A.Gudžiui Paryžiaus olimpinėse žaidynės – trečiosios jo karjeroje.
Prieš tai disko metikas 2016 m. dalyvavo Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, o 2021 m. varžėsi Tokijuje.
Abejose olimpinėse žaidynėse patyręs atletas liko 12-as, tad natūralu, kad jis prieš tai pasiektą rezultatą nori pagerinti.
„Tikslai – šešetukas ir į viršų. Važiuoju padaryti tai, ką galiu, atiduoti save maksimaliai, jokių taupymų, nieko, reikės varyti iki galo (šypsosi – red.) ir garsinti Lietuvos vardą, kad jis skambėtų“, – sakė A.Gudžius.
„Pasimėgauti... tai skamba it mūsų kalbos problema, kad tas žodis skamba it kažkoks poilsis. Kaip aš sakau – laukiu pačių varžybų. Kai tu įžengi į stadioną, ten yra tikroji olimpinė dvasia, tikroji šventė ir tikrasis džiaugsmas. Retas sportininkas gauna pajausti stadiono ošimą, žmonių palaikymą ir emocijas, kurios tave užplūsta. Olimpiada sveria ir ji sveria daug. Tą naštą reikia atlaikyti iki sektoriaus, o po to – ir pačiame sektoriuje“, – pridūrė disko metikas.
Penktadienį įvyko tragedija garsiajame „Stade de France“. Ne, jame nežuvo žmogus, jame žlugo žmogaus viltis. Šia nelaimele penktadienio ryte tapo Lietuvos lengvaatletė Airinė Palšytė. Dramatiškai į Paryžiaus olimpines žaidynes prasibrovusi 32-ejų olimpietė jas baigė anksčiau laiko. Galiausiai paaiškėjo tai, kokią traumą patyrė lietuvė. Negana to, sportininkė pasidalino savo mintimis po itin skaudaus momento.
Simboliška, kad Lietuvos lengvaatlečių rinktinės startą paskelbė šalies lengvosios atletikos princesė A.Palšytė, būtent ji penktadienį pirmoji iš tautiečių pradėjo savo pasirodymą olimpiniame lengvosios atletikos turnyre.
Daug vilčių ir didžiulis noras žengti į olimpinį finalą – pradžia lengvaatletei nieko blogo nežadėjo: ketvirtąsias olimpines žaidynes pasitikusi sportininkė be problemų įveikė 183 cm, o vėliau ir 188 cm aukštį
O vėliau saldus sapnas virto košmaru.
Pilnutėliame 80 tūkst. žiūrovų talpinančiame stadione A.Palšytei neįveikiama tapo 192 cm aukščio kartelė. Pagrindine to priežastimi tapo šuolininkės patirta trauma.
„Atlikus išsamius tyrimus paaiškėjo, kad šuolininkei į aukštį Airinei Palšytei olimpinių žaidynių atrankoje plyšo kryžminiai kelio raiščiai ir meniskas.
Keturiskart olimpietei kitą mėnesį planuojama atlikti operaciją Lietuvoje“, – rašė LTOK.
Apie savo ilgametės kolegės traumą užsiminė ir A.Gudžius.
„Labai skaudėjo žiūrint. Jausmas buvo labai šlykštus, jei galima taip pasakyti, nes tikrai žinau, kaip ji buvo pasiruošus, ko ji ten važiavo ir ką ji galėjo padaryti. Niekam gyvenime to nelinkėčiau patirti. Fizinės traumos sugyja, bet tuo pačiu atėjo ir psichologinė trauma.
Jai vis nesisekdavo su traumomis prieš olimpines žaidynes, prieš didžiausius metų startus, o dabar atvažiavo į vieną sveikiausių savo olimpiadų ir toks dalykas atsitiko būtent rungties metu...
Bet tai, ką ji parodė – nesvarbu tai, kaip tu jautiesi, tu atvažiavai čia kovoti ir tai darai iki galo. Daugiau kovojimo niekas nebepaprašys.
Taip, dabar bus ir gal net yra žmonių, gal net ji ir pati galvoja, kad nereikėjo šokti papildomai, bet tuo metu, kai tu esi sektoriuje, tu negalvoji, kas tau skauda. Tu galvoji, ar tu gali, ar ne. O ar pavyksta... įsivaizduokite, kaip atrodytų, jeigu su tokia situacija ji būtų peršokusi 192 cm? Būtų kosmosas. Nešiotų ant rankų, sakytumėme, kad tai – pasaka.
Dabar neperšoko, nusiplėšė (kelio raištį – red.)... yra tokių atvejų, kad kam reikėjo... ne taip vyksta. Ten (sektoriuje – red.) nėra sveiko proto. Sveikas protas lieka susirinkimų vietoje. Dėl to mes daug dirbame, kad per varžybas nereikėtų daug galvoti. Ten jau adrenalinas, išprotėjimas iki negalėjimo, nes suvažiuoja patys geriausi pasaulio atletai“, – savo akimis kolegės traumos epizodą nupasakojo A.Gudžius.
– Kas didžiausi jūsų konkurentai Paryžiuje?
– Mykolas Alekna, Kristjanas Čehas, Danielis Stahlis, Matthew Dany. Visi šie pagrindiniai. Ar išlįs kažkas naujo? Nežinau. Mano planas – šešetukas, nes top šeši sportininkai visi bus verti medalių. Išskirti vieną... pažiūrėkime paskutines dvi-tris olimpines – tos prognozės... kas ir ką laimės – vienos, o tie, kas pataiko į šešetuką, kažkas iš to šešetuko tada ir pasidalina medalius.
– Prieš mėnesį sakėte, kad norėtųsi numesti diską 66 metrus. Kokios nuotaikos dabar yra dėl to?
– Tai – minimali kvalifikacinė riba, o finale su 66 metrais… 6–7 vietos gali būti. Aišku, mano pasiruošimas šiai dienai yra geresnis nei 66 metrai. Fizinė būsena leidžia galbūt ir geresnį rezultatą pasiekti, bet vėl... prisišnekėti galime kas ir ką norime. Geriau pabūti kuklesniam. Jei pavyks padaryti geriau – viskas gerai, bet jeigu prisišnekėsi... tada į sektorių neštis papildomą lagaminą (šypsosi – red.), kur nereikia papildomo svorio...
– Ieva Gumbs jums patarė įsidėti ausų kamštukus dėl ošiančių sirgalių. Ar įsidėjote juos?
– Ne, negirdžiu aš nei sirgalių, nei muzikos. Būdamas sektoriuje negirdi, kas aplinkui vyksta. Aš puikiai suprantu ją – mano pirmos olimpinės žaidynės buvo lygiai tokios pačios. Tikrai daug emocijų, daug įspūdžių. Ką ir kalbėjau apie olimpinę dvasią...
Tai yra daug didesnis renginys nei pasaulio čempionatas, nei Europos čempionatas. Ten daug visko. Aš sporte pagal amžių beveik pensininkas (juokiasi – red.). Aišku, juokauju, bet tos patirties pas mane yra. Žiūrovus girdžiu tada, kai man reikia jų pagalbos, kai paprašau, kad mane palaikytų. Stengiuosi susikoncentruoti į savo darbą.
– Kaip jūsų sveikata? Ar reikia vartoti vaistus prieš varžybas?
– Reikia stiprių vaistų, bet viską padaryti galima. Adaptavausi. Matėte mano rezultatą Vengrijoje – 66,50 metro. Tai rode, kad mes priėmėme teisingus sprendimus – technikos ir treniruočių programos pokyčius. Taip, aš galbūt negaliu išnaudoti savo potencialo maksimaliai, kiek turiu fizinės jėgos, bet adaptavus tam tikrus judesius, procesus, pavyko padėti žingsnį į priekį. Būtų labai gerai padaryti sezono geriausią rezultatą olimpinėse žaidynėse.