Trauma, jaudulys ir nelemtas lazeris: sudegusio lengvaatlečių starto priežastys – jų akimis Specialiai lrytas.lt, Paryžius

2024 m. rugpjūčio 3 d. 20:32
Specialiai lrytas.lt Paryžius, (Prancūzija)
11 olimpiečių – tiek Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės narių iškovojo teisę ginti šalies garbę Paryžiuje vykstančiose olimpinėse žaidynėse. Beveik pusė iš jų – penkios – savo pasirodymus „Stade de France“ stadione pradėjo penktadienį. Liūdnoji šios olimpinės pasakos pradžios tema tapo ta, kad visoms tą pačią dieną startavusioms olimpietėms žaidynės užsibaigė jau po atrankų varžybų.
Daugiau nuotraukų (20)
Juodasis penktadienis. Sunku surasti geresnį pavadinimą tai karštai rugpjūčio 2 dienai. Iki 30 laipsnių karščio įkaitinta oro temperatūra neapleido ir pilnutėlio 80 tūkst. žiūrovų talpinančio „Stade de France“ stadiono, kuriame savo starto Paryžiaus žaidynėse įnirtingai laukė penkios mūsų šalies lengvaatletės.
Airinė Palšytė, Diana Zagainova, Dovilė Kilty, Ieva Gumbs ir Gabija Galvydytė penktadienį pradėjo savo olimpinę pasaką, kuri netrukus virto košmaru – kaitinančiame Paryžiaus karštyje be bilieto į kitą etapą liko visos sportininkės.
Su skirtingomis to priežastimis, su skirtingomis nuotaikomis po įvykusių startų, bet su tokiu pat rezultatu – per vieną dieną tapo aišku, kad beveik pusei žaidynėse besivaržiusių Lietuvos lengvaatlečių jos baigėsi jau po pirmojo starto, o antrasis varžybų etapas tapo tiesiog neįveikiamu Rubikonu.
Nuo patirtos traumos – iki nepalankių olimpinių žaidynių naujovių: dėl ko šis nemalonus ir nedėkingas posūkis tapo realybe?
Airinė Palšytė
Ketvirtąsias olimpines žaidynes pasitikusi šuolininkė į aukštį prieš jas nestokojo geros nuotaikos.
„Manau, kad esu pasiruošusi tikrai gerai“, – kalbėjo 32-ejų olimpietė.
Lengvaatletė Paryžiuje tikėjosi pagerinti ir sau priklausantį geriausią asmeninį olimpinių žaidynių rezultatą, kuris prieš 12 metų buvo užfiksuotas Londono olimpiadoje (189 cm).
Penktadienį ryte ji pirmoji iš Lietuvos lengvaatlečių pradėjo pasirodymą pilnutėliame „Stade de France“ stadione. Pirmieji šuoliai suteikė vilties, kad kaunietei pavyks įgyvendinti savo išsikeltą tikslą, o kartu su juo prasibrauti ir į kitą dieną vyksiantį finalą.
Sportininkė be problemų įveikė 183 cm, o vėliau ir 188 cm aukštį, tačiau tada viskas pakrypo itin nemalonia linkme.
„Negalėjau net pagalvoti, kad viskas baigsis taip, kaip baigėsi“, – vėliau kalbės A.Palšytė.
Aidint tribūnų šūksniams A.Palšytei neįveikiama tapo 192 cm aukščio kartelė. Pagrindine to priežastimi tapo šuolininkės trauma, kurią ji patyrė pirmojo bandymo metu.
„Atsispyrimo momentu kelis tarsi į vidinę pusę suvaikščiojo, nes labai smarkiai sudūrė. Jau būdama ant čiužinio supratau, kad kažkas yra ne taip“, – LTOK pasakojo lengvaatletė.
Antrajame bandyme kaunietė net nerizikavo – sustojo prieš pat barjerą. Netrukus ji kreipėsi ir į medikus, buvo šaldomas ir apžiūrimas sportininkės kelis, kilo klausimas, ar ji apskritai sieks bandyti įveikti aukštį trečiąjį kartą.
Airinė rizikavo, o ši rizika privedė prie blogiausio.
„Norėjau atlikti šuolį, nes galvojau, kad tai nėra labai rimta ir galėsiu atlikti bandymą. Įsibėgėjau ir statant koją, atsispyrimo metu, išgirdau didelį pokštelėjimą. Jeigu pradžioje buvau pažeidusi tam tikras struktūras, tai galiausiai visiškai jas suplėšiau ir teko palikti sektorių ant neštuvų su didžiuliu skausmu ir apmaudu. Tikrai ne to tikėjausi“, – teigė olimpietė.
Po trečiojo bandymo sportininkę apsupo dar didesnė medikų brigada, o ašaromis prapliupusi šuolininkė buvo iš stadiono išgabenta neštuvais, vėliau jo kelionė tęsinys lydėjo ir iki ligoninės.
Po išsamesnių tyrimų paaiškėjo, kad A.Palšytei plyšo kryžminiai kelio raiščiai ir meniskas. Pasirodymą Paryžiuje baigusi lengvaatletė ruošis operacijai, kuri planuojama kitą mėnesį Lietuvoje.
A.Palšytė galutinėje įskaitoje su dar trimis šuolininkėmis pasidalijo 15–18 vietomis. Į finalą pateko 12 geriausiai atrankoje pasirodžiusių sportininkių.
Diana Zagainova
Trišuolininkei D.Zagainovai tai buvo antroji olimpiada jos karjeroje. 27-erių vilnietė nesuspindėjo praėjusiose Tokijo žaidynėse – tąsyk nė vienas iš trijų atrankoje atliktų šuolių nebuvo įskaitinis.
Į Paryžių olimpietė atvyko tikėdamasi reabilituotis po košmaro Japonijos sostinėje, bet jau pirmieji lengvaatletės bandymai nieko gero nežadėjo.
Kaip Tokijuje, taip ir Paryžiuje, pirmieji du D.Zagainovos bandymai nebuvo įskaitiniai. Neįtikėtina, bet bendrai per dvi olimpiadas trišuolininkė net penkis kartus iš eilės nesugebėjo tinkamai atsispirti nuo lentelės.
„Šūdinai...“, – apie savo pasirodymą Paryžiaus žaidynėse prakalbo olimpietė.
Trečiasis jos bandymas jau buvo įskaitinis – D.Zagainovai pavyko užfiksuoti 12,86 m rezultatą, bet su tokiu rezultatu olimpietė iš Vilniaus liko paskutinėje, 30-oje atrankos vietoje.
„Išsigandau, kad tik neperžengti trečiojo (bandymo), atsidėjau atgal, vėjas pasikeitė, laukiu, gal dar priešprieša pasikeis, bet artėdama jaučiu, kad net nedažengiu, sustojau jau beveik, viskas, Amen.
Išėjau, net nemačiau paskutinio rezultato, nes buvo nebesvarbu, aš dėmesį skiriu jausmui, aš jaučiu, ar buvo gerai, ar blogai“, – vienintelį įskaitinį bandymą įvertino lengvaatletė.
Vis dėlto jai labiausiai gaila buvo dėl antrojo bandymo.
Jis nebuvo įskaitytas dėl to, kad sportininkė lentelę peržengė vos vienu milimetru – „plikomis akimis“ to pamatyti praktiškai nėra įmanoma, bet šį kartą D.Zagainovai nuosprendį „išrašė“ specialus lazeris.
Atsispyrimo metu sportininkė peržengė lazerį bato galiuku, nors ant pačios lentos nebuvo žingsnio, bet pagal naujas taisykles to pakanka, kad bandymas nebūtų užskaitytas.
Po pasirodymo D.Zagainova liejo apmaudą, nes jos trenerės teigimu, tai galėjo būti labai geras šuolis.
„Tai yra technikos dalykas ir įsibėgėjimas daug lemia“, – atsiduso sportininkė.
Dovilė Kilty
Be finalo moterų trišuolio rungtyje liko ir D.Kilty. 31-erių olimpinė debiutantė olimpinėse žaidynėse galėjo debiutuoti dar 2016 metų Rio de Žaneiro olimpiadoje, bet tada ji sporto šventę praleido dėl nėštumo.
Olimpiniu debiutu lengvaatletė pasižymėjo penktadienį „Stade de France“ stadione. Ji iš 30 atrankoje dalyvavusių trišuolininkių užėmė 25-ąją vietą.
Priešingai nei D.Zagainovai, D.Kilty pavyko užfiksuoti visus tris atrankos šuolius.
„Stovėjau takelyje ir galvojau: „Tu nebandai žengti (per lentelę), tu turi pataikyti ir būti olimpietė“, – po pasirodymo kalbėjo D.Kilty.
Vis dėlto visi trys įskaitiniai šuoliai norimo rezultato nedavė – D.Kilty geriausiu bandymu toliausiai nušoko 13,64 m (13,63 m, 13,51 m 13,64 m).
„Jei apie rezultatą, tai tikrai ne kaip. Tikrai daug geriau galiu šokti“, – rezultatą vertino ji.
Sportininkė pridūrė, kad jai labiausiai koją kišo olimpinio debiuto jaudulys.
„Nežinau, esu dalyvavusi nemažai tarptautinių varžybų, bet olimpinėse žaidynėse niekada nesu, tikrai nemeluosiu – jaudulys buvo didelis.
Atmosfera – nuostabi, stadionas – pilnas, palaikymas buvo labai geras, negaliu skųstis, bet emocijos ėmė viršų“, – kalbėjo D.Kilty.
25-oji pozicija jai toli gražu negarantavo bilieto į finalines varžybas. Joje teisę varžytis gavo 12 geriausiai atrankoje pasirodžiusių lengvaatlečių.
Ieva Gumbs
Be vietos finale penktadienį liko ir Ieva Gumbs. 29-erių uteniškė neįvykdė tiesiai į finalines kovas nuskraidinti galėjusio normatyvo (64 m), o sėkmingiausio jos įskaitinio bandymo neužteko prasibrauti į stipriausiųjų dvyliktuką.
Disko metikė įrankį geriausiu bandymu nusviedė 60,37 m. Ji tikėjosi, kad paskutinysis bandymas galėjo būti dar geresnis, bet tam koją pakišo panika.
Po savo atrankos I.Gumbs rikiavosi septintoje vietoje, tačiau kitoje atrankos grupėje lengvaatletė sulaukė blogų žinių – antroje atrankos grupėje ją aplenkė praktiškai visos disko metikės.
Bendroje įskaitoje sportininkė iš Utenos penktadienį liko 22-oje vietoje.
Be finalo likusi I.Gumbs nesikrimto, pasak jos, pagrindinis jos tikslas buvo ne finalas, o olimpinių žaidynių patirtis.
„Šypsojausi, nes, o ką jau čia padarysi. Gauname tik tris metimus“, – kalbėjo ji.
Gabija Galvydytė
Be vietos kitame etape, bet neabejotinai su didžiausia šypsena iš visų penktadienį startavusių Lietuvos olimpiečių – paskutinioji rugpjūčio 2-ąją iš tautiečių į „Stade de France“ stadioną žengė 800 m bėgikė G.Galvydytė.
Tiesioginį bilietą į pusfinalio varžybas nuskynė pirmosios trys kiekvieno atrankos bėgimo sportininkės, gaila, bet G.Galvydytė penktadienį nuo to liko tik per plauką – ji savo bėgime užėmė ketvirtąją vietą.
Iš Jonavos kilusi bėgikė atrankoje distanciją įveikė per 1 min. 59,18 sek.
Nors jai ir nepavyko iškovoti tiesioginio bilieto į pusfinalį, bet G.Galvydytė turėjo kuo didžiuotis – ji beveik sekunde pagerino savo geriausią asmeninį rezultatą.
O olimpinė debiutantė galėjo atsidurti pusfinalyje.
Koją jai pakišo nauja reformomis užsiimančio olimpinio bėgimo sistema – penktadienį vykusioje atrankoje paaiškėjo pirmasis pusfinalyje dalyvausiančių bėgikių 18-ukas (kiekvieno bėgimo tris pirmas vietas užėmusios bėgikės).
Pagal senąją sistemą likęs bėgikių šešetukas turėjo „atsirinkti“ pagal geriausius atrankos laikus. Būtent 1 min. 59,18 sek. rezultato G.Galvdytei būtų užtekę prasibrauti į kitą etapą, tačiau dabar jai reikėjo dalyvauti paguodos bėgime.
Vienintelė iš visų penkių penktadienį startavusių Lietuvos lengvaatlečių, G.Galvydytė šeštadienį turėjo antrąjį šansą. Vis dėlto juo sportininkei pasinaudoti nepavyko.
Iš viso buvo rengiami keturi bėgimai, o į pusfinalį pateko dar šešios bėgikės (kiekvieno bėgimo nugalėtojos bei dvi geriausią rezultatą bendrai per visus bėgimus pademonstravusios olimpietės).
Pirmajame iš keturių bėgimų startavusi G.Galvydytė jame finišavo ketvirta, o tai reiškė, kad pusfinalio durys jai užsivėrė dar iki kitų sportininkių starto pradžios.
„Trūko, tiesiog trūko... Jautėsi nuovargis, nemeluosiu. Vakar emocija buvo labai didelė, tiesiog neišėjo nusiraminti, pasidaviau emocijai. Tikrai buvo šiandien sunkiau“, – po bėgimo pasakojo olimpietė.
Papildomo apmaudo pridėjo ir faktas, kad jonavietė startavo pirmajame, o ne trečiajame paguodos bėgime, nes pirmąją vietą jame užėmusi bėgikė iš Kubos Mary Rose Almanza distanciją įveikė per 2 min. 1,54 sek.
Tai reiškė, kad jei G.Galvydytė būtų startavusi trečiajame bėgime, ji būtų nuskynusi vietą 800 m bėgimo pusfinalyje, nes jos rezultatui nebūtų prilygusi jokia kita šiame bėgime bėgusi olimpietė.
„Manau, kad yra pliusų, yra minusų, reikia prie to prisitaikyti, yra gal kurios sutaupė daugiau energijos, yra tos, kurios geriau bėgo vakar, ne tik tas laikas, bet ir emocija daug duoda, nes kai gerai subėgi, tikrai nemąstai apie miegą“, – jai duris į pusfinalį uždarusią naująją sistemą įvertino G.Galvydytė.
---
Paryžiaus olimpinėse žaidynėse Lietuvos garbę dar gins šeši lengvaatlečiai, o artimiausias startas laukia rugpjūčio 5-ąją, kai į „Stande de France“ stadioną žengs net trys mūsų šalies disko metikai – Andrius Gudžius bei Mykolas ir Martynas Aleknos.
Paryžiaus olimpinės žaidynės vyksta liepos 26-rugpjūčio 11 dienomis, o jų eigą ir karščiausius sportininkų komentarus galite sekti lrytas.lt portale.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.