40 metų Lietuvos penkiakovės žvaigždė šeštadienį paskutiniuoju numeriu – devinta – įsiveržė į Paryžiaus žaidynių finalą. Įsiveržė – tinkamiausias tam žodis, nes lemiamą bėgimo ir šaudymo rungtį ji pradėjo būdama dvylikta.
Pirmą kartą olimpinėse žaidynėse įvestame pusfinalyje sportininkės kovoja 5 rungtyse: jojimas, papildomas fechtavimas, plaukimas, bėgimas ir šaudymas.
Iš vieno pusfinalio – vyksta A ir B pusfinaliai – į finalą patenka po 9 sportininkes. Gintarė Venčkauskaitė pateko į B pusfinalį.
Į pusfinalį L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė atsinešė 205 taškus, kuriuos užsidirbo laimėdama 16 fechtavimo kovų iš 35. Šie taškai galios ir finalui. Dėl tokio rezultato ji atrodė gana nusiminusi, bet viltis dėjo į gilias Prancūzijos žirgynų tradicijas – Tokijuje jai pavyko per burtus gauti prancūzišką žirgą, su kuriuo penkiakovininkė jojo tobulai.
Šįkart jos pakeleivis – prancūzas For Ever Du Fief, kurio vardas laisvai verčiant skambėtų „Už tvirtovės amžinybę“.
Jojimo varžybose L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė su žirgu judėjo užtikrintai, tačiau maksimalaus taškų kiekio nesurinko – kliudyta 6-osios kliūties kartelė, už kurią buvo atimti 7 taškai ir dar du taškai buvo atimti dėl ilgesnio nei 60 sekundžių laiko. Lietuvė kliūtis įveikė per 65,61 sek.
Prieš pat savo jojimą L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė išvydo žiūrovų atodūsių sulaukusį momentą – per paskutinę kliūtį šokusios egiptietės Salma Abdelmaksoud žirgas kliudė dvi karteles, o netrukus sportininkė persivertė per žirgą. Ji buvo eliminuota.
„Jojimas sekėsi visai neblogai. Buvo vienas numetimas, nes galbūt iš šiek tiek tolėliau šokome, mažiau mačiau. Žirgą stengiausi kontroliuoti nuo pat pirmųjų metrų. Galbūt šiek tiek per lėtai priėmiau žirgą ir mačiau, kad nepataikysime. Šuolis buvo šiek tiek platus ir jis galinėmis kanopomis šiek tiek kliudė kartelę, bet iš esmės visur kitur stengiausi tvarkytis. Kaip kalbėjome su treneriu – jojime viską gerai padariau. Tas vienas metimas...Pas visus gali visko būti“, – po loterija dėl žirgų nenuspėjamumo kalbėjo L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė, kuriai būtent žirgas Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse neleido išpildyti savo favoritės statuso – tuomet sportininkė buvo 30-a.
Iš 18 sportininkių startavo 17 – jau per apšilimą traumą patyrė vokietė Rebecca Langrehr. Šalia pagrindinės aikštės esančioje apšilimo zonoje sportininkė nukrito nuo žirgo – netrukus ją apsupo komandos nariai, ji buvo aptverta specialia tvorele, kad nesimatytų, kas vyksta, o į vietą skubėjo greitosios automobilis.
L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė po jojimo rungties rikiuotėje buvo dešimta. Sportininkė ruošėsi šiek tiek pozicijas pagerinti papildomoje fechtavimo rungtyje, tačiau susitiko su itale Alice Sotero ir pralaimėjo jau savo pirmąją kovą.
Su 496 taškais L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė po papildomo fechtavimo rungties krito į 11 vietą.
Netrukus jau reikėjo pereiti į ko gero silpniausią L.Asadauskaitės-Zadneprovskienės rungtį – plaukimą. Čia laisvuoju stiliumi plaukiama 200 m distancija. Lietuvė distanciją įveikė per 2 min. 23,71. Savo – antrajame – plaukime tarp 6 varžovių ji buvo penkta. Tarp 18 dalyvių ji buvo 15-a.
Ši rungtis L.Asadauskaitei-Zadneprovskienei garantavo 263 taškus. Po plaukimo su 759 taškais ji buvo dvylikta.
„Plaukime stengiausi savęs nežudyti, nes norėjau pasitaupyti bėgimui. Žinojau, kad reikės bėgti, bet nesitikėjau, kad šitaip. Taupiausi, nenorėjau per daug pavargti. Galbūt norėjosi pora sekundžių greičiau plaukti. Bet gerai, kad ne per daug varginausi“, – jau pereidama į bėgimo rungties vertinimą nusijuokė L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Dvyliktoji pozicija prieš bėgimo ir šaudymo rungtį, kur L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė įprastai spindi, suteikė vilčių. Pati sportininkė neslėpė, kad prieš startą jautėsi gerai, bet greitai įtampą pradėjo kelti šaudymo rungtis. Šįkart ji vyko neįprastai – priešais lazerinio šaudymo stendus buvo įrengta sausakimša tribūna, kur susirinkę aistruoliai reagavo į kiekvieną šūvį.
„Iškart pagalvojau, kad 20 sekundžių iki devintos vietos nėra daug. Galvojau, kad po kelių ratų būsiu devintuke, bet blogas šaudymas... Dabar yra pamąstymų, kad tie žmonės tribūnose blaškė, nes mes taip nešaudome. Pirmą kartą, kad taip žmonės mirguliuoja, šaukia, rėkia. Aš stengiausi į tai nežiūrėti, susitelkti į taikinį, bet kažkaip nepavyko. Visi šaudymai vis nesigaudavo, mane vis blokšdavo žemyn. Matau, kad šalimais mergaitės išbėga, tada man jas reikia vytis. Tada aš vėl šaudau blogai, tada vėl reikia vytis“, – kalbėjo ji.
L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė bėgimo ir šaudymo rungtyje pasirodė geriausiai. 3000 m distanciją su šaudymu ji įveikė per 11 min. 10,90. sek.
Pirmieji trys šaudymai išties buvo jai nebūdingai nesėkmingi. Pirmasis – 5 iš 11 bandymų, antrasis 5 iš 9, trečiasis – 5 iš 10.
Artėjo lemiamos akimirkos, o L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė buvo atsidūrusi už devintuko ribos.
„Iš pradžių nežinojau, kelinta bėgau, bet savyje jaučiau, kad nepatenku. Spaudžiau save bėgti, bėgti, bėgti. Priešpaskutiniame rate bandžiau skaičiuoti ir tada išgirdau, kad esu vienuolikta, – vaizdingai pasakojo L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė, net ir pademonstravusi savo reakciją į situaciją. – Pagalvojau: „O...Aš nepakliūnu. Ne, taip negali būti. Aš galiu nepatekti.“ Bėgau ir galvojau, kad turiu šauti arba viskas. Jeigu nešausiu gerai – viskas. Atbėgau ir ačiū Dievui, ačiū aukščiausiajam, kad tame paskutiniame šaudyme šoviau geriau nei varžovės, kurias reikėjo aplenkti.“
L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė į finalą pateko su 1389 taškais. Vokietė A.Zillekens, kuri neslėpė ašarų, kalbėdama su Vokietijos žurnalistais – 1387. Meksikietė Mayan Oliver – 1386.
Pusfinalyje krito ir olimpinis rekordas – britė Kerenza Bryson surinko 1402 taškus.
„Kai bėgau 9-a, galvojau, kad nepaleisiu pozicijos. Mačiau, kad vokietė – arti, bet kontroliavau situaciją. Taupiausi ir galvojau, kad jeigu prireiks, finiše dar pakovosiu. Ačiū Dievui, kad toks atstumas ir išsilaikė. Finišavau devinta ir patekau į finalą, bet kad tiek jėgų reikės atiduoti – nesitikėjau, – juokėsi L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė. – Gerai, kad plaukime pataupiau jėgų, nes bėgime teko išsikrauti labai stipriai.“
Paryžiaus olimpinėse žaidynėse šiuolaikinės penkiakovės varžybos vyksta gerokai kitaip nei Tokijuje. Šių metų olimpiadoje šiuolaikinė penkiakovė dar ketvirtadienį prasidėjo fechtavimo varžybomis. Fechtavimo rezultatai bus naudojami ir pusfinaliui, ir finalui.
Sumažintas ir varžybų laikas – dabar 5 rungtys įveikiamos per maždaug 2 valandas.
Po šeštadienį vykusio pusfinalio moterys neturės daug laiko atsigauti – finalas vyks jau sekmadienį 12 val. Lietuvos laiku.
„Turiu dar pusę dienos atsigauti. O dėl sekmadienio kalbėjome su treneriu – man labai sunku iš greito bėgimo įeiti į tą lėtesnį šaudymą. Kai žinai, kad tau reikia greitai bėgti, sunku save sustabdyti, susitelkti. Treneris sakė, kad aš labai skubu ir kad tai nėra mano tempas, nors man pačiai atrodė, kad gerai. Tačiau labai sunku tą kontrastą pasiekti, kai iš greito pereini į lėtesnį. Stengsiuosi palėtinti save šaudyme. Atrodys, kad labai lėtai, bet nebus lėtai – tiesiog reikia susitelkti, kad taiklumas būtų geresnis. Tragedija tas šaudymas“, – vėl nusijuokė L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Šiuolaikinės penkiakovės varžybos Paryžiaus olimpiadoje vyksta ikoniškoje vietoje – įrengtoje arenoje besivaržant sportininkams fone matyti legendiniai Versalio rūmai. Varžybų vieta – didžiulių karaliaus Liudviko XIV užsigeistų rūmų teritorijoje.
Prancūzai Paryžiaus žaidynėse rodo pavyzdį, kaip reikia palaikyti saviškius. Būtent bėgimo ir šaudymo metu ir buvo galima tai pajusti, nes tribūnos netilo, o prie vietinių šūksnių prisidėjo ir kitų valstybių gerbėjai.
Penkiakovininkė buvo atvira – su tuo nėra susidūrusi dar nė vienose olimpinėse žaidynėse, nors dalyvavo 2008 metų Pekino (14 vieta), 2012 metų Londono (auksas), 2016 metų Rio de Žaneiro (30) ir 2021 metų Tokijo (sidabras) žaidynėse. Beje, L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė yra viena iš trijų Lietuvos olimpiečių – kartu su Daina Gudzinevičiūte ir Virgilijumi Alekna – pasirodę penkiose olimpiadose.
Ji taip pat yra vienintelė šiuolaikinės penkiakovės atstovė moteris, dalyvavusi tiek žaidynių. Tokį pasiekimą tarp vyrų yra užfiksavęs australas Peteris Mackenas (1960, 1964, 1968, 1972, 1976).
„Kiek buvau olimpinių žaidynių, žiūrovai būdavo šone arba gale. Visada būdavo siena ar kažkas kito, tačiau priekyje tokių vaizdų nebuvo. Po penktadienio vyrai sakė, kad ir juos trikdė, daug kas blogai šaudė. Žinote, kai dar prancūzė yra priekyje ir ji šaudo, visi kyla, ošia, o mes atbėgame ant to...Tačiau šalia bėgusi vokietė ar meksikietė šaudė gerai. Tą meksikietę vis pagaudavau, bet po šaudymo ji vis greičiau išbėgdavo. Jai per daug nemaišė. Tai – labai stiprios bėgikės. Ačiū Dievui, nes kažkaip mane išgelbėjo aukščiausiasis. Išgelbėjo ir sako: nu gerai, padovanosiu tau finalą galbūt paskutinėje olimpiadoje. Pasakiau „ačiū“, – puikia nuotaika spinduliavo L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Tokijo olimpinėse žaidynėse L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė tapo Lietuvos gelbėtoja. Penkiakovės varžybos vyko paskutinės, Lietuva tada neturėjo nė vieno medalio. Priešakyje buvo liūdna ateitis. Bet tai gerai žinodama penkiakovininkė pademonstravo įspūdingus rezultatus – ne tik jojo be klaidų, bet ir bėgo greičiausiai. Tada iškovotas sidabras.
Dabar jau į finalą ji žiūri gerokai atsargiau.
„Į penketuką patekti šansų nėra, nes mergaitės toli. Niekas taip nešaudo kaip aš..., – nusišypsojo L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė. – Reikia labai gerai šauti, gerai joti. Reikia laukti stebuklo. Kartais stebuklai mane aplanko. Gal ir šiandien buvo stebuklas?“
