Dabar jis, kaip sako, su kovinėmis mintimis, stovi olimpiniame kaimelyje.
„Neturiu, ką prarasti. Atvažiavau kovoti, o bus kaip bus“, – tarstelėjo graikų-romėnų imtynių profesionalas, kovosiantis kategorijoje iki 130 kilogramų.
M.Knystautą labai netikėta žinia pasiekė jau vykstant olimpinėms žaidynėms. Pasisekė, kad maža imtynininkų bendruomenė reikalavo padėti jau iš anksto olimpiadai besiruošusiam Mindaugui Venckaičiui.
M.Knystautas liepos 29 dieną sau įprastai po treniruotės šokinėjo šokdyne. Prie jo priėjo treneris Mindaugas Ežerskis ir pasakė, kad baigtų šokinėti, nes reikia rimčiau ruoštis olimpinėms žaidynėms. Sportininkas neslepia – tokie žodžiai gerokai nustebino.
Šią vasarą jis turėjo 2 savaites pasyvaus poilsio, tada sportavo rimčiau, kad palaikytų formą.
„Tik darbas buvo kitoks – ilgi bėgimai, štangos. Padėdavau Mindaugui, nes neturime daug kovų partnerių, tad ateidavau, paimtyniaudavome. Formą palaikiau. Neseniai darėme treniruotę, tai jaučiuosi neblogai“, – teigė jis.
M.Knystautas pabrėžė, kad jam nereikėjo mesti svorio, kaip dažnai nutinka imtynininkams. Dabar jis sveria 127 kilogramus.
„Man svorio mesti nereikia, nes aš visada sveriu mažiau“, – šyptelėjo jis.
Be rimto ir specialaus pasiruošimo šokį į olimpinę areną – milžiniškas iššūkis, bet M.Knystautas įkvėpimo semiasi iš legendinių istorijų, kai jau vykstant žaidynėms į jas patekę sportininkai lipa ant aukščiausiosios pakylos.
„Yra buvę, kai 1996 metais Lenkijos imtynininkas atvyko iš pliažo ir laimėjo olimpiadą. Tai netgi motyvuoja, nes nėra sprendimo. Ramiai leidau laiką, treniravausi, bet nebuvo tokio intensyvaus režimo. Mėgavausi vasara ir gavau pakvietimą į olimpiadą. Atsisakyti net nebuvo minties“, – pasakojo M.Knystautas.
Gailėtis, kad nebuvo laiko pasiruošti – ne jo charakteriui. M.Knystautas su komanda dabar nejaučia didelio spaudimo, o būtent tai ir norės paversti pagrindiniu ginklu prieš varžovus.
„Jeigu būčiau žinojęs, būtų psichologiškai sunkiau. Ir tas pasiruošimas būtų sunkesnis nei tai, ką dabar dariau. Galbūt 70 procentų esu nuo geriausios formos“ – sakė jis.
M.Knystautui kelią į olimpines žaidynes atvėrė Tuniso imtynininkas Amine Guenichi, kuris prisižaidė su dopingo kontrolieriais. Jam už antidopingo taisyklių pažeidimus skirta 4 metų nušalinimo bausmė.
A.Guenichi lapkritį atsisakė atidaryti duris antidopingo kontrolieriams, kurie elitiniame treniruočių centre pasibeldė į sportininko kambario duris. Po keleto valandų A.Guenichi jiems pateikė šlapimo mėginį. Vėliau jam buvo atlikti du kraujo testai. Visi parodė neigiamus rezultatus, tačiau Pasaulinė antidopingo agentūra (WADA) paskelbė, kad tunisietis sąmoningai pažeidinėjo taisykles.
Šiose žaidynėse dalyvauti turėjo ir Turkijos imtynių legenda Riza Kayaalpas. 34 metų sportininkui priklauso Rio de Žaneiro žaidynių sidabras, Londono ir Tokijo žaidynių bronza.
M.Knystautas jį būtų įvardijęs, kaip vieną favoritų, tačiau R.Kayaalpas įkliuvo vartojęs dopingą. Beje, su pastaruoju lietuvis kovojo Tokijo žaidynių aštuntfinalį, kur pralaimėjo. Bendroje įskaitoje lietuvis buvo 10. Turkas iškovojo bronzą.
„Tunisietis jis į žaidynes pateko per Afrikos atranką. Kadangi ten mažai dalyvių buvo, imtynių federacija nusprendė nežiūrėti, kas ten liko trečias, o paėmė iš pasaulio atrankos turnyro, kur buvau pirmas už brūkšnio“, – apie tai, kaip jam pavyko atsidurti Paryžiuje, kalbėjo M.Knystautas.
Jam gerai pažįstami beveik visi varžovai, bet kaip favoritą M.Knystautas atvirai įvardija absoliučią imtynių legendą iš Kubos Mijainą Lopezą. 41-erių imtynininkas nuo 2008 metų Pekino žaidynių olimpiadose renka tik aukso medalius.
„Čia jis sieks penktojo istorinio medalio, ko niekas nėra padaręs. Jis – išskirtinis, – apie varžovus kalbėjo M.Knystautas. – Esu dirbęs beveik su visais. Galbūt bulgaro nežinau, bet dabar „Youtube“ viską rasi, ar trenerio paklausi, kuris turi visą medžiagą.“
Mantas Knystautas grumsis graikų-romėnų imtynių turnyre svorio kategorijoje iki 130 kilogramų. Paryžiaus žaidynėse dar kovos imtyninnkė Gabija Dilytė (50 kg) ir M.Venckaitis (97).
