Prieš didžiausią vasaros renginį 28-erių atletė nebuvo įvardinama, kaip viena rungties favoričių. Tačiau su kiekvienu savo plaukimu Verės prie Marnos kanale V.Senkutė įrodinėjo, kad į meilės miestą neatvažiavo tik sudalyvauti žaidynėse.
Moterų vienvietės valties kvalifikacijoje iš Trakų kilusi irkluotoja 2000 m. distanciją įveikė greičiausiai (7 min. 30.01 sek.) iš 32 dalyvavusių sportininkių. Į pusfinalį V.Senkutė prasibrovė irgi iš aukščiausių vietų – distanciją nuplaukusi per 7 min. 33.35 sek. ji ketvirtajame ketvirtfinalyje buvo pirma.
Moteris apie save dar garsiau pranešė pusfinalyje, kuriame finišavo per 7 min. 19.15 sek. ir į priekį praleido tik olimpinę čempionę Emma Twigg (7 min. 17.19 sek.). Galiausiai, rungties finale V.Senkutė buvo šiek tiek letesnė, nei praėjusiame plaukime – 2 km. įveikusi per 7 min. 20.85 sek. iškovojo 3-ą vietą ir nemenkai nustebino visus šio sporto gerbėjus.
Aukso medaliu pasidabino Nyderlandų atletė Karolien Florijn (7 min. 17.28 sek.), sidabru – Emma Twigg iš Naujosios Zelandijos (7 min. 19.14 sek.).
Grįžtančios bronzos laimėtojos Vilniaus oro uostė laukė jos draugai bei šeima, taip pat jaunieji irkluotojai ir sporto šakos federacijos vadovai. Su plojimais bei skanduotėmis: „Vika! Vika!“, „Ačiū! Ačiū!“ pasitikta V.Senkutė negalėjo nustoti šypsotis. Pasak sportininkės, tokio būrio žmonių ji tikrai nesitikėjo.
„Galvojau atvažiuos keli draugai ir artimieji, bet (pasitikimas) toks didžiulis... Jau trečią kartą išgyvenu tas pačias emocijas – kojos dreba, tiesiog labai jaudinuosi. Startuoti buvo lengviau (juokiasi)“, – geras emocijas perdavė 28-erių atletė.
V.Senkutei iškart buvo uždėtas pergalingas ąžuolo vainikas, bet iš Trakų kilusiai moteriai nuo to lengviau nėra.
„Vainikas sunkus, medalis sunkus, kuprinė sunki – viskas sunku“, – prizininko dalią pagarsino irkluotoja.
Apie sutikimo šventę paklausta V.Senkutė net pasimetė, nes nežinojo, kaip reaguoti į tokį kiekį jos laukiančių žmonių. Tuo pačiu moteris atskleidė, kam priklauso bronzos medalis ir atidavė padėkas kartu šios svajonės siekusiems kolegoms.
„Dar net neturėjau laiko apie tai (sutikimo šventę) pagalvoti, – pradėjo 28-erių sportininkė. – Kiek čia žmonių... Neįtikėtina. Reikės, nežinau, kokią salę užsakyti, kad galėčiau su visais atšvęsti bei pasidžiaugti (juokiasi). Šis medalis nėra vien mano, jis yra mūsų, jūsų ir visos Lietuvos nuopelnas. Taip pat ir Klaipėdos sporto centro, kuris mane stipriai palaiko bei trenerio Karolio Sunklodo, nes jis vienu metu dirbo su manimi neatlygintinai. Jis lydėjo mane iki paskutinio metro, atstūminėjo nuo žemės bei tiltelio kiekvieno starto metu – labai didelė dalis medalio yra trenerio. Norisi pasidžiaugti su visais, nes laimėjimas yra mūsų, o ne mano, tiesiog kameros atsuktos į mane.“
Ji – vienintelė istorijoje Lietuvė, patekusi į olimpinių žaidynių vienviečių valčių varžybų A finalą. Negana to, kartu buvo iškovotas ir bronzos medalis. Kaip sakė pati V.Senkutė, su tokiu legendiniu pasiekimu ji dar nesusigyveno.
„Nežinau, ar jis (bronzos medalis) kažkada išvis susigulės. Seniau tai atrodė nepasiekiama, bet tuo pačiu treniruotėse matėsi geri rezultatai. Žinojau, ką galiu pasiekti, o kad pavyko išpildyti... Neįtikėtina ir labai džiugu, nes atsipirko sunkus darbas.“
Finale 28-erių lietuvė didžiąją laiko dalį plaukė 4-oje vietoje, bet pačioje distancijos pabaigoje aplenkė australę Tarą Rigney. 0.53 sek. greičiau 2000 m. įveikusi prizininkė kalbėdama apie tai duoklę atidavė Lietuvos moterų pavienėi dvivietei valčiai – Kamilei Kralikaitei su Ieva Adomavičiūte.
„Treniruotėse visada lenktyniaujame vieni su kitais. Mūsų pavienės dvivietės irkluotojos, kurios liko penktos olimpinėse žaidynėse, visąlaik mane vydavosi. (Plaukdama) galvojau, kad jos mane vejasi ir reikia pabėgti. Tiesiog žiūrėjau į savo takelį, galvojau apie jas ir pavyko padaryti tokį finišą, kokį darau ir namuose. Tik tiek ir tereikėjo, kad iškovočiau bronzos medalį Lietuvai“, – kalbėjo V.Senkutė.
Visuose keturiuose savo plaukimuose moteris užėmė aukščiausias vietas. Kol daugelis negalvojo, kad Lietuvė gebės fiksuoti tokius solidžius laikus, ji pati tikėjosi avo darbo vaisiais.
„Tam, kad stabiliai progresuoti tokio lygio varžybose, visada užduotis yra pirmasis trejetukas. Parengiamajame plaukime reikia finišuoti tarp trejų geriausių, norint patekti toliau. Ketvirtfinalyje reikia top 3, pusfinalyje irgi top 3. Na, medalio plaukime visi tikėjomes pirmojo trejeto. Tikslas kiekvieną kartą buvo daryti savo darbą, nežiūrėti į konkurentes, mėgautis olimpinių žaidynių atmosfera, fanais bei palaikymu, kurio nebūna tiek daug. Pavyko tai padaryti. 2000 m. distanciją esu plaukus tūkstančius kartų, nebuvo nieko naujo. Pavyko susikaupti bei viską išpildyti“, – savo pasirodymą apžvelgė V.Senkutė.
Nors po paskutiniojo plaukimo praėjo savaitė, 28-erių sportininkė į tėvynę grįžo tik dabar. Paryžiuje ji pasiliko palaikyti likusių Lietuvos sportininkų, tarp kurių ir jos vaikinas Simonas Maldonis. 31-erių olimpietis, kartu su broliu Mindaugu, Ignu Navikausku ir Artūru Seja dalyvavo keturvietės valties plaukimo finale, kuriame iškovojo 5-ą vietą.
„Palaikiau savo draugą S.Maldonį, kas man buvo labai svarbu, – pradėjo V.Senkutė. – Labiau jaudinausi dėl jo plaukimo, o ne savo. Pačiai irkluoti daug lengviau nei žiūrėti. (Vyrų keturvietės valties) pasirodymas irgi buvo nerealus, olimpinėse žaidynėse iškovota 5-a vieta. Džiugu stebėti, jog mūsų sunkus darbas atsiperka. Stebėti kitus atletus, kurie išpildo savo svajones – neįtikėtina ir labai džiugu, kad galėjau būti to dalimi.“
Bronzos medalio laimėtoja apsilankė ir prizininkų ceremonijoje, kuri iš Trakų kilusiai atletei paliko didžiulį įspūdį.
„Tiesiog neįtikėtina, – apie šventė prakalbo V.Senkutė. – Buvo galima kiekvienam (dalyviui) pasikviesti po du žmones. Iš pradžių visi buvome salėje, ten vienas kitas šmėžavo su medaliais. Prieš pat įšėjimą (ant pakylos) nusileidome į nulinį aukštą ir ten 50 tūkst. (atletų) stovėjo su medaliais. Tokia patirtis... Nežinau, ar dar kada ji pasikartos. Būti ne tik čempionų apsupty, bet ir to dalimi – neįkainojama patirtis. Esu dėkinga, kad galėjau ten būti bei dar kartą išgyventi visas emocijas.“
Tiesa, moteris planavo grįžti dar vėliau, bet gimtinės ilgesys šįkart laimėjo.
„Jau beveik 3 savaites esu Paryžiuje, labai sunku – ir emocinis, ir fizinis nuovargis. Norėjosi greičiau grįžti namo į savo lovą. Nežinau, ar dar ištverčiau ir uždarymo (ceremonijos) emocijas, nes jų labai daug. Norėjau grįžti į savo saugią vietą – namus“, – pasakojo olimpietė.
Dabar V.Senkutės laukia užtarnautas poilsis, o rudenį geriausių planetos irkluotojų susitikimas Jungtinėse Amerikos Valstijose.
„Pabūti su šeima, artimaisiais ir pailsėti, – atostogų planą išdavė irkluotoja. – Treniruočių ir intensyvių krūvių dabar tikrai neplanuoju, nebent savo malonumui, kad palaikyti sveikatą. Dėl to labai džiaugiuosi. Žinau, kad spalio mėnesio pabaigoje turėsiu varžybas JAV, kuriose dalyvaus 8 geriausi irkluotojai (4 vyrai, 4 moterys) visame pasaulyje. Bus neįtikėtina patirtis, pernai svajojau apie tai. Daug svajonių išsipildė – ir Lietuvos rekordą pagerinau, ir važiuosiu į šias varžybas. Pasimėgausiu rudeniu.“
