„Tikiu savimi, kad galiu tuos ketverius metus „datempti“, – kalbėdama apie ateitį šyptelėjo 31-erių sportininkė.
Los Andželo žaidynės jai taptų jau ketvirtosiomis. Be jau minėtų G.Venčkauskatė varžėsi ir 2012 metų Londono olimpiadoje, kur užėmė 12 vietą, bet išvydo, kaip auksą iškovojo Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
40 metų penkiakovininkė sekmadienį finale užėmė 16 vietą tarp 18 sportininkių ir mįslingai, nors kartu ir gana aiškiai prakalbo apie savo ateitį.
„Galbūt kažkiek sportuosiu, jeigu bus noras, sveikatos. Bet jaučiu, kad reikia jaunimui užleisti vietą. Gintarė pakankamai gerai sportuoja, auga kitos mergaitės, kiti berniukai. Jau reikia duoti kelią jiems. Ant manęs ir taip visi pyksta, sako: „Ką tu čia darai, kada baigsi“, – sakė L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir paklausta, ar jau galutinai deda tašką, pridūrė.
– Dar ne. Apie tau sužinosite šiek tiek vėliau. Šiai dienai, šiam momentui galvoju, kad tai mano paskutinieji potyriai. Džiugu buvo bėgti, į viską žiūrėti. Mačiau viską, stebėjau.“
Apie tai, kad jau vargu, ar jau teks dirbti ir kartu su L.Asadauskaite-Zadneprovskiene žinojo ir G.Venčkauskaitė.
Ji labai gražiai atsiliepė savo tautietę.
„Ji – fenomenas. Tituluota visais įmanomais titulais. Trūko gal tik bronzos olimpiadoje. Žmogus iš didžiosios raidės. Lenkiu žemai galvą. Yra ko iš jos pasisemti – stiprybė, charakteris. Tai padeda, nes gali pasisemti, kai neturi jėgų ir matai, kad ir jai nėra, bet atsistoja ir sako: „Visus užkariausiu čia.“ Karalienės karūną ji nešioja ir nešiosis“, – šyptelėjo G.Venčkauskaitė.
G.Venčkauskaitė finalą pradėjo taip pat užtikrintai, kaip ir pusfinalį – kartu su burtų keliu gautu nauju žirgu Api D‘Espoir jota be problemų, o tai garantavo 300 taškų.
Iškart po jos jojusiai ispanei Laurai Heredia taip nepasisekė – žirgas Dollar US d‘Ecly net keletą kartų atsisakė šokti per kliūtis ir sportininkė buvo eliminuota.
Iš jojime buvo eliminuotos dvi sportininkės – žirgas Babouchka de la Bride*Ifce šokdamas per vieną iš kliūčių numetę raitelę prancūzę Marie Oteiza ir nubėgo į šalį. 8 atletės surinko po 300 taškų.
Tai buvo paskutinis kartas šiuolaikinės penkiakovės istorijoje nuo jos įtraukimo į olimpinių žaidynių programą 1912-aisiais, kai sportininkai joja žirgais. Ši rungtis nuo šiol keičiama į kliūčių ruožą.
„Džiaugiuosi, kad paskutinę jojimo rungtį, kuri mums buvo jau tikrai paskutinė, pabaigiau gražiai. Esu labai patenkinta, kad su jojimu atsisveikinu išdidžiai, iškelta galva. Noriu padėkoti jojimo treneriui, ir Vytui Paznanskiui už palaikymą ir pagalbą. Truputį gaila dabar to jojimo. Kai klausdavo, sakydavau, kad negaila, bet po finišo jojime tie žmonių aplodismentai sugraudino. Tai buvo paskutinieji žingsniai su žirgais“, – kalbėjo G.Venčkauskaitė. Po jojimo rungties ji buvo 10-a.
Papildomo fechtavimo rungtis jai susiklostė taip pat, kaip ir pusfinalyje – lietuvė jau pirmojoje kovoje pralaimėjo italei Alice Sotero. Šioje rungtyje sportininkai varžosi iki pirmojo pralaimėjimo. Taškai pridedami prie ketvirtadienį surinktų fechtavimo taškų, kur 36 sportininkės turėjo susikauti viena su kita. Po papildomo fechtavimo rungties G.Venčkauskaitė buvo 11 vietoje.
200 m plaukimo laisvu stiliumi rungtyje G.Venčkauskaitė distanciją įveikė per 2 min. 18,16 sek. Savo – antrajame – plaukime ji buvo trečia, gavo 274 taškus ir po šios rungties buvo 11-a.
Ši pozicija reiškė, kad G.Venčkauskaitė kombinuotoje bėgimo ir šaudymo rungtyje startuos praėjus 1 min. 5 sekundėms po lyderės prancūzės Elodie Clouvel starto. Nuo trečiosios vietos jos startą skyrė 34 sek.
G.Venčkauskaitė 3000 m distanciją su šaudymu įveikė per 11 min. 0,31 sek. Pagal greitį ji buvo ketvirta, o šaudyme, kur reikia į taikinį pataikyti penkiskart, šaudė taip: 5/9, 5/7, 5/9, 5/7). Tai leido jai užimti septintąją vietą.
„Džiaugiuosi, kad patekau į dešimtuką su tuo, ką atsinešiau iš fechtavimo. Galvojau, kad galėjau paspausti vieną ar dvi vietas, bet šaudymas truputį pakišo koją. Nežinau dar klaidų, nes nerodo šaudymo rezultatų, tad treneris irgi nežino, į kurią pusę buvo šūviai. Džiaugiuosi rezultatu, – sakė G.Venčkauskaitė, pripažinusi, kad net ir tobulai šaudant kabintis į medalius nebūtų pavykę. – Be šansų. Turėjai kaip vyrukas bėgti. Sunku.“
G.Venčkauskaitė Paryžiaus žaidynėse pakartojo Tokijo olimpiados rezultatą – 2021 metais dėl COVID-19 pandemijos vykusiose žaidynėse ji irgi buvo 7-a.
„Tokijuje buvau labiau nusiminusi. Čia džiaugiuosi, kad sugebėjau pakilti, nenukritau keliomis pozicijomis. Yra kaip yra. Norėjau medalio, bet visos čia merginos buvo vertos medalio. Kaip kam kortos sukris“, – paaiškino ji.
G.Venčkauskaitei dabar dėl olimpinio kelialapio teks varžytis jojimo rungtį pakeitus į kliūčių ruožą. Sportininkė jau yra įpratusi prie šios rungties ir ne kartą sakė, kad ji jai patinka.
Ar ji planuoja vykti į 2028 metų Los Andželo žaidynes?
„Tikiu savimi, kad galiu tuos ketverius metus „datempti“. Šiuo metu noriu atsipūsti ir suvokti, kas čia buvo. Vien tas triukšmas, kai nueini į kambarį tylumoje ir bandai suvokti, ar tu buvai paprastose varžybose, ar olimpiadoje. Noriu atgauti jėgas, nes šeštadienį po bėgimo buvo žiauriai blogai, o šiandien skraidžiau. Nežinau, kas čia buvo nutikę. Gal man spyris iš viršaus“, – kalbėjo ji.
Pasitraukė. Britų olimpinė čempionė ir viena favoričių Kate French paskelbė, kad dėl ligos pasitraukė iš varžybų. K.French pusfinalį bendroje įskaitoje su 1398 taškais baigė 5 vietoje. Ją finale pakeitė vokietė Annika Zillekens. Pastaroji liko už brūkšnio, kai ją A pusfinalyje bėgimo ir šaudymo rungtyje pralenkė L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė. A.Zillekens tuomet kalbėdama su žurnalistais neslėpė ašarų.
Istorija. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse paskutinį kartą matėme jojimo rungtį. Nuo 1912 metų neatsiejama šiuolaikinės penkiakovės disciplina keičiama į kliūčių ruožą. Jojimo atsisakyta dėl žirgų nenuspėjamumo – sportininkai dažnai pyksta, kad žirgui pasibaidžius ar atsisakius šokti per kliūtį, jie netenka galimybės varžytis dėl medalių.
Sprendimą pakeisti šią sporto šaką pastūmėjo ir smurto prieš žirgus atvejai – vienas jų buvo užfiksuotas Tokijo žaidynėse, kai Anna Schleu tiesiog verkė negalėdama išjudinti žirgo, tad priėjusi trenerė kumščiu trenkė žirgui.
Pusfinaliai. A ir B pusfinalyje varžėsi po 18 sportininkų. Į finalą pateko po 9 sportininkes.
L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Fechtavimas (205 taškai), jojimas (291), papildomas fechtavimas (0), plaukimas (263), bėgimas ir šaudymas (630). Viso – 1389. Vieta A pusfinalyje – 9.
G.Venčkauskaitė. Fechtavimas (205 taškai), jojimas (300), papildoma fechtavimas (0), plaukimas (272), bėgimas ir šaudymas (615). Viso – 1392. Vieta B pusfinalyje – 6.
Lietuva. Šuolaikinės penkiakovės sportininkai Lietuvai iki Paryžiaus žaidynių dovanojo 5 medalius. 1 aukso (Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, 2012 metai, Londonas), 3 sidabro (Andrejus Zadneprovskis, 2004 metai, Atėnai; Edvinas Krungolcas, 2008 metai, Pekinas; L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė, 2021 metai, Tokijas), 1 bronzos (A.Zadneprovskis, 2008 metai, Pekinas).
