Olimpiados atidaryme dalyvavęs valstybės vadovas visą sekmadienį įnirtingai sekė Lietuvos olimpiečių pasirodymus, juos stebėdamas gyvai.
Iš pradžių G.Nausėda aplankė šalies irkluotojus, vėliau prie įspūdingos šalia Eifelio bokšto įsikūrusios aikštės stebėjo paplūdimio tinklininkių Monikos Paulikienės ir Ainės Raupelytės olimpinį debiutą, o vakarą vainikavo centrinėse „La Defence“ arenos centrinėse tribūnose regėti Lietuvos plaukikų pasirodymai.
Jų metu prezidentas tvirtai įsikabinęs savo rankose laikė Lietuvos trispalvę – 60-metis vadovas neslėpė jaudulio ir emocijų per Dano Rapšio, Kotrynos Teterevkovos ir Rūtos Meilutytės plaukimus.
„Nebuvau abejingas, kai stebėjau olimpiados atidarymą, jis buvo visiškai kitoks nei prieš tai buvusieji. Lietus net nepagadino to įspūdžio.
Sporto varžybos, kaip jūs patys matote, ne visos pasibaigia pozityvia nata, bet tai ir yra sportas. Manau, kad turime į tai žiūrėti labai normaliai, adekvačiai, turime džiaugtis tuo, kad mūsų sportininkai garsina Lietuvą, teko sekmadienį lankytis plaukimo baseine, pagal plojimus, reakcijas žmonių, matau, kad Lietuva plaukimo reitingą turi tikrai aukštą“, – stebėtus renginius įvertino G.Nausėda
Pirmadienį šalies galva aplankė mūsų olimpiečius ir olimpiniame kaimelyje, o po vizito pasidalino savo įspūdžiais.
„Tas įspūdis yra besitęsiantis, nes jis prasidėjo prieš kelias dienas, kai teko dalyvauti konferencijoje, skirtoje mūsų pasaulio ateičiai. Man atrodo, kad ši olimpiada yra išskirtinė savo filosofiniu pagrindimu.
Turime rūpintis tuo, kas yra vis sunkiau išsaugojama – planetos stabilumas, planetos klimatas, kaip pavyzdys, matome, kaip šiomis dienomis siaučia audra mūsų krašte, darydama didžiulius nuostolius. Klimato kaitos klausimas šioje olimpiadoje yra keliamas tinkamai“, – pridūrė jis.
Prezidentas po vizito taip pat apsilankė ir suvenyrų parduotuvėlėje.
„Apie pusantro šimto“, – paklaustas, kiek išleido pirkdamas suvenyrus atskleidė šalies vadovas.
Pirmadienį jis iš žurnalistų sužinojo apie sekmadienį vakare 100 m plaukimo krūtine pusfinalyje įvykusią organizatorių klaidą, kai Lietuvos plaukikė Rūta Meilutytė buvo pristatyta kaip „neutrali sprortininkė“ (po šia vėliava varžosi Rusijos ir Baltarusijos atletai).
„O, prašau. Na, ką gi. Tokie dalykai labai nuvilia, bet aš tikiuosi, kad tai jos neišmušė iš vėžių“, – kalbėjo šalies vadovas.
Paryžiaus olimpinės žaidynės vyksta liepos 26-rugpjūčio 11 dienomis, o jų eigą ir karščiausius sportininkų komentarus galite sekti lrytas.lt portale.
– Kurioje iš aplankytų arenų buvo smagiausia atmosfera? – buvo paklausta G.Nausėdos.
– Buvo labai smagu paplūdimio tinklinyje, nors rezultatas galbūt kai ką nuvylė. Aš merginoms pasakiau, kad jūs neturite iš savęs reikalauti per daug – atsipalaiduokite, o tada jums turbūt seksis dar geriau.
Tai yra labai elegantiška ir dinamiška sporto šaka – įvykiai greitai keičiasi, labai daug žiūrovų – ten turbūt nerasti žiūrovų nėra įmanoma.
– Ar Lietuvos olimpiečiai turėjo kokių nors prašymų, kai juos lankėte olimpiniame kaimelyje? Ar jiems nieko netrūksta?
– Prašymų jie neturėjo, nuotaikos tikrai geros, su humoru gyvena, tai yra geras ženklas, svarbiausia, kad jie nusiramintų, nekankintų savęs iš vidaus ir gerai išsimiegotų. Dabar puikiai suprantu, koks neįkainojamas turtas yra geras miegas. Sportininkams tai turbūt dvigubai svarbu.
– Prieš išvykdamas minėjote, kad žadate kelti Ukrainos palaikymo klausimą, ar pavyko pabendrauti su Ukrainos politikais?
– Deja, ne, bet palaikymą išreiškėme per olimpiados atidarymą – atsistojau pats pirmas, kuomet plaukė Ukrainos delegacija. Teko pasimatyti su Ukrainos žurnalistais. Iš tikrųjų, sportas yra sportas, bet žinote, kartais skaudu matyti, kaip šalių, kurios žudo nekaltus žmonės atletai varžosi (olimpiadoje), tai vis dėlto, jeigu yra sakoma, kad tai sporto depolitizavimas, man atvirkščiai atrodo – tai yra sporto politizavimas.
– Kaip situacija su Lietuvos sportu gali keistis po naujų Seimo rinkimų. Ką reiktų daryti kitaip?
– Manau, kad mes išsimušėme iš ritmo dar 2016 metais, kai panaikinome Kūno kultūros departamentą. Nuo to laiko to ritmo nepagauname. Taip, mes kuriame naujas struktūras, bet tos struktūros nepanašu į tai, kad suteikia teigiamo postūmio sporto plėtrai.
Žinoma, daug gelbėja mūsų sportininkų atsidavimas, rezultatų siekimas – mūsų paplūdimio tinklininkės pačios savo lėšomis važiavo į varžybas, kad surinktų reikiamą reitingą.
Jojimas, kitos sporto šakos, labai daug pavyzdžių, kai atrodo tai svarbu tik pačiam sportininkui, o ne Lietuvai, nes valstybės prisidėjimo nėra. Manau, kad tuos dalykus reikia sutvarkyti, paskirstyti ribotus pinigus, kad gautume maksimalų rezultatą. Nemažai sporto šakų nusipelno didesnio dėmesio nei sulaukia šiuo metu.
Klausimai apie optimalią sporto vadybą ateityje tikrai taps dar aktualesni po Seimo rinkimų. Tikiuosi, kad naujai Vyriausybei sportas rūpės labiau nei šitai.
– Lietuvos krepšinio bendruomenėje skrieja nemažai kritikos šios sporto šakos vadovybei. Ar jums girdisi šios kalbos ir kokia jūsų nuomonė apie tai?
– Spręskime pagal rezultatus. Sporto federacijų veikla yra vertinama pagal rezultatus. Jeigu rezultatai nėra tokie, kokių tikimės, o jie akivaizdžiai nėra tokie, kokių tikimės, turime ieškoti priežasčių.
Nenoriu veltis į tuos vidinius federacijų reikalus, bet turime pripažinti, kad mūsų krepšininkų pasirodymas nebuvo pats geriausias, švelniai tariant. Tam yra priežasčių, kurių reikia ieškoti ne tik krepšininkuose, nes jie atvažiavo, dalyvavo.
Štai, sekmadienį, Puerto Riko ir Pietų Sudano rungtynėse matėme, kad Puerto Rikas 11 taškų pralošė Pietų Sudanui. Tai reiškia, labai didelė tikimybė, kad Lietuva pralaimėtų dar ir Pietų Sudanui.
Tai pavyzdys, kad po truputį, nejučia praradome tą statusą, kurį turėjome prieš 20, 30 metų, nors mūsų krepšininkai tikrai individualiai yra pajėgūs.
Žinau, kad artėja prezidento (LKF) rinkimai, žinau, kad bus vėl skirtingos komandos, kurios dalyvaus juose. Reikėtų vieną kartą iškelti klausimą – ne kokie pažadai, o kokių konkrečių rezultatų tikisi vienas ar kitas būsimas federacijos vadovas.
– Prognozuotumėte, kiek medalių olimpinėse žaidynėse iškovos Lietuva?
– Nenoriu prognozuoti, neužsiimu prognozėmis. Politikoje visai neblogai vieną kartą pasisekė su prognozėmis, bet tai nereiškia, kad esu geras prognozuotojas.
– Kada Vilniuje stovės Nacionalinis stadionas?
– Dar sunkesnis klausimas. Paklauskite pono Benkunsko (Valdo Benkunsko, Vilniaus mero).
