Prieš metus vykusiame pasaulio bokso čempionate Indijoje kovinio boksininkės iš Alžyro (Imane Khelfa) bei Taivano (Lin Yu-Ting) buvo pašalintos, bet didžiausiame šios vasaros sporto renginyje boksininkėms buvo išduotas leidimas lipti į ringą, o tai sukėlė didžiulį žmonių nepasitenkinimą.
Pirmiausiai įvairiose žiniasklaidos priemonėse pradėjo sklisti melagiena, jog sportininkės yra translytės, t.y. gimė vyrais, o ne moterimis.
Trečiadienį vykusioje aštuntfinalio kovoje interlytė alžyrietė Imane Khelifa, kovojanti svorio kategorijoje iki 66 kilogramų, per mažiau nei minutę privertė savo priešininkę, italę Angela Carini ne tik pasiduoti, bet ir pravirkti dar esant ringe.
Pastaroji taip pat atsisakė paspausti Alžyro atstovei ranką, nes pasak jos, ši situacija – labai neteisinga.
„Skaudėjo velniškai, – po kovos italų spaudai sakė A.Carini. – Gavau antrą smūgį į nosį, taip skaudėjo, kad nenorėjau tęsti. Tai siaubinga“.
Po visą pasaulį apskriejusio skandalo Tarptautinis olimpinis komitetas (toliau – IOC) išplatino laišką, aiškinantį visą situaciją.
„Kiekvienas asmuo turi teisę sportuoti be diskriminacijos, – pradėjo IOC. – Visi 2024 metų Paryžiaus olimpinių žaidynių bokso turnyre dalyvaujantys sportininkai laikosi varžybų tinkamumo ir dalyvavimo taisyklių, taip pat visų taikomų medicininių taisyklių, kurias nustatė Paryžiaus olimpinių žaidynių bokso skyrius (PBU). Kaip ir ankstesnėse olimpinėse bokso varžybose, sportininkų lytis ir amžius nustatomi pagal jų pasus.
Šios taisyklės taip pat buvo taikomos kvalifikaciniu laikotarpiu, įskaitant 2023 metų Europos, Azijos, Panamerikos ir Ramiojo vandenyno žaidynes ir kitus bokso turnyrus, kuriuose iš viso dalyvavo 1471 boksininkas iš 172 nacionalinių olimpinių komitetų, taip pat ir bokso pabėgėlių komandos bei atskiri neutralūs sportininkai. Per visus turnyrus įvyko daugiau kaip 2000 atrankos kovų.
Rengiant 2024 metų Paryžiaus (olimpinių žaidynių) taisykles, PBU rėmėsi 2020 metų Tokijo (olimpinių žaidynių) bokso taisyklėmis. Taip buvo siekiama kuo labiau sumažinti poveikį sportininkų pasirengimui ir užtikrinti nuoseklumą tarp olimpinių žaidynių. Šios 2020 metų Tokijo (olimpinių žaidynių) taisyklės buvo pagrįstos taisyklėmis, galiojusiomis po 2016 metų Rio (olimpinių žaidynių), kurios galiojo iki 2019 metų, kai IOC sustabdė Tarptautinės bokso federacijos veiklą, o vėliau, 2023 metais, panaikino jos pripažinimą.
Pranešimuose matėme klaidinančią informaciją apie dvi sportininkes, dalyvausiančias 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Šios dvi atletės jau daugelį metų dalyvauja tarptautinėse bokso varžybose moterų kategorijoje, įskaitant 2020 metų Tokijo olimpines žaidynes, IBA pasaulio čempionatus ir IBA sankcionuotus turnyrus.
Šios dvi sportininkės tapo staigaus ir savavališko IBA sprendimo aukomis. Baigiantis 2023 metų IBA pasaulio čempionatui, jos buvo staiga diskvalifikuotos be jokio tinkamo proceso.
Kaip teigiama IBA interneto svetainėje paskelbtame protokole, šį sprendimą iš pradžių priėmė tik IBA generalinis sekretorius ir generalinis direktorius. IBA valdyba jį ratifikavo vėliau ir tik po to paprašė, kad būtų nustatyta ir IBA nuostatuose atspindėta procedūra, kurios ateityje reikėtų laikytis panašiais atvejais. Protokole taip pat teigiama, kad IBA turėtų „nustatyti aiškią procedūrą dėl lyties testavimo“.
Dabartinė agresija prieš šias dvi sportininkes grindžiama tik šiuo savavališku sprendimu, kuris buvo priimtas be jokios tinkamos procedūros – ypač atsižvelgiant į tai, kad šios atletėsdaug metų rungtyniavo aukščiausio lygio varžybose.
Toks požiūris prieštarauja geram valdymui.
Tinkamumo taisyklės neturėtų būti keičiamos vykstant varžyboms, o bet koks taisyklių pakeitimas turi būti atliekamas laikantis tinkamų procedūrų ir pagrįstas moksliniais įrodymais.
IOC yra įsipareigojęs saugoti visų olimpinėse žaidynėse dalyvaujančių sportininkų žmogaus teises pagal Olimpinę chartiją, IOC etikos kodeksą ir IOC strateginę žmogaus teisių programą. IOC liūdi dėl piktnaudžiavimo, kurį šiuo metu patiria du sportininkai.
IBA pripažinimą IOC panaikino 2023 metais po to, kai 2019 metais buvo sustabdytas jos pripažinimas. Pripažinimo panaikinimą patvirtino Sporto arbitražo teismas (CAS).
IOC aiškiai nurodė, kad jiems reikia, jog nacionalinės bokso federacijos susitartų dėl naujos tarptautinės federacijos, kad boksas būtų įtrauktas į 2028 metais Los Andželo olimpinių žaidynių sporto programą.“
Skandale figūruoja ir Rusija
2023 metų vasarą IOC pašalino IBA iš olimpinio judėjimo, dėl IBA vadovų.
Trintis tarp IOC ir IBA prasidėjo dar 2019 metais, kuomet IBA organizacijai pradėjo vadovauti uzbekas Gafuras Rachimovas. JAV iždo departamentas G.Rachimovą apibūdino kaip vieną iš jo šalies „pagrindinių nusikaltėlių“ ir „svarbiu asmeniu, susijusiu su prekyba heroinu“.
Po metų vadovas pasikeitė, tačiau tai geresnės situacijos neatnešė, kadangi vadovauti pradėjo Umaras Kremlevas – Vladimiro Putino bičiulis, Rusijos oligarchas, susijęs su koncernu „Gazprom“ ir, žinoma, politinėmis Rusijos struktūromis.
Būtent ši IBA ir pašalino I.Khelifą iš varžybų, praėjus 3 dienoms po to, kai alžyrietė įveikė Rusijos sportininkę Azaliją Aminevą.
IBA prezidentas U.Kremlevas rusų naujienų agentūrai TASS teigė, jog DNR tyrimai parodė, kad abi sportininkės melavo dėl savo lyties ir tik apsimetinėjo moterimis.
Visgi, oficialiai ši informacija niekada taip ir nebuvo patvirtinta, o testų, kurie liudytų, kad I.Khelif turėjo vyrams būdingų chromosomų ar didesnį nei leidžiama testosterono kiekį, taip niekas ir neišvydo.
O tai, jog Alžyro sportininkė yra nugalima kitų sportininkių, buvo galima įsitikinti dar praėjusioje olimpiadoje, kuomet ši užėmė 5–8 vietas.
