Istorija su lietuve prasidėjo dar prieš Paryžių, kai Sporto arbitražo teismas (CAS) iš dalies patenkino Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) apeliaciją dėl rumunės Florentinos Lusco, kurios organizme praėjusiais metais buvo rasta nelegali medžiaga – furozemidas.
CAS sprendimas lėmė, kad rumunė buvo išbraukta iš olimpinio šuolio į tolį sportininkų sąrašo. Į jį pateko 32 geriausią planetos reitingą turėjusios sportininkės. Rumunė buvo 25-oji, tad išbraukus rumunę, galimybę startuoti iš esmės gavo 33-ioji reitingo sportininkė. Ir ja buvo J.Petrokaitė.
Nors mūsiškė laukė kvietimo ir pati pateikė aiškų prašymą, kad būtų įtraukta į dalyvių sąrašą, Tarptautinė lengvosios atletikos federacija atsiuntė laišką, kuriame aiškino, kad lietuvės nelaukia, nes visos olimpinio kaimelio vietos jau užimtos.
Atsakymą instagram socialiniame tinkle parašė pati sportininkė: „Atrankos į olimpines žaidynes modelis yra sudėtingas ir prieš kelias dienas patvirtinus galutinį dalyvių sąrašą tapo aišku, kad lengvosios atletikos atstovai viršijo bendrą sportininkų kvotą.
Dėl ribotos vietos olimpiniame kaimelyje, negalėsime pakeisti sportininkų, kurie pasitrauks likus kelioms dienoms iki žaidynių pradžios, todėl paraiškų pateikimas yra baigtas“, – rašė Tarptautinė lengvosios atletikos federacija.
pati J. Petrokaitė išreiškė didžiulį nusivylimą dėl tokios keistos situacijos, kai negalėjo tapti olimpiete: „Jei rumunė būtų buvusi nuimta anksčiau, kadangi jos dopingo skandalas prasidėjo 2023 m. balandį, jau liepos 7 dieną būčiau galėjusi vadinti save 32-ąja olimpine šuolininke į tolį.
Dabar WA bando visais būdais mažinti sportininkų skaičių, o aš su tuo sutikčiau, jei sportininką būtų ištikusi trauma ar pan., tačiau čia sportininkė pagauta su dopingu, o aš dėl to prarandu šansą išpildyti svajonę“, – rašė sportininkė.
Moterų šuolio į tolį kvalifikacijos etapas Paryžiaus olimpinėse žaidynėse numatytas rugpjūčio 6 d., tad J. Petrokaitė dar tikrai spėtų atvykti.
