Į 80 tūkst. žiūrovų talpinantį stadioną „Stade de France“ jau penktadienį įžengs pirmieji lietuviai, o iš viso tautiečius savo pasirodymais džiugins net 11 Lietuvos lengvaatlečių – Mykolas Alekna (disko metimas), Martynas Alekna (disko metimas), Andrius Gudžius (disko metimas), Ieva Gumbs (disko metimas), Edis Matusevičius (ieties metimas), Liveta Jasiūnaitė (ieties metimas), Airinė Palšytė (šuolis į aukštį), Diana Zagainova (trišuolis), Dovilė Kilty (trišuolis), Modesta Justė Morauskaitė (400 m), Gabija Galvydytė (800 m).
Lengvosios atletikos atstovai į olimpines žaidynes galėjo patekti įvykdydami normatyvą arba per reitingų sistemą, kur buvo skaičiuojami geriausi sportininkų rezultatai. Įdomu, jog „World Athletics“ visiems olimpiniams čempionams mokės po 50 tūkst. JAV dolerių premiją.
XXI amžiuje vyko 5 vasaros olimpinės žaidynės. 2004 metais Atėnuose (Graikija) startavo 12 Lietuvos lengvaatlečių, 2008 metais Pekine (Kinija) – 18, 2012 metais Londone (Didžioji Britanija) – 20, 2016 metais Rio de Žaneire (Brazilija) – 16, 2021 metais Tokijuje (Japonija) – 11. Šiame amžiuje olimpinėse žaidynėse Virgilijus Alekna (disko metimas) iškovojo aukso ir bronzos medalius, o Austra Skujytė (septynkovė) – sidabrą ir bronzą.
Kviečiame skaityti interviu su Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generaline sekretore Nijole Medvedeva, kuri kalbėjo apie olimpinių žaidynių prestižą, lengvosios atletikos komandą ir viltis.
– Kuo olimpinės žaidynės išskirtinės lyginant su pasaulio ir Europos čempionatais?, – lengvoji.lt paklausė N. Medvedevos.
– Olimpinės žaidynės yra išskirtinis įvykis, kadangi jis vyksta kas ketverius metus. Tai yra kompleksinis renginys, kuriame dalyvauja daug sportininkų iš įvairių sporto šakų. Olimpinė dvasia jaučiasi, nes kai tu nuvažiuoji į savo sporto šakos pasaulio ar Europos čempionatą, tai yra tik tavo šventė, o čia globali – viso pasaulio. Nuotaikos pakylėtos, renginys didingas, įdomu stebėti visas sporto šakas ir plėsti akiratį.
– Ko žiūrovai gali tikėtis iš sporto karalienės – lengvosios atletikos?
– Lengvoji atletika yra viena iš populiariausių sporto šakų, o stadionas talpins 80 tūkst. žiūrovų. Labai tikiuosi, kad jis bus pilnas. Dalyvaus mega žvaigždės iš viso pasaulio, tai tas dėmesys bus didžiulis. Tikiuosi, kad tarp tų super žvaigždžių bus ir lietuviai.
– Paryžiuje jau netrukus startuos 11 Lietuvos lengvaatlečių. Kaip galima vertinti šį skaičių?
– Metų pradžioje tikėjomės, jog tas skaičius gali būti šiek tiek didesnis, bet tai nebuvo užsibrėžtas tikslas, o į planą minimum įtilpome. Kodėl nėra daugiau lengvaatlečių? Neliko ištvermės (sportinio ėjimo ir maratono) atstovų, dėl to labai gaila. Komanda tokio pat dydžio kaip Tokijo olimpinėse žaidynėse, be abejonės, ji mažesnė nei Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Visgi, negalima lyginti, kadangi atranka ir normatyvai labai pasikeitė. Jeigu 2016 metais turėjome pilną komandą maratonininkų, ėjikų, dabar šansai jiems patekti buvo minimalūs. Aš galvoju, kad 11 atletų yra daug, labai džiaugiamės dideliu rungčių spektru (šešios skirtingos rungtys). Negalima sakyti, jog lengvoji atletika yra tik disko metimas, taip nėra. Galbūt ne kiekvieną dieną startuos mūsiškiai, bet tai nebus vienos dienos pasirodymas.
– Ar ištvermės atstovų nebuvimas yra didžiausias praradimas, o gal pasigendate ir kitų sportininkų?
– Ėjikai tikriausiai pirmą kartą istorijoje nepateko į olimpines žaidynes, labai gaila. Apmaudu, kad keletas mūsų sportininkų buvo per žingsnelį nuo patekimo: Jogailė Petrokaitė (šuolis į tolį), Aina Grikšaitė (trišuolis), Greta Karinauskaitė (3000 m kliūtinis bėgimas), Marius Žiūkas (20 km sportinis ėjimas), Urtė Baikštytė (šuolis į aukštį) – visi buvo ant slenksčio. Daugiakovininkų, Beatričės Juškevičiūtės ir Edgaro Benkunsko, gaila, nes jie buvo itin arti savo tikslo, bet ten ir dalyvių skaičius labai mažas (24). Potencialų buvo daugiau, todėl linkiu tikslą pasiekti ateityje. Dovilė Kilty irgi ilgai siekė ir jai pavyko, tai kitiems linkiu to paties – svajonės įgyvendinimo.
Kvalifikuojantis per reitingų sistemą – sėkmės faktorius tikrai didelis. Jeigu tu įvykdai normatyvą, tai aišku gali sėdėti ramus ir ruoštis. O reitingų taškai nuolat kinta, po kiekvieno savaitgalio yra atnaujinama lentelė. Reikia gauti aukšto rango varžybas, o dauguma mūsų sportininkų jų negauna. Sistema turi savų pliusų, nes ji priverčia sportininkus daugiau startuoti, o tai yra gerai dėl žiūrovų ir žinomumo. Iš kitos pusės – daug niuansų, pavyzdžiui, su bonusų taškais, kurie yra vienodi Afrikos, Azijos, Europos čempionatuose, nors konkurencija labai skiriasi. Yra atvejų, kai sportininkai patenka su prastesniais rezultatais. Reikia stengtis daug dalyvauti ir rodyti stabilius rezultatus, kad atsirastų vadybininkai, kurie padėtų patekti į geresnes varžybas.
– Olimpinės žaidynės sportininkams neatsiejamos su spaudimu ir dėmesiu. Kaip su tuo tvarkytis, kad nenukentėtų rezultatai?
– Priklauso nuo kiekvieno sportininko psichologinės būsenos. Olimpinės žaidynės, pasaulio ar Europos čempionatai – jie visada tą spaudimą jaučia. Svarbiausia, jog jie patys su savimi susitvarkytų ir nusiramintų. Nepatinka man žiniasklaidos medalių kabinimai, nereikėtų šito daryti. Leiskime sportininkams ramiai dalyvauti ir tada džiaukimės, kai jie iškovos tuos medalius. Tą aplinkinių uždėtą atsakomybę ne visi atlaiko.
– Olimpinėse žaidynėse debiutuos 6 Lietuvos lengvaatlečiai. Kaip susitvarkyti su jauduliu ir realizuoti save?
– Labai svarbu mokėti atsiriboti, nusiteikti, nes šie psichologiniai dalykai padės pasiekti tą geriausią rezultatą. Tik patys atletai gali tą padaryti. Be abejonės, visi sportininkai turės šalia trenerį – mes padarėme viską, ką galėjome, ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas atsižvelgė į šį prašymą. Manau, kad treneriai padės morališkai savo auklėtiniams.
– Kokie lūkesčiai iš lengvaatlečių komandos?
– Mane labiausiai džiugina sportininkai, kurie svarbiausiuose metų startuose pasiekia geriausius rezultatus. Tai yra itin aukštas pasiekimas, kurio visiems ir palinkėčiau. Tikimės aukštų vietų, nors medalių nekabinsiu, visi suprantame, jog lengvaatlečiai tikrai gali juos iškovoti. Linkiu kovoti iki galo ir pasiekti geriausius rezultatus. Taip pat svarbus vieningumo aspektas, nes tikslus įgyvendinti lengviau su dideliu palaikymu.
– Birželį Europos lengvosios atletikos čempionate startavo 10 olimpiečių (visi išskyrus Gabiją Galvydytę, kuri taip pat galėjo ten startuoti, bet dalyvavo NCAA čempionate). Ar naudinga tokias varžybas turėti olimpiniais metais ir kaip jos pasitarnavo?
– Jau ne pirmi metai taip yra. Nieko blogo, kad šiemet vyko tas čempionatas, nes tai buvo dar viena galimybė rinkti reitingo taškus ir vykdyti normatyvus į olimpines žaidynes. Daugelis ten startavo neblogai, turėjo galimybę atsiskleisti. Aišku, nėra lengva turėti 2 pikus per sezoną, bet čia priklauso nuo sportininko lygio. Jeigu atletas turi normatyvą, jo tikslai visai kiti ir jis gali dalyvauti be įtampos, toliau ruoštis. Kas rinko reitingo taškus, teko forsuoti pasirengimą ir daug startuoti, bet visiems sąlygos vienodos, o kitaip jau nebebus. Nuo kitų metų sezonai pasibaigs rugsėjo viduryje, reiškia sportininkai turės visą vasarą būti geroje formoje ir nuolat startuoti. Sezonas prailgės ir tas yra smagu, nes lengvoji atletika yra vasaros sportas. Būtų keista, jei sezoną reikėtų baigti liepos pradžioje. Daugiau varžybų – daugiau matomumo.
Rugpjūčio 2 d. šuolio į aukštį kvalifikacijoje startuos A. Palšytė (11:15 val.), trišuolio kvalifikacijoje patekimo į finalą sieks D. Zagainova ir D. Kilty (19:15 val.), disko metimo kvalifikacijoje varžysis I. Gumbs (19:55 val.) ir 800 m atrankoje bėgs G. Galvydytė (20:45 val.).
