Tokijuje dėl COVID-19 apribojimų žiūrovų stadione nebuvo. Įspūdingame renginyje dalyvavo tik sportininkai, jų delegacijos ir žurnalistai. Tuo tarpu Paryžiuje – viskas kitaip.
Skaičiuojama, kad didžiosios olimpiados šventę gyvai stebėjo apie 320 tūkstančių aistruolių, kurių neišgąsdino ir nuotaikos neatėmė pylęs lietus.
Šalių delegacijos Senos upe Paryžiuje plaukė pagal prancūzų abėcėlę. Teko kiek palūkėti, bet Senos upe Lietuvos olimpinės rinktinės delegacija išplaukė 108-oji. Anksčiau mūsiškių išplaukė tiek estai (63), tiek latviai (103). Primename, kad šiose olimpinėse žaidynėse Lietuva turės 50 sportininkų, o tai 9 daugiau nei 2021 m. Tokijuje. Primename, kad atidarymo ceremonijoje dalyvavo 10 Lietuvos sportininkų.
Tai – trečias kartas, kuomet Paryžiuje vyksta olimpinės žaidynės. Pirmąsyk meilės miestas olimpinį sporto festivalį rengė 1900 m., antrą – 1924 m., o štai trečią – šiemet, 2024 m.
Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) vadovas Thomasas Bachas ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas spaudė vienas kitam ranką, mojavo jiems plojantiems ir besidžiaugiantiems sirgaliams, kas dar sykį signalizavo olimpinių žaidynių startą.
Kiek vėliau savo kalbą sakė minėtasis Th.Bachas, kuris pasiuntė trumpą, bet aiškią žinutę.
„Švęskime olimpinę dvasią, kuri būtų pažymėta gyvenimu taikoje. Esame vienintelė žmonija, kurią jungia mūsų skirtumai.
Mūsų olimpiniame pasaulyje nėra „globalių pietų“ ar „globalios šiaurės“. Mes gerbiame vienodas taisykles ir vieną kitą. Mes priklausome olimpiniam pasauliui. Kaip olimpiečiai, mes rūpinamės vienas kitu. Mes ne tik gerbiame vienas kitą, bet mes solidariai ir taikiai gyvename vienas su kitu. Visi jūs (sportininkai) patyrėte ir gavote privalumą iš mūsų olimpinio solidarumo per savo kelionę į olimpines žaidynes.
Šiame pasaulyje, kuris yra draskomas karo ir konfliktų, turime dėkoti solidarumui, dėl kurio galime šį vakarą susitikti ir susivienyti“, – sakė IOC vadovas.
Įsibėgėjus rinktinių plaukimams – prasidėjo įspūdingi šokiai, dainos, kurios gražiai nuspalvino visą renginį. Pirmoji įspūdingą šou surengė Lady Gaga, o jai talkino „Moulin Rouge“ kabareto šokėjos, kurioms specialiai šiai atidarymo ceremonijai buvo sukurti rožiniai kostiumai.
Primename, kad Lietuva prieš šimtmetį (1924 m.) debiutavo olimpinėse žaidynėse, kurios taip pat vyko Paryžiuje.
Į olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos pristatymą buvo įtrauktas ir vaikiškas filmukas „Pimpačkiukai“, kuriame „geltonieji“ mažyliai išbandė įvairias sporto šakas. Tai – organizatorių bandymas atkreipti ir jaunųjų sirgalių dėmesį į olimpines žaidynes.
Tai bus pirmosios olimpinės žaidynės, kur dalyvaus vienodas tiek vyrų, tiek moterų skaičius.
Organizatoriai ceremonijos metu siuntė aiškią solidarizavimosi žinutę, kur performansais buvo rodomas noras užbaigti visus karus, skerdynes ir bereikalingas žmonių žudynes.
Olimpinę ugnį įžiebė triskart olimpiniai čempionai
Iš pradžių Zinedine‘as Zidane‘as turėjo olimpinį deglą, kurį po to perdavė ispanų teniso legendai Rafaeliui Nadaliui. Po to ispanas perdavė olimpinę ugnį kitai tenisininkei Serenai Williams.
Dar vėliau olimpinė ugnis buvo perduota karjerą baigusiai Amelie Mauresmo. Po tenisininkės ugnį perėmė legendinis prancūzų krepšininkas Tony Parkeris. Jiedu pliaupiant lietui bėgo Paryžiaus gatvėmis, kur prabėgo Luvro muziejų.
Po to vis daugiau skirtingų sportininkų jungėsi prie prisilietimo prie olimpinės ugnies. Ir intriga, kas įžiebs legendinę ugnį, buvo išlaikyta iki pat galo.
Galiausiai olimpinę ugnį, kuri buvo įformuota oro baliono pavidalu, įžiebė Teddy Rineris (dziudo) ir Marie-Jose Perec (sprinterė). Abu minėti sportininkai – triskart olimpiniai čempionai.
Tai yra simboliška, nes pirmosiose Paryžiaus olimpinėse žaidynėse 1900 m. buvo oro balionų sportas.
