Žiūrovai – tiek dievinantys breiką, tiek jį matantys kone pirmą kartą – tiesiog šėlo. Pačioje viršutinėje tribūnų eilėje sėdėjo ir lietuvių šeima, ištiesusi trispalvę.
Tarp vyro ir moters – maža mergaitė, atidžiai sekanti kiekvieną D.Banevič judesį. Judesius sekė tūkstančiai lietuvių namuose, kelios dešimtys – tribūnose. Kartu su jais – ir daugybė žmonių visame pasaulyje.
„Dabar ji lanko baletą, bet reikės leisti ir į breiką“, – nusijuokė lrytas.lt užkalbintas Lietuvos marškinėlius vilkintis vyras.
Tai buvo momentas, kai buvo galima gyvai pamatyti, kaip veikia Bgirl Nickos magija.
Lietuvos sporto gerbėjai su D.Banevič susipažino pernai, kai ši ėmė dominuoti garsiausiuose tarptautiniuose turnyruose. 2023 metų gegužę ji tapo Europos čempione. Tų pačių metų rugsėjį nuskynė ir pasaulio čempionato auksą.
Tačiau titulų gausa ir net faktas, kad ji pateko į pirmą kartą breiką įsileidusias olimpinės žaidynes, šio gatvės subkultūros šokio iki bent vidutiniško supratimo nepriartino.
Breiką lietuviams dar reikia prisijaukinti.
Bet tai, ką 17-metė padarė rugpjūčio 9 dieną Paryžiuje, Santarvės aikštėje, sausakimšoje 5 tūkstančių žiūrovų arenoje – šį žingsnį priartino labai arti.
Nėra abejonių, kad sidabrą lėmusią olimpinę kelionę sekė gausybė žiūrovų, iki šiol breiko elementus mačiusių galbūt per filmus.
Dominiką ir kitas įspūdingą šou kūrusias breikeres Santarvės aikštėje per didžiulį TV ekraną stebėjo ir gausybė nepatekusių į areną.
Renginys buvo įspūdingas, labai dinamiškas, įtraukiantis ir suprantančius, ir nesuvokiančius, kas vyksta, žiūrovus. Daug ritmingos muzikos, labai atletiškų judesių ir šiek tiek gatvės stiliaus provokacijų, kurias pamatėme pusfinalyje, kai kinė Bgirl 671, vėliau laimėjusi bronzą, bandė iš vėžių išmušti lietuvę.
Dar įspūdingiau buvo sekti žiūrovų reakcijas, kai ant scenos pasirodydavo būtent Bgirl Nicka. Beje, žodyje „Bgirl“ stebuklų nėra – jis tiesiog reiškia breiko mergina. Vaikinai vadinasi „Bboys“.
D.Banevič į olimpines žaidynes atvažiavo kaip absoliuti žvaigždė. Pasaulio reitinge ji buvo antra, ją puikiai pažinojo šalių, kuriose breikas yra gerokai populiaresnis, publika. Nesvetimas lietuvei buvo ir užsienio žiniasklaidos dėmesys. Aukščiau buvo tik jau minėta Bgirl 671.
Dar iki Paryžiaus žaidynių starto likus porai savaičių Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) komunikacijos vadovė Patricija Užienė šyptelėjo, kad sulaukia gausybės užklausų iš užsienio žiniasklaidos būtent dėl galimybių pasikalbinti Dominiką.
Netrukus Dominikos pavardė atsidūrė ir ypatingai populiariame amerikiečių naujienų portale CNN, kvietusiame susipažinti su „paaugle superžvaigžde, kuri nori rašyti istoriją“.
Ją analizavo ir kiti žinomi užsienio sporto naujienų portalai.
D.Banevič žvaigždė švietė taip ryškiai, kad sėdint arenoje atrodė, jog iškritus prancūzėms būtent ji ir sulaukė didžiausio publikos palaikymo.
Staigūs judesiai, laisvumas, įspūdingas darbas kojomis ir praktiškai niekada nedingusi šypsena pakerėjo tūkstančius.
Jos didumas ir reikšmė ypatingai atsiskleidė ir po finalo, kur japonė Bgirl Ami iškovojo auksą rezultatu 3:0 (16:11).
Paryžiaus žaidynėse scenarijus po finalo vyko taip: sportininkės galėjo akimirką atsipūsti ir netrukus vyko medalių įteikimo ceremonija. Čia gavusi sidabrą D.Banevič jį įkando, kaip įprastai daro ant pakylos lipantys sportininkai.
Netrukus laukė interviu maratonas ir Dominikai tai tikrai buvo maratonas.
Nė vienas Lietuvos olimpietis nesulaukė tiek užsienio žiniasklaidos dėmesio, kiek gavo D.Banevič. Pastaroji aplenkė ir sidabrą fantastiškame disko metiko finale laimėjusį Mykolą Alekną.
Kol D.Banevič priėjo prie Lietuvos žurnalistų, ji jau buvo davusi 5 interviu, tad laukė jau šeštasis. Į ją buvo nukreiptos mažiausiai 5 kameros. Lietuvę dar po medalių ceremonijos kalbino olimpinio kanalo reporteriai, vėliau – netgi latviai.
Ji kalbėjo angliškai, tada – lietuviškai, tada vėl angliškai, tada – ir vėl lietuviškai.
Ji ir toliau šypsojosi, buvo geros nuotaikos ir kartojo, kaip myli breiką.
Po paskutinio interviu lietuvių kalba jos jau laukė britų transliuotojo BBC žurnalistas.
Po kelių akimirkų – oficiali spaudos konferencija.
Belaukiant į interviu ateinančios D.Banevič japonų žurnalistas prisipažino, kad iš Bgirl Ami tikėjosi medalio, bet nebūtinai aukso. Jis šyptelėjo, kad favorite laikė būtent Bgirl Nicką.
Absoliuti fantastika – lietuvė žinoma net ir Japonijoje.
Lrytas.lt paklausta, kokią žinutę nori pasiųsti visiems jauniems žmonėms, visoms mergaitėms, kurios žiūrėjo olimpines breiko kovas ir norėtų išbandyti šį įspūdingą šokį, D.Banevič sakė: „Džiaugiuosi, kad šiandieną įkvėpiau daug žmonių. Džiaugiuosi, kad kai darau tai, ką myliu iš visos širdies ir tuo mėgaujuosi, automatiškai kiti gauna įkvėpimo. Palinkėčiau kitiems žmonėms surasti tai, kas jiems suteikia malonumą. Aš dabar jaučiuosi laiminga. Darykite tai, ką mylite ir stenkitės dėl jo.“
Dabar D.Banevič ir kitos breiko šokėjos viliasi, kad bus išgirsta ir kita jų žinutė.
Ją siuntė ir pati Dominika: „Labai džiaugiuosi, kad čia buvome, kad breikas buvo įtrauktas į olimpines žaidynes. Olimpinėms žaidynėms to reikia. Daug žmonių susižavėjo tuo ir mes breikeriai suteikėme daug gražių akimirkų olimpinėms žaidynėms, kurių be mūsų negalėtų būti.“ 70-aisiais JAV žaibiškai išpopuliarėjęs breikas nėra įtrauktas į 2028 metų Los Andželo žaidynių programą. Paryžiaus žaidynėse jis atsirado IOC nusprendus įtraukti daugiau populiarių sporto šakų, kurios pritrauktų įvairesnio amžiaus sirgalių.
Štai 2021 metais dėl koronaviruso pandemijos vykusiose Tokijo žaidynėse atsirado riedlenčių sportas. BMX dviračiai programoje atsirado dar 2008 metais.
Į gatvės sporto sąrašą įtrauktas trijulių krepšinis irgi debiutavo Tokijo žaidynėse, kur auksą laimėjo Latvijos rinktinė.
Neatsitiktinai breikas atsirado Paryžiaus žaidynėse. Čia jis – ypatingai populiarus. Tuo įsitikino ir lrytas.lt portalas – užteko vos 20 minučių paėjėti nuo šiuo metu rekonstruojamos gaisro nusiaubtos Paryžiaus Dievo Motinos katedros, kai po tiltu pasigirdo garsi repo muzika.
Pažvelgus ten buvo galima išvysti visai ne olimpiečius, tačiau puikius breiko šokėjus – vaikinas ir mergina pasikeisdami ant medinės pakylos rodė vis staigesnius ir įspūdingesnius judesius, taip priversdami praeivius sustoti ir ploti.
Breikas yra neatsiejama gatvės kultūros dalimi, kuri yra ir neatsiejama nuo Paryžiaus gyvenimo.
Dabar breiko šokėjai viliasi, kad išsipildys jų svajonė – yra kalbama, kad breikas gali sugrįžti į olimpines žaidynes 2032-aisiais Brisbane.
Kuo greičiau breikas sugrįš į olimpines žaidynes – tuo geriau ir Lietuvai. D.Banevič šiuo metu yra viena ryškiausių breiko žvaigždžių ir artimiausiu metu trauktis tikrai neketina.
