečo rungtis...
– Taip. Labai tam treniravomės, didinome pavarą, treneris tikėjo ir sakė, kad pirmą rungtį reikia suvažiuoti labai gerai. Gale galėjo būti dar daugiau.
– Taškų lenktynėse stengėtės persekioti varžovę iš Jungtinės Karalystės. Ar sportininkės nepyksta, kai stengiamasi pasidaryti pranašumą tokiais atvejais?
– Ne, čia yra varžybos, žinojau, kad ši dviratininkė yra stipri, ji tikrai gali greitai apvažiuoti ratą, o jei aš bandysiu ją aplenkti, kaip tik pasimaišysiu, „numesiu“ greitį. Geriau nesimaišyti.
Apskritai, dviračių sporte, o ypač omniumo varžybose, reikia labai būti gudriam, čia ne tik reikia būti stipresniu, čia yra pokeris.
– Kodėl priėmėte sprendimą persekioti būtent Jungtinės Karalystės dviratininkę?
– Nes ji labai stipri, o bendroje lentelėje ji buvo labai žemai. Žinojau, kad tiek britė, tiek ir prancūzė tikrai apvažiuos tą „pliusinį“ ratą. Čia kaip pokeris, renkiesi kortą.
Visgi reikėjo pasirinkti prancūzę, nes ji „padarė“ du tokius ratus. Ir tai padarė labai lengvai. Žaidžiame pokerį su dviračiu.
– Po finišo atėjote pas artimuosius, jus palaikė ir vaikinas. Ką kalbėjote po finišo?
– Mama labai džiaugėsi, sakė, kad nereikia liūdėti, nes rezultatas yra šaunus. Sako: „Ko tu verki?“. O man labai liūdna, nes labai norėjau dešimtuko.
– Kas laukia toliau?
– Savaitėlę pailsėsiu, atsipūsiu, bet didysis tikslas yra spalio mėnesį sudalyvauti pasaulio čempionate. Labai noriu, dėsiu visas pastangas, pakentėsiu iki spalio ir bus matyti.
– Ar planuojate vykti į uždarymo ceremoniją?
– Taip, jei spėsiu. Reikia susipakuoti dviračius, juos galime priduoti tik 22 val., tai kažkas turės nevykti. Ir šiaip liūdna, nes ir Tokijuje paskutinę dieną varžiausi, dar net ne olimpiniame kaimelyje tada buvau.
Dabar gerai, kad bent kaimelyje buvau, o gal spėsime ir į uždarymą.
