2024 metų vasaros olimpines žaidynes ekologiškiausiomis paversti nusprendę prancūzai ranka numojo į kondicionierius. Netrukus juos užgriuvo pykčio lavina, kurioje aistros pasiekė ir aukščiausią tašką – grasinimus negyventi naujai pastatytame 53 hektarų olimpiniame kaimelyje.
Kilusį šurmulį atidžiai sekė ir Lietuvos olimpinė delegacija.
Paryžiaus žaidynių organizatoriai tikino, kad vėsinimui užteks geoterminio šaldymo sistemų, kurios užtikrins 6 laipsniais žemesnę temperatūrą nei lauke.
Tačiau ekologinės ambicijas ėmė tirpdyti didieji olimpiniai komitetai, pasitelkę net ir sporto psichologus, kalbėjusius, kad per didelis karštis gali turėti įtakos sportininkų gerovei, psichikai ir, žinoma, sportiniams rezultatams.
Dar vieną apgultį pajutęs Paryžius galiausiai atsitraukė – leido patiems dalyviams pasirūpinti vėsinimu, tačiau atsisakė prisidėti finansiškai.
Praėjusią savaitę skelbta, kad olimpiniame kaimelyje atsirado mažiausiai 2500 nešiojamų kondicionierių vienetų.
Tokių turi ir lietuviai.
Lrytas.lt lankėsi olimpiniame kaimelyje esančiame Lietuvos delegacijos name.
Pirmajame aukšte biurų ir medicininę patalpas kol kas vėsina rekuperatorius, tačiau sportininkų kambariuose jau pastatyta po baltos spalvos plastikinį kondicionierių. Jeigu užklups didžiulis karštis, gelbėjimuisi bus pasitelkta ir daugiau kondicionierių.
„Istoriškai Paryžiuje šiuo laiku yra labai karšta. Buvo prognozuota, kad karštis gali pasiekti net ir 40 laipsnių. Tai nepatiko olimpiniams komitetams. Pavyzdžiui Nyderlandų olimpinis komitetas prieš pusantrų metų siuntė savo santechnikus ir instaliavo savo name kondicionierius. Mes negalime įeiti į jų patalpas ir pasižiūrėti, bet žinome, nes bendraujame su jų misijos vadovais, kad ten viskas yra instaliuota savo lėšomis. Iš principo šie butai bus atiduoti socialiniams būstams, tad galbūt dėl to nuspręsta neinvestuoti ir kondicionierių nestatyti, tad suktis tenka patiems. Nei Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC), nei vietiniai komitetai neturi tokio privalomo reikalavimu, kad būtų kondicionieriai“, – lrytas.lt portalui pasakojo viena Lietuvos olimpinės misijos vadovių Agnė Vanagienė.
Ji atskleidė, kad Lietuvos delegacija netgi turi kelis planus, skirtus prireikus gelbėti sportininkus nuo karščių, kokie kamavo per Tokijo žaidynes, kai galvosūpio buvo, kaip išvengti peršalimo ir ypač – koronaviruso.
„Tokijuje ir Pekine tokių problemų nebuvo. O čia su tuo susidūrėme, todėl ruošiamės planui „A“ ir planui „B“. Planas „A“ – butuose yra pastatyta po vieną kondicionierių, o planas „B“ – jeigu kiltų temperatūra, statytume jų daugiau, – lrytas.lt sakė A.Vanagienė. – Šiandien yra pirmoji šiltesnė diena, nes vakar dauguma sportininkų su megztiniais vaikščiojo. Temperatūra naktį nukrenta ir yra vėsu, tad kol kas nėra poreikio įjungti kondicionierius, bet dar pamatysime. Be to, kiekvienas žmogus pagal temperatūrą yra individualus.“
A.Vanagienės pateiktas Nyderlandų pavyzdys – ne vienintelis.
Didžiosios Britanijos delegacija vėsinimui išleido 83 tūkstančius eurų, o štai amerikiečiai pirmieji paskelbė, kad bet kokiu atveju Paryžiuje jų sportininkai turės oro kondicionierius.
„Mes gerbiame sprendimą neturėti oro kondicionierių, siekiant sumažinti šiltnamio efektą, tačiau tai yra labai daug reikalaujančios žaidynės. Mes nevykstame į pikniką“, – kalbėjo Australijos olimpinio komiteto vadovas Mattas Carrollas.
Australai irgi patys vėsina savo kambarius. Tokį sprendimą priėmė dauguma delegacijų.
Tačiau Švedijos delegacijos atstovai atvirai pabrėžė, kad jie pritaria prancūzų sprendimams ir pasitikės jais.
Kaip rašė „Yahoo Sports“, mechaniniai oro kondicionieriai yra ne tik puikus būdas kovoti su šiluma ir klimato kaita, bet ir jos sukėlėjas. Kondicionieriai sukuria apie 5–10 procentų šiltnamio efektą sukeliančių dujų pasaulyje. Per artimiausius metus šie skaičiai turėtų didėti, o 2050-aisiais – padvigubėti.
Prancūzai namus vėsinti nusprendė pasitelkę išmanias technologijas. Olimpiniame kaimelyje buvo pasodinti medžiai, įrengti sodai. Dauguma jų orientuoti taip, kad pridengtų namų langus nuo saulės. Po grindimis namuose įrengti specialūs vamzdeliai, kuriais teka iš požeminių šulinių tekantis vanduo.
Šias technologijas gyrė ir Vokietijos delegacija.
„Mes viską patikrinome per savo vizitus ir konceptas puikiai veikia“, – kalbėjo vokiečiai.
